Didžiausias pasaulio nepriteklius yra ne naftos, švaraus vandens ar maisto trūkumas, bet moralinių lyderių nebuvimas. Prisidėdama prie tiesos (mokslinės, etinės ar asmeninės), visuomenė gali įveikti skurdo, ligų, alkio ar mus supančio nestabilumo sukuriamas krizes. Visgi galia nemėgsta tiesos ir negailestingai su ja kovoja. Dėl šių priežasčių visas pasaulis reiškia dėkingumą šį mėnesį mirusiam Vaclavui Havelui už įkvėpimą rasti savo gyvenimo tiesą. V. Havelas buvo pagrindinis Rytų Europą išlaisvinusių revoliucinių judėjimų lyderis, prisidėjęs prie Sovietų Sąjungos žlugimo. Jo pjesės, esė ir laiškai atspindi moralinę sąžiningo gyvenimo kovą gyvenant Rytų Europos komunistinėse diktatūrose. Dėl savo tiesos jis rizikavo viskuo, išlikdamas nuoširdus sau ir pakeldamas represijas kenčiančios savo visuomenės dvasią.

V. Havelas brangiai sumokėjo už savo pasirinkimą: praleido kelerius metus kalėjime, buvo sekamas, įžeidinėjamas, jo raštai – cenzūruojami. Tačiau tiesos spindesys plito. V. Havelas suteikė savo tėvynainių kartai drąsos ir vilties ir pagaliau melo tinklas subyrėjo, o V. Havelas buvo išrinktas Čekoslovakijos prezidentu. Straipsnio autorius Jeffrey D. Sachsas prisimena, kaip Lenkijos „Solidarumo“ judėjimas jo paprašė padėti tiesti kelią Lenkijai pereiti į demokratiją ir kuriant rinkos ekonomiką, ir su juo bendradarbiavusius žmones dabar lygina su V. Havelu dėl jų drąsos, intelekto ir principingumo.

Tiesos sakymas tikrai parodė savo galią. Užkrečiami yra ne tik melas ir korupcija: moralinė tiesa ir drąsa taip pat plinta nuo vieno kovotojo prie kito. Daugelis mirė dėl idealų, o mes šiandien džiaugiamės jų veiksmų vaisiais. V. Havelo gyvenimas primena stebuklus, kuriuos gali padaryti įsitikinimai, ir liūdnesnį faktą – tiesos pergalės nėra galutinės. Kiekviena karta turi pritaikyti savo moralinius pagrindus prie nuolat besikeičiančių politikos, kultūros, visuomenės ir mokslo sąlygų.

Pagal 2011 m. gruodžio 20 d. portalo http://www.project-syndicate.org/ informaciją parengė Irma Baranauskaitė.

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.