Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Rusija
 
  Rusija – prie PPO slenksčio (4)

Komentarai:

atomas, 2012 03 28 17:01
bet gi rusija nieko negamina ))

......, 2011 11 27 00:15
http://gyvenimas.delfi.lt/leisure/dvi-savaites-taksi-po-siaures-kaukaza.d?id=51911065

paskaitykit

Docentas, 2011 11 11 07:59
Ir mažam aišku, kad taip jūie gina savo rinką - eksportuotojus ir gamintojus. Bert įstoję į PPO jie turės paklusti tarptautinėm taqisyklėm, todėl Lietuva tikisi, kad, pvz, sūrių ar mėsos eksportas bus sutvarkytas, o jų sanitarai taip negalės išbrokuoti lietuviškos produkcijos... Žodžiu, mums irgi gerai, kad rusai įstos. Bet negerai jeigu jie įeis į Šengeno erdvę - tada užplūs Europą ir Lietuvą.

Anonimas, 2011 11 10 21:31
Gal kas žinot, ar vien pats narystės PPO faktas privers Rusiją keisti savo dabartinę muitų politiką? Šiuo metu Rusijoje taikomi importo muitų tarifai yra tiesiog milžiniški. ES ir Rusijos muitų dydžiai praktiškai skiriasi du kartus. Pavyzdžiui, jei ES pagamintą prekę veši į Rusiją, tai Rusijoje bus pritaikytas dvigubai didesnis importo muito tarifas, nei vežant Rusijoje pagamintą prekę į ES. Manau, kad Briuselis daro klaidą nekreipdamas dėmesio į tokius didelius muito tarifų skirtumus. Rusijoje pagamintoms prekėms reikėtų taikyti tokius pačius muito tarifus, kokius Rusija taiko ES pagamintoms prekėms. O Briuselis tyli, į problemą nekreipia dėmesio. Negana to, ES Rusijai dar suteikė muito preferencijas, t.y. Rusijoje pagamintoms prekėms taikomi mažesi muito tarifai, nei prekėms, pagamintoms kitose trečiosiose šalyse. Į Rusiją prekes eksportuojantys ES verslininkai susiduria ne tik su didelių muitų, bet ir su muitinės procedūrų problema. Pavyzdžiui, Lietuvoje gali lengvai ir nesunkiai įforminti muitinės procedūrą muitinės tarpininkui sumokėjęs 100 litų. O Rusijoje muitinės tarpininkams reikia mokėti tūkstančius. Ir dar Rusijos muitinėje labai dažnai pasitaiko procedūra, kurios ES verslininkai bijo kaip velnio. Procedūra vadinasi "KTS" ("Korektirovka Tamozhennoi Stoimosti" - "Muitinės vertės korekcija"). Tarkim jei sąskaitoje prekės vertė yra 20 eurų, muitininkas dirbdamas "po paniatijam" gali sakyti, kad prekės vertė yra dirbtinai sumažinta, jis prekės vertę kelia tarkim iki 40 eurų ir importo muitą, importo PVM apskaičiuoja ne nuo 20 eurų, o nuo 40 eurų. Tikiuos, kad narystė PPO kaip nors privers Rusiją sušvelninti savo muitų politiką, nes dabar dirbt neįmanoma, rusai visomis įmanomomis priemonėmis riboja importą...

 
 
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (92)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras