Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Konfliktas Pietų Osetijoje: ar greitai ištirps „sniego revoliucija“?

Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas
2011 12 07

Pietų Osetija, po Rusijos karo Kaukaze pasiskelbusi nepriklausoma nuo Gruzijos respublika Rusijos sudėtyje, vėl politinių intrigų šešėlyje. Intrigą sukėlė du prezidento rinkimų turai, kuriuose varžėsi opozicijos ir dabartinio vadovo Eduardo Kokoitos atstovai – Ala Džiojeva ir valdančiosios Vienybės partijos lyderis Anatolijus Bibilovas.

Neramios nugalėtojos dienos

Po lapkričio 13 d. vykusio pirmojo rinkimų turo paaiškėjo du pagrindiniai varžovai. A. Džiojeva jame gavo 25,37 proc. balsų, o štai antrajame ture lapkričio 27 d. ji užtikrintai – 16 proc. persvara – įveikė priešininką, sulaukusi 51,37 proc. rinkėjų pritarimo. Šešiasdešimt dvejų metų pedagogė ne tik pasiskelbė nugalėtoja, bet ir įvardijo save kita respublikos prezidente. Rinkimus pripažino įvykusiais Centrinė rinkimų komisija ir tarptautiniai stebėtojai. Bet po dviejų dienų Aukščiausiasis Teismas (manoma, spaudžiamas E. Kokoitos) panaikino rinkimų rezultatus, įtaręs, kad A. Džiojeva juose manipuliavo rinkėjais. Pačiai kandidatei buvo uždrausta dalyvauti naujame balsavime, kurį parlamentas numatė surengti kitų metų kovo 25 dieną.

Tačiau nugalėtoja jau buvo pasiskelbusi naująja Pietų Osetijos prezidente ir netgi numatė savo inauguracijos dieną – gruodžio 10-ąją. Savo pirmuoju įsaku ji sudarė Valstybės tarybą, kurios įgaliojimai tęsis, kol bus sudarytos respublikos valdžios vykdomosios institucijos.

Kaip naujienų agentūrai „Interfax“ pareiškė pati A. Džiojeva, ji priėmusi kreipimąsi į tautą ir separatistinės respublikos valdžios institucijas, kuriame skelbia save išrinktąja prezidente. „Nepaisydama liaudies valios pareiškimo Pietų Osetijos vadovybė, savo nekonstituciniais veiksmais paskelbdama rinkimus negaliojančiais, atsidūrė už įstatymo. Ir tai buvo vienintelis mano teisingas sprendimas“, – pabrėžė A. Džiojeva.

A. Džiojeva apskundė AT sprendimą, bet jis šį antradienį, gruodžio 6-ąją, posėdžiavęs vos 20 min. ir pačiai skundėjai nedalyvaujant, paliko galioti ankstesnę nutartį. A. Džiojeva teigia nesuspėjusi parengti antrojo skundo varianto, nes tam nebuvę laiko: teismas savo posėdį sąmoningai pradėjo anksti ryte. Taip „Kremliaus kandidatu“ vadinamas A. Bibilovas kol kas švenčia pergalę, o E. Kokoita lieka prezidentu. Status quo nesikeičia, bent iki pavasario.

Kur ras politinį prieglobstį?

Nusivylusi save prezidente laikanti politikė galvoja apie išvykimą iš respublikos. Naujienų agentūrai ji pareiškė, kad jai belieka ieškoti pagalbos pasaulio visuomenėje, ir ji prašys politinio prieglobsčio, tačiau kokioje šalyje – nepranešama.

Pasinaudodamas šia padėtimi, dabartinis respublikos vadovas E. Kokoita pareiškė, kad visame šiame reikale įžvelgia „Gruzijos pėdsaką“ ir mano, kad politikė pasirinks šią šalį (naujausiais duomenimis, ji ketina išvykti į Rusiją, bet Dūmos Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Konstantinas Kosačiovas spaudos konferencijoje pareiškė, jog apie tai negali būti nė kalbos). „Jau įsitikinta, kad „oranžinę revoliuciją“ Pietų Osetijoje finansuoja Gruzijos specialiosios tarnybos, – sakė jis. – Aš kaip prezidentas garantuoju Aukščiausiojo Teismo sprendimo vykdymą, ir valdžios atsakymas į grasinimus ir provokatorių veiksmus bus ryžtingas, bet įstatymo rėmuose.“

Šis pareiškimas išplatintas praėjus parai po to, kai A. Džiojeva Rusijos žurnalistams pareiškė, jog E. Kokoita turi sėdėti kalėjime ir jam beliko keletas dienų, kad nepersekiojamas paliktų Pietų Osetiją (prezidento įgaliojimai baigiasi gruodžio 7 d.).

Prezidento išvada apie tariamai gruzinišką pėdsaką buvo padaryta iškart po to, kai anksti ryte antradienį, likus kelioms valandoms iki Aukščiausiojo Teismo posėdžio pradžios, nežinomi asmenys iš granatsvaidžio „Mucha“ apšaudė nepripažintos respublikos generalinio prokuroro Taimurazo Chugajevo namus. Granata pramušė sienoje 30 cm diametro skylę, išdužo kaimyninių butų stiklai, bet niekas nenukentėjo. Prezidento tarnyba savo pranešime tvirtina, kad tai „gerai suplanuota provokacija“, suprask – A. Džiojevos bendrininkų darbas...

Literatūros mokytojos krikštas

Ala Džiojeva gimė 1949 m. rugpjūčio 23 d, baigė pedagogikos studijas, yra pasižymėjusi mokytoja, buvo švietimo ministrė. Kažkodėl ji nuolat keitė tėvavardį – iš Aleksejevnos į Aleksandrovną. Būnant ministre jai buvo pradėta byla dėl įgaliojimų viršijimo ir sukčiavimo. Beveik dvejus metus ministrė išbuvo namų arešte, bet, nesurinkus įkalčių, byla buvo nutraukta. Dėl to ji aštriai kritikavo E. Kokoitą ir jo aklą atsidavimą Maskvai.

Tačiau politikės karjeroje nemažai ir blaškymosi. Griežtai pasisakydama prieš Pietų Osetijos integraciją į Rusiją, kartu ji Dūmos rinkimuose ragino balsuoti už „Vieningąją Rusiją“. Informuoti šaltiniai teigia, kad ir ji pati balsavo už šią Rusijos valdančiąją partiją. O štai kreipimesi į D. Medvedevą ir V. Putiną, priimtame jos šalininkų mitinge pirmadienį, A. Džiojeva kaltina Maskvą, kad ji „palaiko neteisėtus respublikos valdžios veiksmus ir nenori išgirsti tiesos apie padėtį“, o vietoj to atsiunčia tai valdžiai palankius Kremliaus tarpininkus. Politikė prašė atšaukti Rusijos prezidento administracijos atstovą Sergejų Vinokurą, kuris esą pataikauja E. Kokoitai ir yra iškėlęs tris neįgyvendinamus reikalavimus nugalėtojai.

Kad tai būtų vien sniegas...

Apžvalgininkai mano, kad po apšaudymo granatsvaidžiu Cchinvalis gali įbristi į jėgos naudojimo liūną. Vidiniai nesutarimai dar nevirto „sniego revoliucija“ (taip valdžios konfliktą Pietų Osetijoje vadina dėl tomis dienomis iškritusio gausaus sniego). Bet padėtis gali paaštrėti, nes prie parlamento ir Aukščiausiojo Teismo rūmų respublikos sostinėje budi minios A. Džiojevos šalininkų. Tuomet ne kam kitam, o Maskvai teks ieškoti sprendimo kelių. Tai komplikuotų situaciją regione, kuri pastaruosius trejus su puse metų palyginti rami.

Paskutinę valandą pranešta, kad uždaryta vienintelė Pietų Osetiją ir Rusiją jungianti Transkaukazo magistralė (TransKAM). Bet esą ne dėl ypatingos situacijos Pietų Osetijoje, o dėl gausaus šį strateginį kelią užvertusio sniego...

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (96)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras