Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Ar tolimasis Kazachstanas taps artimesnis? (1)

Vaidotas Šernius
2011 12 16

Kazachstanas – didžiausio ploto ir ekonomiškai stipriausia valstybė Centrinėje Azijoje (CA). Dėl energetinių resursų gausos ir sumanios vidaus bei užsienio politikos Kazachstano Respublika tapo regiono lydere ir svarbiausia CA šalimi. Kazachstanas, kaip ir Lietuva buvęs SSRS sudėtyje, 1991 m. gruodžio 16 d. paskelbė nepriklausomybę, tad šiais metais sukanka dvidešimt metų, kai ši valstybė yra nepriklausoma ir savarankiška. Šia proga įdomu pažiūrėti, kokia situacija susiklostė šioje šalyje per du nepriklausomybės dešimtmečius, taip pat kas sieja Lietuvą ir Kazachstaną, kokie šių šalių santykiai.

Vilnių ir Kazachstano sostinę Astaną skiria daugiau kaip 3000 kilometrų, tad kalbėti apie šių valstybių politiką viena kitos atžvilgiu sunku. Šalys yra skirtinguose regionuose, siekia skirtingų tikslų. Verta paminėti, kad ir savo politinėmis pažiūromis abiejų šalių politiniai lyderiai kardinaliai skyrėsi ir tebesiskiria. Kazachstano prezidentas Nursultanas Nazarbajevas iki paskutinės akimirkos tikėjo Sovietų Sąjunga, karštai palaikė mintį išsaugoti SSRS, tačiau po Belovežo susitarimų, kai buvo konstatuotas SSRS suirimas, jam neliko kitos išeities, kaip tik paskelbti Kazachstano nepriklausomybę. Neatsitiktinai ir vienas Nepriklausomų Valstybių Sandraugos steigiamųjų dokumentų pasirašytas ne kur kitur, o buvusioje Kazachstano sostinėje Almatoje.

Nors Kazachstanas ir vykdo daugelio vektorių užsienio politiką: bendradarbiauja su JAV (pasiuntė kariškių į Iraką, atvėrė savo oro erdvę, leido naudotis geležinkeliais JAV tranzitui į Afganistaną ir kt.), palaiko glaudžius ryšius su Kinija (Šanchajaus bendradarbiavimo organizacija, energetinių resursų eksportas į šią šalį),  akivaizdu, kad N. Nazarbajevas savo politikoje labiau orientuojasi į Rusiją, o ne į Vakarų šalis ar Kiniją. Astanai Kinija ir Europa labiau rūpi kaip ekonominės partnerės ar į jos ekonomiką investuojančios šalys. JAV prezidentas Barackas Obama santykius su Kazachstanu 2009 m. pavadino „strateginio pobūdžio“, tačiau, žinant Jungtinių Valstijų diplomatiją, tokius pareiškimus galima vertinti kaip diplomatišką gestą Kazachstano atžvilgiu. Beje, Astana laukia netrukus turinčio įvykti B. Obamos vizito Kazachstane.

Vis dėlto tikrosios strateginės Kazachstano partnerės yra Rusija ir Baltarusija. 2009 m. lapkričio 29 d. Minske Rusijos, Kazachstano ir Baltarusijos vadovai pasirašė susitarimą dėl vieningos muitų erdvės šiose valstybėse sukūrimo nuo 2010 m. sausio 1 dienos, ir tai dar labiau paskatino Kazachstano bei minėtų valstybių bendradarbiavimą. O nuo šių metų liepos 1 d. Muitų sąjungos (MS) integracija dar labiau sustiprėjo, tarpusavio prekyboje šalys pradėjo taikyti bendrą Muitų kodeksą. Dar vienas esminis momentas įvyko šių metų lapkričio 18 d.: MS valstybės susitarė dėl Eurazijos ekonominės sąjungos (EAES) sukūrimo, Kremliuje buvo pasirašyta deklaracija dėl tolesnės EAES integracijos. Pasirašius deklaraciją Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas dėkojo Kazachstano prezidentui N. Nazarbajevui, kuris, kaip teigia dabartinis Rusijos vadovas, labai sunkiame praėjusio amžiaus dešimtame dešimtmetyje pirmas iškėlė mintį įkurti EAES.

Visi šie faktai aiškiai rodo, kad pagrindiniai Astanos partneriai per dvidešimt nepriklausomybės metų buvo ir lieka Maskva ir Minskas. Taigi labai tikėtina, kad kuo toliau, tuo labiau stiprės Kazachstano, Rusijos ir Baltarusijos ekonominis bendradarbiavimas bei šių šalių integracija. Žinant tokio pobūdžio scenarijų kalbėti apie platesnį Lietuvos ir Kazachstano politinį bendradarbiavimą būtų sudėtinga. Šiuo metu abiejų valstybių užsienio politikos vektoriai yra skirtingi: Astanos – nukreiptas į Maskvą ir Minską, o Vilniaus – į Briuselį ir Vašingtoną (Lietuvos balsavimas prieš Palestinos priėmimą į UNESCO nebuvo atsitiktinis). Ši situacija atskleidžia, kad perspektyviausia dvišalio Lietuvos ir Kazachstano bendradarbiavimo sritis yra ekonominių santykių plėtra.

Kalbėti apie ekonominius šalių santykius reikėtų pradėti nuo to, kad šių metų spalio pradžioje Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė viešėjo Kazachstane. Tai buvo pirmas prezidentės oficialus vizitas šioje tolimoje šalyje. D. Grybauskaitė susitiko su Kazachstano prezidentu N. Nazarbajevu, taip pat dalyvavo Lietuvos ir Kazachstano verslo forumo atidaryme. Verslo klausimai, ekonominiai santykiai bei verslo forumo tarp šių dviejų valstybių sukūrimas ir yra svarbiausi aspektai, kurie gali vienyti Lietuvą bei Kazachstaną.

Lietuvos ir Kazachstano verslo forumo atidarymas yra svarbus žingsnis, skatinantis abipusius ekonominius šalių ryšius. Dar prieš vizitą LR prezidentė teigė: „Kazachstanas yra svarbus Lietuvos partneris Vidurio Azijoje ir naujų ekonominių galimybių šalis mūsų verslininkams. Tai sparčiai besivystanti valstybė, suinteresuota diegti modernias technologijas ir vystyti inovacinį verslą.“ Taip pat D. Grybauskaitė minėjo, kad Lietuva ir Kazachstanas yra perspektyvūs verslo partneriai transporto bei logistikos srityse, galintys tapti ašine transporto jungtimi tarp Europos Sąjungos ir Azijos.

Verslo forume veikianti Verslo taryba orientuosis į verslo ryšius ir konkrečius projektus. Per forumo atidarymą D. Grybauskaitė kalbėjo: „Pirmą kartą po 20 metų turėsime bendrą Verslo tarybą, kuri rūpinsis abiem šalims naudingais verslo projektais. Būtent verslo ryšiai yra geriausias pagrindas plėtoti dvišalius santykius tarp valstybių.“ Taip pat reikėtų pridurti, kad vizito metu buvo pasirašyti trys susitarimai plėsti dvišalį bendradarbiavimą žemės ūkio, kultūros ir švietimo bei teisėsaugos srityse.

Lietuvos ir Kazachstano verslo forumo įsteigimas – didelis žingsnis dvišaliuose ekonominiuose šalių santykiuose, tačiau svarbiausias prezidentės vizito laimėjimas – tai susitarimas dėl šaudyklinio traukinio „Saulė“ projekto. Po susitarimo Kazachstano prezidentas N. Nazarbajevas savo šalies Vyriausybei nurodė šį projektą įgyvendinti nedelsiant. Glaudų bendradarbiavimą pradėjo ir abiejų valstybių Susisiekimo ministerijos.

Tikimasi, kad krovininis traukinys maršrutą Kazachstanas–Lietuva įveiks per 10 dienų. Lietuvai toks sumanymas gali tapti puikiu atspirties tašku Europos ir Azijos tranzito rinkose. Tikėtina, kad ilgainiui „Saulės“ projektas galėtų sujungti Kiniją su ES ir sutrumpinti krovinių gabenimo trukmę. Šiuo maršrutu galima gabenti pačias įvairiausias prekes: nuo buitinės technikos iki tekstilės, žaliavų ar net maisto produktų.

Pirmasis bandomasis „Saulės“ projekto traukinys pajudėjo iš Kinijos per Kazachstaną, Rusiją ir Baltarusiją spalio 28 d. ir Lietuvą (Kenos geležinkelio stotį) pasiekė lapkričio 10 dieną. Traukinys, Lietuvą pasiekęs per 13 dienų, gabeno 41 konteinerį su kompiuterine technika. Galutinė „Saulės“ stotis – Belgijos miestas Antverpenas. Jūrų keliu krovinio gabenimas iš Kinijos į Europą užtrunka apie 40 dienų, o traukinys tikslą pasiekė maždaug triskart greičiau. Greitis ir yra didžiausias „Saulės“ projekto pranašumas. Ar šis projektas pasitvirtins ir, kaip teigė D. Grybauskaitė, taps Lietuvos ir Kazachstano ekonomikos varikliu, paaiškės ateityje. Šiuo metu projektas atrodo patrauklus, tačiau vis dar yra bandymų stadijos. Kol kas reguliaraus maršruto nėra, todėl krovinių gabenimo srautas nedidelis. Taip pat Lietuvos ir Kazachstano projektui reikės konkuruoti su panašiu projektu, jungiančiu Kazachstaną ir Latviją. Be to, kitų metų pavasarį konkurenciją gali padidinti bendras tarptautinės logistikos grupės „Gefco“ ir Latvijos geležinkelių bendrovės SRR projektas „Emma“, planuojantis maršrutą iš Rygos į Kazachstaną. Pirmieji „Saulės“ žingsniai žengti, pradžia nebloga. Ar projektas taps pelningas ir naudingas Lietuvai, paaiškės artimiausiu laiku. Nors konkurencija ir yra, pasinaudojus sėkminga Klaipėdą ir Iljičiovsko uostą (Ukraina) jungiančio projekto „Vikingas“ patirtimi, galima sulaukti nemažai krovinių iš Rytų šalių.

Reziumuojant prezidentės vizitą į Kazachstaną būtų galima vertinti teigiamai. Kaip minėta straipsnio pradžioje, N. Nazarbajevas ir D. Grybauskaitė – skirtingų kartų politiniai lyderiai, o jų vadovaujamos valstybės turi skirtingus užsienio politikos prioritetus. Siekdama išlaikyti pragmatinius Lietuvos santykius su Kazachstanu, prezidentė D. Grybauskaitė su N. Nazarbajevu daugiausia kalbėjo tik apie ekonominę politiką, todėl viešojoje retorikoje nebuvo regioninės ir strateginės politikos aspektų. Susitikimo metu esminių politinių pokyčių neįvyko (realiai jų ir negalėjo įvykti), o ekonominiai santykiai tarp valstybių tikrai turėtų pagerėti.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 1)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (89)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras