Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Rusija
 
  Pagrindinio Rusijos priešininko įvaizdis ir tikėtinos grėsmės

Matas Jakaitis
2006 02 27

Rusijos Karinė doktrina, priimta 2000-siais, teigia, kad karinio konflikto su kuria nors valstybe ar valstybių bloku tikimybė yra labai nedidelė ir nė viena valstybė nėra laikoma potencialiu Rusijos priešu. Pagrindinėmis naujosiomis grėsmėmis Rusijos saugumui ir teritoriniam vientisumui laikomas tarptautinis terorizmas, masinio naikinimo ginklų plitimas, narkotikų kontrabanda. Tarp kitų grėsmių nurodomos ,,teritorinės pretenzijos Rusijos Federacijai“ bei ,,karinių blokų ir sąjungų, galinčių grasinti Rusijos Federacijos saugumui, plėtimasis“. 

Sutinkamai su karine doktrina, kariauti su kuria nors valstybe ar valstybių bloku Rusija nesirengia. Tačiau rengiasi gynybai. Nuo ko? Kas yra pagrindinis Rusijos priešininkas, kurio nenorima įvardinti oficialiai, bet daugumai piliečių ir tikriausiai visiems kariškiams yra žinomas? Ar tikrai jis yra pagrindinis? Ir kaip nuo jo ruošiamasi gintis?

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas spaudos konferencijoje sausio pabaigoje kaip apie svarbų Rusijos pasiekimą jau kelintą kartą pranešė, kad yra išbandytas naujas kovinis balistinių raketų kompleksas, kokio neturi nė viena valstybė. Komplekso raketų kovinės galvutės gali įveikti bet kurią priešraketinės gynybos sistemą. Prieš ką ruošiamasi kovoti naudojantis balistinėmis raketomis su manevruojančiomis galvutėmis?

Sausio 31 d. Rusijos gynybos ministras Sergejus Ivanovas inspektavo Leningrado srityje, prie Lechtusi gyvenvietės statomą radiolokacinį išankstinio perspėjimo apie raketinį pulimą kompleksą ,,Voronež“. Šis kompleksas įrengiamas vietoje Latvijoje, Skrundoje buvusios tos pačios paskirties  komplekso ,,Darjal-U“. Naujasis kompleksas – žymiai modernesnis, yra pajėgus fiksuoti ne tiktai tapžemyninių balistinių, bet ir operatyvinių-taktinių bei sparnuotųjų raketų skrydžius ir paleidimus. Planuojama, kad  kompleksas pradės kovinį budėjimą 2007 m.

S. Ivanovas, po inspektavimo susitikęs su žurnalistais, pareiškė, kad naujojo komplekso įvedimas į kovinę rikiuotę yra ,,svarbi nacionalinio sugumo užtikrinimo priemonė“, likviduojanti Rusijos ,,radiolokacinio aklumo“ properšą vakarų kryptimi. Iš kokių valstybių ar valstybių blokų į vakarus nuo Rusijos laukiama balistinių raketų? Juk branduolinio karo, kuriame balistinės raketos yra pagrindinė smogiamoji jėga, tikimybė, kaip teigiama Rusijos karinėje doktrinoje, yra labai maža.

Be to, S. Ivanovas informavo, kad Rusija numato pastatyti šešis ,,Voronež“ tipo kompleksus – faktiškai kuriama nauja kosminės gynybos sistema. Vienas iš kompleksų jau yra pradėtas statyti šalies pietinėje dalyje (netoli Armaviro), kiti tikriausiai bus statomi prie Barnaulo (Altajaus kraštas), Irkutsko srityje esančioje Usolėje bei netoli Pečioros miesto Komi respublikoje. Šiam tikslui numatoma skirti apie 9 mlrd. rublių.

Nors Rusijos Strateginės paskirties raketų kariuomenės (SPRK) arsenalas gerokai sentelėjęs, tačiau jis dar gana įspūdingas ir gerokai viršija ,,minimalaus būtinumo“ kiekius. Garsiąja raketa UR-100N UTXX (pagal NATO klasifikaciją – Scud) apginkluotos dvi divizijos – Tatiščeve ir Kozelske. Dvi divizijos – Dombarovkoje ir Užure – apginkluotos 80-čia sunkiųjų raketų R-36MU ir R-36M2 (,,Satan“). Tikimasi, kad šios raketos bus tinkamos koviniam naudojimui iki 2015-2016 m.

Svarbią vietą SPRK arsenale užima apie 300 raketinių kompleksų RS-12 ,,Topol“. Šiuo metu Rusijoje bandomi moderniškesni mobilūs raketiniai kompleksai RS-12M ,,Topol-M“ (SS-27), kurių išsiskaidančias kovines galvutes taip gyrė V. Putinas. Nors gamybos apimtys nedidelės – 6-10 kompleksų per metus, jais palaipsniui numatoma pakeisti raketas, kurioms baigsis eksploatacijos laikas. Bandymų stadijoje yra ,,Topol-M“ atitikmuo povandeniniam branduoliniam laivynui – balistinė raketa ,,Bulava“.

Toks raketų arsenalas, kartu su Rusijos turimais apie pusantro tūkstančio branduolinių užtaisų, aišku, yra skirtas kovai su labai stipriu priešininku. Tokiu priešiniku, nors oficialiai to neskelbdamas, tiek Rusijos politinis elitas, tiek žiniasklaida ir eiliniai gyventojai laiko JAV arba, platesne prasme, NATO bloką. Šis požiūris išsilaikė nuo sovietinių laikų ir nepaisant to, kad pati Rusija pripažįsta, jog branduolinio puolimo iš JAV ar NATO pusės tikimybė yra labai maža, Rusija yra bendros NATO-Rusija tarybos narė, jis išsilaikė iki šiol.

Taigi JAV ir NATO – pagrindinis neoficialus Rusijos karinis priešininkas. Tačiau kaip yra su daug realesnėmis grėsmėmis Rusijos saugumui, jos teritoriniam vientisumui, kaip ji rengiasi jas atremti? Pagal daugelį požymių, Rusija vis dar rengiasi pasauliniam karui, o ne lokalinio ar separatistinio pobūdžio konfliktams, nors jau dešimtmetį kariauja Čečėnijoje, o SSSR apie 10 m. kariavo  Afganistane. Ar Rusija, dideles lėšas skirdama raketinio-branduolinio ginklo tobulinimui, rengiasi žymiai realiau gresiantiems lokaliniams karams arba separatistinio pobūdžio susirėmimams?

Kariaujant lokalinio pobūdžio karus raketinis ginklas netinka ir Rusijos vadovybė tai supranta. Norint pasirengti tokiems karams reikia iš esmės keisti kariuomenės apginklavimo struktūrą, prioritetus skiriant ne SPRK, o visai kitokio pobūdžio, aukštųjų technologijų pagrindu sukurtai ginkluotei, užtikrinančiai galimybę vesti vadinamąjį ,,bekontaktinį“ ir ,,adresinį“ (kai tiksliai atakuojami pasirinkti taikiniai stengiantis padaryti kuo mažiau žalos civiliams gyventojams) karą. Tačiau Rusijos vadovybė to nedaro. Tikriausiai, veikia ,,pagrindinio priešininko“ sindromas.

Rusija neturi patikimų kosminių navigacijos, žvalgybos, nutaikymo ir ryšio sistemų. Nėra šiuolaikinių automatizuoto valdymo sistemų, įgalinančių derinti įvairių kariuomenės rūšių padalinių, įskaitant pavienių kareivių ar mažų jų grupių, veiklą mūšio lauke. Didelio tikslumo aviacinių ginklų – nusitaikančių bombų - egzistuoja tik vienetai, kaip ir aviacinės ar individualios naktinio matymo įrangos. Sparnuotosios rusų raketos yra pritaikytos gabenti tiktai branduolinį ginklą, todėl netinka lokaliniams karams. Neturi Rusija ir operatyvinio ar fronto lygio nepilotuojamų žvalgybinių ar kovos lėktuvų, o taktinio lygio nepilotuojami lėktuvai tik bandomi.                    

Ne geresnė padėtis yra su individualia kareivių ekipuote – JAV kareivis, vykdantis operatyvines užduotis, turi kosminę tikslios orientacijos įvykių vietoje sistemą, gyvybės palaikymo ir operatyvaus ryšio su vadovybe, naktinio matymo priemones, atšiaurioms ar dykumų sąlygoms pritaikytą specialią aprangą. Viso to Rusijos kariuomenėje nėra, arba jeigu yra – tik vienetai.

Be to, separatistinio pobūdžio kare, kuris Rusijos atveju yra labiau tikėtinas, paprastai susiduriama su gerai idėjiškai pasirengusiais, žinančiais už ką kovoja ir kokias nacionalines vertybes gina, priešininko kariais. Ideologinis dabartinės Rusijos kariuomenės parengimo lygis – labai žemas, jis atitinka bendrą visuomenės abejingumo ideologinėms vertybėms lygį. Nors Rusijoje pastaruoju metu daug kalbama apie patriotizmo ugdymą, jis oficialiųjų struktūrų ir žiniasklaidos yra propaguojamas vadovaujantis imperinės ir sovietinės nostalgijos dvasia. Tikrojo patriotizmo, paremto demokratinės valstybės, kokia V. Putinas skelbia esant Rusiją, vertybių gynimu žemųjų kariuomenės grandžių, turinčių lemiamą įtaką lokalinio-separatistinio pobūdžio karuose, atstovams kaip tik ir trūksta.

Be abejo, siekiant pakeisti Rusijos kariuomenės apginklavimą, jos struktūrą ir ideologinį parengimą reikia labai didelių lėšų, laiko, o taip pat politinės valios, paremtos žymiai demokratiškesnėmis nei esamos politinėmis nuostatomis. Realiai įvertinti aprašytas problemas ir ko nors imtis Rusijos kariniam-politiniam elitui tikriausiai trukdo galvojimo inercija, sąlygota to paties ,,pagrindinio priešininko“ sindromo.

Jo poveikį galima pastebėti ne tik Ginkluotųjų pajėgų vystymo eigoje ir gairėse, bet ir Rusijos vykdomoje užsienio ir vidaus politikoje. 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (24)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (43)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (127)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija (1)

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras