Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  JAV prezidento rinkimų kampanija įsibėgėja: optimizmo maža (30)

Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas
2011 11 02

Ar liks amerikiečių širdyse?

Lygiai po metų, lapkričio 4-ąją, vyks 45-ojo 57-osios kadencijos JAV prezidento rinkimai. Jau dabar galima tvirtinti, kad šių rinkimų kampanija, iš esmės seniai prasidėjusi, niekuo nesiskirs nuo XVIII amžiaus pabaigos, kai pirmuoju Amerikos vadovu 1789 m. tapo 57-erių sulaukęs George‘as Washingtonas. Tiesa, tuomet Šiaurės žemyne griaudėjo pilietinis karas, galinga, iš imigravusių tautų susibūrusi ir pasakiškais turtais bei galimybėmis viliojanti valstybė buvo padalyta į dvi stovyklas.

Tačiau G. Washingtonas pajėgė atkurti taiką, įkurti konfederaciją ir patvirtinti iki šiol galiojančią Amerikos Konstituciją. Prie jo kapo duobės 1799 m. vienas respublikonizmo idėjų šalininkas taip sakė apie pirmąjį JAV prezidentą: „Jis buvo pirmas kare, pirmas taikoje ir lieka pirmas amerikiečių širdyse“ („first in war, first in peace, and first in the hearts of his countrymen“).

Daugiau kaip po 200 metų situacija Jungtinėse Valstijose lyg ir kitokia, bet ir panaši. Karas šalyje nesiaučia, federalizmo principai puikiai prigiję, amerikietiška demokratija davusi savo vaisių, tiesa, ne visiems saldžių. Tačiau JAV ekonomika primena praėjusio amžiaus ketvirto dešimtmečio Didžiąją depresiją. Stebinusios pasaulį pigiais degalais, neribotomis darbo galimybėmis, dabar JAV išgyvena energetinę krizę, finansinį nuosmukį, o užsienio politikoje nesibaigia nuolatinės konfrontacijos požymiai…

Pinigų daugiau negu optimizmo

Amerikoje vis labiau juntamas artėjančių rinkimų vėjas. Nenuostabu, nes pagal 1787 m. priimtą JAV Konstituciją, likus iki rinkimų maždaug pusmečiui, pagrindinės Demokratų ir Respublikonų partijos kelia savo kandidatus į šį postą, o dar prieš tai partijų viduje vyksta tų kandidatų atranka ir galimų pretendentų į kandidatus aštri politinė diskusija.

O jeigu pažvelgtume į distanciją, kai Amerika turės savo 45-ąjį prezidentą, tai ji kur kas ilgesnė: tik 2013 m. sausio 20 d. vyks naujojo vadovo inauguracija. Iki 1933 metų ją rengdavo kovo 4-ąją, o vėliau kadencijos pradžia pradėta skaičiuoti nuo sausio 20-osios.

Tačiau galimi pretendentai jau ėmė rinkti lėšas savo rinkimų kampanijoms. Dabartinis prezidentas Barackas Obama vien nuo liepos iki rugsėjo iš savo rėmėjų ir asmeninių santaupų į rinkimų fondą sukaupė 70 mln. dolerių. TV kompanija „Fox News“ praneša, kad tai gerokai viršija užsibrėžtą 55 mln. ribą, tačiau 16 mln. mažiau, negu jis sugebėjo sukaupti per pirmąjį šių metų ketvirtį.

Tęsdama šių lėšų analizę, „Fox News“ praneša, kad prezidento rinkimų kampanijai paaukojo 600 tūkst. amerikiečių, iš jų 98 proc. įnešė po vienodą 250 dolerių sumą. Kol kas nežinoma, kiek lėšų B. Obama pritrauks iš viso, tačiau jis ketina surinkti kur kas didesnę pinigų sumą negu per 2008 m. rinkimų kampaniją (745 mln. dolerių).

Juodaodį keis juodaodis?

Nepaisydamas solidžios juodaodžio demokrato B. Obamos figūros būsimuose rinkimuose, į kovą su juo ketina stoti kitas tos pačios odos spalvos varžovas – Respublikonų partijos atstovas, 66-erių metų verslininkas Hermanas Cainas. Buvęs picerijų tinklo savininkas, dabar Baptistų bažnyčios pamokslininkas, sulaukė didžiausio pritarimo partijos debatuose. Apklausos duomenimis, jį remia 30 proc. respublikonų, o štai artimiausią jo varžovą 64-erių buvusį Masačiusetso gubernatorių Mittą Romney‘ų – 23 procentai.

Dar birželį savo pretenzijas į respublikonų kandidato vietą būsimuose rinkimuose pareiškė ir kol kas vienintelė moteris –Kongreso narė Michele Bachmann. Sėkmingas M. Bachmann, prieš mokesčius pasisakančio ultrakonservatyvaus Arbatėlės judėjimo numylėtinės, pasirodymas partijos kandidatų iškėlimo konferencijoje šioje valstijoje gali sustiprinti jos pozicijas siekiant tapti rimta konkurente pagrindinio sparno respublikonams, kurie viliasi mesti iššūkį prezidentui B. Obamai.

Ji dažnai lyginama su kita įtakinga partijos figūra – Arbatėlės judėjimo numylėtine Sarah Palin, kuri buvo respublikonų kandidatė į viceprezidentės postą 2008-ųjų rinkimuose. Bet buvusi Aliaskos gubernatorė neseniai paskelbė, kad nekandidatuos. Daugelis amerikiečių išreiškė nusivylimą šios spalvingos 48-erių metų asmenybės atsisakymu dalyvauti rinkimų maratone.

Prezidentas nuleidžia rankas?

O B. Obama jau dabar manąs, kad, kaip teigia TV kompanija ABC, gali pralaimėti 2012 m. rinkimus, nes jo komandai nepavyko susidoroti su ekonominiais sunkumais. Pavyzdžiui, nedarbas šalyje siekia 9,1 proc., ir tai blogiausias rodiklis per jo prezidentavimo metus. Atsakydamas į žurnalistų klausimą, ar jis rengiasi tapti „vienos kadencijos prezidentu“, B. Obama netryško optimizmu: „Tokioje ekonomikos situacijoje sunku tikėtis daugiau. Man nekelia nerimo, kad žmonės mane laiko nevykėliu. Aš su tuo susitaikiau.“ Nors pasiekta nemažų laimėjimų užsienio politikoje (santykių su Rusija „įkrovimas iš naujo“, pasirašyta Strateginės ginkluotės apribojimo sutartis, likviduotas Osama bin Ladenas, neseniai – Muammaras Gaddafis), B. Obamos pergale rinkimuose tiki tik 37 proc. amerikiečių, o 55 proc. mano, kad kitu prezidentu vėl turi tapti respublikonas.

Žinoma, per šiuos metus nutekės dar daug vandens, o su juo – ir rinkiminių putų. Nesibaigianti pasaulinė ekonomikos krizė vis labiau sekina turtingą ir buvusią galingą Ameriką. Kaip praeina dolerio šlovė, taip baigiasi ir dar vakar triumfavusių politikų karjera. Švytuoklės principas tebegalioja.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 30)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (33)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras