Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Konkursai
 
  Konkurso „Mūsų Rytų kaimynai – kokie jie bus ir kokius juos norėtume matyti“ straipsniai

2011 10 04

Publikuojame naujienų portalo DELFI ir VšĮ „Geopolitinių studijų centras“ skelbto analitinių straipsnių konkurso „Mūsų Rytų kaimynai - kokie jie bus ir kokius juos norėtume matyti“ straipsnius.

Komisijos narių geriausiu straipsniu buvo išrinktas Viliaus Milašiaus rašinys „Rusijos ateities vizija: V. Putino ar D. Medvedevo scenarijus?“, Delfi.lt skaitytojai geriausiu išrinko Eglės Šležaitės straipsnį „Baltarusija ir Lietuva: ar mus sieja tik kaimynystė?“, LR Užsienio reikalų ministerijos specialusis prizas „už santykių su kaimynais vizionieriškumą“ atiteko Rimvydui Ragauskui už straipsnį „Rytų fronte nieko naujo: Lietuvos ir Rusijos santykių netolimoje ateityje perspektyvos“.

Konkurso vertinimo komisiją sudarė LR Užsienio reikalų ministras Audronis Ažubalis, LR Seimo Pirmininkės patarėjas Laurynas Kasčiūnas, LR Prezidentės patarėja Jovita Pranevičiūtė, Delfi.lt vyr. redaktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė, VšĮ „Geopolitinių studijų centras“ direktorė Greta Monika Tučkutė.

Komisijos vertinimas:           Delfi.lt skaitytojų vertinimas
1. Vilius Milašius




1. Eglė Šležaitė
2. Rimvydas Ragauskas




2. Olga Briuškova
3. Indrė Balčiūnaitė




3. Rimvydas Ragauskas
4. Pavel Usov




4. Vilius Milašius
5. Albinas Lazauskas




5. Andrius Bivainis
6. Laura Lipinaitė




6. Albinas Lazauskas
7. Andrius Bivainis




7. Indrė Balčiūnaitė
8. Olga Briuškova




8. Laura Lipinaitė
9. Zenonas Gricius




9. Zenonas Gricius
10. Eglė Šležaitė




10. Pavel Usov

Publikuojamų straipsnių kalba netaisyta

Indrė Balčiūnaitė. Eurazijinė Rusija: Naujosios imperijos prognozės

Rusija apibūdinama kaip sunkiai prognozuojamas politinis žaidėjas, kurio veiksmus nuspėti visada buvo ir bus svarbu. Sovietų Sąjungos žlugimas sąlygojo Rusijos politinės minties lūžį, XX-XXI amžių sandūroje konstruojant savo vietos geopolitinės sistemos ribose viziją. Pastaroji susijusi su perėjimu nuo dvipolio (Rytų-Vakarų) prie daugiapolio pasaulio vaizdo, žemėlapyje taip regionų brėžiant vertikalias linijas: Pan-Eurazijos zona (Rusija ir Centrinė Azija), Ramiojo vandenyno ir Tolimųjų Rytų zona, Europos-Afrikos zona (neįeina Didžioji Britanija) su centre esančia Europos Sąjunga bei Šiaurės ir Pietų Amerikos zona, kuriai priskiriamos ir visos anglosaksiškos šalys dėl politikos vieningumo su JAV. Pastarosios vizijos išsipildymo galimybės tiesiogiai susijusios su neoeurazizmo doktrinos plitimo tendencija, paremta neoficialaus Kremliaus ideologo Aleksandro Dugino idėjomis. Rusijos politiniuose veiksmuose ryškėja istorinės atminties ir ateities lūkesčių sąsaja, kurios analizė priartina prie Rusijos dualistinės politikos nuspėjamumo.

Daugiau

Andrius Bivainis. Konstruktyviškoji Rusijos užsienio ir saugumo politikos perspektyva

Praėjus dvidešimčiai metų nuo Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo ir, žvelgiant platesniu spektru, šiandieninės Rytų Europos geopolitinės plotmės susiformavimo, šio regiono valstybių santykiai su kaimynine Rusijos Federacija išlieka aktualia ir net jautria tema. Šis regionas, be jokios abejonės, užima gan svarbią vietą Rusijos formuojamoje užsienio ir saugumo politikoje. Galiausiai Baltijos valstybėms tapus pilnavertėmis NATO narėmis, Rusijos interesai šiame regione nesumenko. Tai liudija didžiosios kaimynės energetinių išteklių politika, jos primetamos importo taisyklės bei gana konkretų pavidalą įgaunantis manipuliavimas tautinių mažumų korta kaimyninėse valstybėse. Jau kitąmet įvyksiančių prezidento rinkimų fone Rusijos vaidmens evoliucija aplinkiniuose regionuose tampa dar didesne aktualija, paliksiančia politinės raidos bei ekonominių perspektyvų šleifą bent artimiausiam penkmečiui.

Daugiau

Olga Briuškova. Lietuvos ir Rusijos ekonominių santykių būklė ir perspektyvos

Lietuvai tapus nepriklausoma valstybe valdžios institucijų dėmesys daugiausia buvo nukreiptas į partnerystę su Vakarais, o mintys apie bendradarbiavimą ekonominiu lygmeniu su Rytais buvo laikomos tarsi blogo tono ženklu. Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą glaudesniam bendradarbiavimui su Rusija vėl lyg ir neliko vietos. Prioritetai buvo šalies bendradarbiavimas su Vakarų valstybėmis, konkurencingumo iššūkiai, emigracijos problemos, įvairių Europos Sąjungos direktyvų įgyvendinimo klausimai. Ar vis dar reikšmingas Lietuvai bendradarbiavimo su Rusija klausimas? Neabejotinai. Tereikia paanalizuoti, kokią didelę eksporto ir importo dalį sudaro mūsų šalies eksportas į Rusiją ir importas iš jos. Taip pat atkreipti dėmesį, kad daugelį žaliavų mūsų šalies įmonės gauna iš Rusijos.

Dėl autorės nesutikimo, visas straipsnio tekstas nėra publikuojamas

Zenonas Gricius. Ukraina – ieškanti,  atrandanti...

...Pasaulio politinė istorija monotonijos nemėgsta. Valstybės susikuria, pasiekia šlovės zenitą ir visų didžiulei nuostabai kartais greitai subyra. Šiuo požiūriu Ukrainos istorija unikali. Viduramžių priešaušryje vakarų slavų gentys, savo nelaimei, nesugebėjo konsoliduotis, patekdamos aršiau savo valstybingumu besirūpinančiu kaimynių valdžion. Sau pasilikdama skambią kalbą, ilgesingas nelengvą tautos dalią šlovinančias dainas ir iš kartos į kartą rūpestingai, kaip brangiausią turtą, perduodamus papročius. Bet prieš porą dešimtmečių Ukraina privertė aiktelėti ne tik visados kiek iš aukšto į ją žiūrinčią Rusiją, bet ir visą Europą - nežinia iš kur, nežinia kaip Europoje atsirado dar viena iki tol negirdėta didžiulė valstybė, pasiryžusi po šimtmečius trukusios įvairiapusės - politinės, ekonominės, kultūrinės - izoliacijos atkurti savo politinį ir tautinį identitetą. Pradžioje net daugelis itin įžvalgių Vakarų Europos politikų buvo tvirtai įsitikinę: Ukraina vargu – bent jau artimiausiu metu - išsivaduos iš jai sovietmečiu primesto ekonominio modelio, sugebės sukurti efektyvų šalies valdymo aparatą, o Rytų Ukrainos srityse esanti prorusiška visuomenės dalis neleis jai išsprūsti iš kibaus Rusijos įtakos glėbio.

Daugiau

Albinas Lazauskas. Nepergalės diena

Kiekvieną pavasarį, gegužės 9-ąją, kai visa Europa mini savo dieną, vienoje vidutinio dydžio šalyje gatvėmis dunda tankai, žygiuoja kaip styga išsitempę kareivėliai, o jautresnės sielos dėdės nesidrovėdami braukia ašarą: „Tai mūsų diena, niekas jos iš mūsų neatims.“ O jei dar kažkas ko nors nesuprato, įsakmiu balsu paklausia: „O jūs kodėl nešvenčiate?“ arba ir kumščiu pagrūmoja atgimstantiems, vis dar nepribaigtiems visokių ten Pabaltijų fašistams. Budrūs, teisingi, dori ir be galo sentimentalūs atrodo tą dieną tos šalies žmonės – tokie geri, kad ir mes kartais, pasidavę jų begaliniam sentimentalumui, viską leidžiame ir atleidžiame: „Lai žygiuoja ir mūsų gatvėmis. Juk niekam netrukdo, blogo nedaro.“ Visai kaip Vytauto Petkevičiaus apysakoje-pasakoje apie nenaudėlį, iš rytų atsibasčiusį Birbyzą ir naiviąją Duonuvos šalį.

Daugiau

Laura Lipinaitė. Rusijos perspektyva 2020

Reikės ir man kada nors į Rusiją nukeliauti: juk žmonės sako, kad ten – viskas įmanoma. Antai lydekai paliepus, Putinui panorėjus surinkęs daugiausia balsų iš visų pretendentų (nors anksčiau ir neturėjęs didelio liaudies palaikymo) „stiprus, galingas, greitas ir gražus“ leopardas tapo pagrindiniu Sočio žiemos olimpiados, vyksiančios Rusijoje, talismanu, kuriam kompaniją palaikys simpatiškas baltasis lokys ir kiškis. Analogiškai Putinas panorėjo, kad iki 2020 metų Rusija taptų (tiksliau, privalo tapti) „viena iš penkių didžiausių išsivysčiusių pasaulio ekonomikų pagal BVP apimtį“. Tad kurgi ta lydeka, kuriai paliepus Rusijos strateginiai tikslai tiek ekonomikos, tiek kitose šalies gyvenimo srityse, tokiose kaip vidaus politika, integravimasis į tarptautinę bendruomenę bei rinką, saugumas ir kt., būtų įgyvendinti? Kokius pokyčius matysime Rusijoje ateinančių 5-10 metų laikotarpyje ir kaip tai atsilieps Lietuvos santykiams su Rusija?

Daugiau

Vilius Milašius. Rusijos ateities vizija: V. Putino ar D. Medvedevo scenarijus?

Rusijos politikos tradicija diktuoja tendenciją, kad analizuojant aukštosios politikos sprendimus šioje valstybėje galima pamiršti apie bent kiek svaresnę opozicijos, nevyriausybinių organizacijų ar nepriklausomos žiniasklaidos įtaką. Šalies vystymosi kursą diktuoja ir įgyvendina Kremlius – pagal politinio elito sukonstruotą struktūrą jis kontroliuoja svarbiausias verslo įmones, didžiausias visuomenės informavimo priemones bei kitus strateginius objektus. Todėl natūralu, kad Rusijos ateitis tiesiogiai priklausys nuo to, kas valdys patį Kremlių.

Daugiau

Rimvydas Ragauskas. Rytų fronte nieko naujo: Lietuvos ir Rusijos santykių netolimoje ateityje perspektyvos

Prasti Lietuvos ir Rusijos santykiai kelia daug galvos skausmo politikos formuotojams, akademiniams sluoksniams bei dvišaliu dialogu besidomintiems abiejų valstybių piliečiams. Prognozuoti ateitį neabejotinai yra nedėkingas užsiėmimas, ypač tokiame dinamiškame pasaulyje, kur pastarieji du dešimtmečiai atnešė pamatinius geopolitinius pokyčius ir kokybiškai naujus saugumo iššūkius. Tad klausimas, kokie bus Lietuvos-Rusijos santykiai 10 metų perspektyvoje yra labai keblus ir tikslios prognozės vargu ar galima tikėtis. Vis dėlto akivaizdu, kad egzistuoja tam tikri esminiai nesutarimai, neleidžiantys normalizuoti dvišalio politinio dialogo ir vedantys abi šalis į nuolatinę konfrontaciją. Tik identifikavus šias kaktomušas galima prognozuoti dvišalių santykių pobūdį ateityje.

Daugiau

Eglė Šležaitė. Baltarusija ir Lietuva: ar mus sieja tik kaimynystė?

Pirmiausia, noriu įspėti visus šio straipsnio skaitytojus, kad nesitikėtų aukštesnių už mane pačią frazių ir gilesnių už Tauragno ežerą įžvalgų. Prisipažinsiu – nesu geopolitikos mokslo atstovė, tiesiog manau, kad sveika domėtis ne tik tuo, kas dedasi tavo kieme, bet pažvelgti, nors  ir pro siaurą plyšį, už tvoros. Tad jeigu mano mėgėjiški pastebėjimai kažkam pasirodys pernelyg paviršutiniški, prašome nepykti, nes jie buvo suformuoti remiantis įvairiais, bet ob(sub)jektyviais žiniasklaidos informacijos šaltiniais.

Daugiau

Pavel Usov. Baltarusija: prarasti šansai? (Усов Павел. Беларусь: утерянные шансы?)

Многим гражданам Беларуси и, конечно же, нашим западным соседям хотелось бы видеть эту страну демократической и независимой, и возможно, даже входящий в состав Европейского Союза. Это был бы самый идеальный и, наверное, самый благополучный сценарий развития политических событий из всех возможных вариантов.

Daugiau

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (89)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras