Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  Shlomo Avineri. Turkija (ne)nuskęs iššūkių jūroje

2011 10 25

Paskutiniu metu suaktyvėjo Turkijos kariniai veiksmai prieš kurdus Šiaurės Irake, o tai reiškia, kad per mažiau negu dvejus metus Turkijos užsienio politika šiek tiek nenuspėjamai ir netikėtai pasikeitė 180 laipsnių kampu. Minėti Turkijos veiksmai dar kartą atkreipia dėmesį į dabartinę įtampą tarp Turkijos ir Izraelio bei neleidžia pamiršti, kad tai yra tik vienas daug gilesnių problemų aspektas. Dar prieš keletą metų, kai Europos Sąjunga (ES) užtrenkė duris Turkijai (nepaisant svarbių karinių ir teisinių reformų), Turkija susikoncentravo į savo artimiausią regioną ir nuo Europos nusisuko.

Vis dėlto Turkija atvertė įspūdingą naują puslapį: užmezgė ryšius su Armėnija, sušvelnino poziciją dėl Kipro, bando paskatinti Iraną pozityviai bendradarbiauti su Vakarais, o svarbiausias pasiekimas yra pradėtos Sirijos ir Izraelio taikos derybos, kuriose tarpininkauja Turkija. Tačiau ši geros kaimynystės politika neveikia taip, kaip buvo numatyta. Draugiškų santykių atnaujinimas su Armėnija vilkinamas, Kipro atveju taip pat nėra pastebimo progreso, Irano pozicija dėl branduolinės plėtros nepasikeitė (kaip ir įtempti santykiai su Jungtinėmis Valstijomis). Be to, Sirijos ir Izraelio derybos žlugo. Tai buvo ženklas, kad baigiasi ilgametis Izraelio ir Turkijos bendradarbiavimas.

Be to, Sirijos prezidentas Basharas al Assadas, neva artimiausias Turkijos sąjungininkas, pasirodė kaip despotiškas ir žiaurus regiono tironas. Jis žudė savo žmones dėl to, kad šie pasisakė už liberalizaciją ir reformas. Tačiau nepaisant šių nesėkmių, Turkijos strateginė svarba dėl to nenukentėjo iš dalies todėl, kad ši valstybė užpildė regioninės galios vakuumą. Arabų pavasaris (nors jo galutiniai rezultatai dar nėra aiškūs) labai susilpnino Egipto vaidmenį regioninėje politikoje, o tai leido premjerui Recepui Tayyipui Erdoganui paversti Turkiją musulmonų bloko lydere bei islamo ir demokratijos suderinamumo modeliu.

Taip sąlyginę ramybę ir nuosaikumą tarsi pakeitė sėkmingos ambicijos tapti hegemonine regiono galia vaidinant konfliktų arbitro vaidmenį ir stengiantis šalims primesti savo požiūrį. R. T. Erdoganas pakeitė savo poziciją dėl Izraelio ir tai galima suprasti kaip pastangas tiek nuraminti tradicinį arabų įtarumą, tiek ieškoti patikimesnių sąjungininkų. Tuo pat metu buvo atnaujinti žiaurūs įsibrovimai į Šiaurės Iraką.

R. T. Erdoganas apsilankė Egipte, Libijoje ir Tunise, o tai rodo Turkijos, kaip regioninio hegemono, siekio dvilypumą. Egipto kariuomenė sveikino R. T. Erdoganą, bet daugelis egiptiečių nebuvo tuo patenkinti, nes toks bendradarbiavimas gali reikšti turkiškos krypties politikos laikymosi pradžią ir jos pripažinimą musulmonų lydere. Turkijos vaidmuo regione ypač svarbus. Ji galėtų būti tiltas tarp Vakarų ir Rytų, tarp islamo ir modernybės, tarp Izraelio ir arabų. Tačiau ši valstybė pernelyg didžiuojasi savo galia, o toks požiūris praeityje pražudė nemažai stiprių šalių.

Pagal 2011 m. spalio 21 d. portalo http://www.project-syndicate.org/ informaciją parengė Irma Baranauskaitė.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (33)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras