Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  Josephas E. Stiglitzas. Visuotiniai protestai

2011 11 08

Sausį Tunise prasidėję protestai vėliau išplito į Egiptą, tada – į Ispaniją, o dabar tapo visuotiniai. Jie apėmė Volstritą (angl. Wall Street) ir nemažai miestų Amerikoje. Globalizacija ir moderniosios technologijos leidžia socialiniams judėjimams peržengti sienas tokiu pat greičiu, kokiu sklinda idėjos. Socialinis protestas visur randa derlingą dirvą: jausmą, kad sistema nepateisino lūkesčių arba žlugo, įsitikinimą, kad net demokratijoje rinkimų procesai neišsprendžia problemų be stipraus protestuotojų spaudimo. Jungtinėse Valstijose vyrauja didžiulė pajamų nelygybė: 1 proc. gyventojų kontroliuoja daugiau negu 40 proc. turto ir gauna daugiau negu 20 proc. pajamų. Ir jie tiek gauna ne dėl indėlio į visuomeninį gyvenimą, o dėl sėkmingo (nors kartais kvepiančio korupcija) pelno siekimo.

Sunku paneigti, kad vis dėlto kartais turtuoliai prisideda prie inovacijų, tačiau pasaulyje politinė įtaka ir prieš konkurencingumą nukreipta praktika didina ekonominę nelygybę. Pasitaiko, kad milijardierius moka mažiau mokesčių negu jo sekretorė, nes tokia yra mokesčių sistema. O spekuliantai, vieną kartą jau sužlugdę visuotinę ekonomiką, dėl mokesčių taip pat nepatiria didelių problemų. Pastarųjų metų tyrimai parodė, kokios svarbios ir įsitvirtinusios yra teisingumo, nešališkumo ir sąžiningumo sąvokos. Ispanijos ir kitų šalių protestuotojai pasipiktinę, kad sumaištį sukėlę bankininkai ramiai grįžta į savo darbo vietas ir gauna tokio dydžio premijas, kokių dauguma žmonių neuždirbtų per visą gyvenimą. Be to, jauni studijas baigę žmonės, kurie laikėsi sistemos taisyklių, neturi perspektyvų įsidarbinti.

Protestuotojai teisūs: su sistema kažkas negerai. Visame pasaulyje yra nepakankamai panaudojamų išteklių – tai žmonės, kurie nori ir gali dirbti, stovinčios be darbo mašinos, tušti pastatai. Tačiau egzistuoja ir dideli nepatenkinti poreikiai: kova su skurdu, plėtros skatinimas, ekonomikos parengimas visuotiniam klimato atšilimui. Amerikoje daug už skolas atimtų namų, todėl atsirado ir daugiau jų tuščių, ir benamių žmonių. Protestuotojai kritikuojami, kad esą neturi darbotvarkės, bet čia pamirštama jų pagrindinė funkcija – reikšti nusivylimą rinkimų procesu. Jie yra tarsi savotiškas aliarmas. Protestuotojai siekia ne tiek jau ir daug – panaudoti savo gebėjimus, teisės į padorų darbą ir atlyginimą, teisingesnę visuomenę, taip pat demokratijos, kurioje veiktų ir dirbtų žmonės, o ne doleriai.

Pagal 2011 m. lapkričio 4 d. portalo http://www.project-syndicate.org/ informaciją parengė Irma Baranauskaitė.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (33)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras