Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  Adrianas Hamiltonas. Kalbos apie karą su Iranu ir sumaištis Vengrijoje

2012 01 12

Visą žiemą tai garsiau, tai tyliau skamba karo būgnai. Pradžioje pasitaikydavo tiesiog gandų, bet vėliau jau rimtai prabilta apie sudėtingą padėtį Artimuosiuose Rytuose ir Izraelio ketinimus pasinaudoti šventėmis ir atakuoti Irano branduolines bazes. Iranas savo ruožtu sustiprino įtampą, grasindamas uždaryti Ormūzo sąsiaurį, kuris yra svarbus naftos kelias. Dėl tokių veiksmų Irano režimas sulaukė dar griežtesnių Jungtinių Valstijų ir Europos sankcijų. Vis dėlto konkrečių žingsnių nei Izraelis, nei Iranas nežengė ir, regis, nežengs. Pasekmės būtų tokios siaubingos, kad apie jas geriau nekalbėti. Pats grėsmingiausias dalykas šioje situacijoje yra ne tiek rengimasis karui, bet tai, kad apie tą karą tiek daug diskutuojama, lyg jis būtų labai tikėtinas ir netgi racionalus."

Susidaro įspūdis, kad norima to karo. Kalbama, kad dabar tam tinkamas laikas, kol Iranas dar labiau neišplėtojo savo branduolinio sodrinimo įrenginių. Jungtinių Valstijų prezidento Baracko Obamos administracijos balsas skamba vis tyliau, o viršų ima tie, kurie reikalauja konfrontacijos su Iranu. Branduolinis Iranas yra grėsmė ne tik Izraeliui, bet ir visam pasauliui. Sankcijos, anksčiau laikytos nesmurtine karinių veiksmų alternatyva, tampa tarsi savotiškos agresijos priemone, nes, visų pirma, kenkia Irano pilietinei visuomenei ir įprastai prekybai, o ne konkrečioms grupėms ar individams. Taigi natūralu, kad Iranas, kurio valiuta žlunga ir kuris patiria didelių ekonominių sunkumų, duoda atsaką, rodantį, kad ir jis turi tam tikros galios, o ypač – karinės. Todėl palinkėjimas 2012 metais būtų, kad grįžtų sveikas protas, kad B. Obama turėtų drąsos pasakyti, ką iš tiesų mano, ir kad Iranas su visa tarptautine bendruomene grįžtų prie derybų stalo.

Kitas karštas pasaulio taškas šiuo metu yra Vengrija. Ir, pasak Adriano Hamiltono, šios šalies Konstitucija yra ne tik politikos klausimas. Daugiausia diskutuojama apie sumažintą centrinio banko ir teismų nepriklausomybę, apribotą spaudos laisvę. Visa tai gali prisidėti prie seksualinių mažumų, religinių grupių diskriminacijos. Tai daugiau negu politinės kontrolės klausimas. Mes jau žinome, ką reiškia toks sakinys naujos Vengrijos Konstitucijos preambulėje: „Reikia ginti intelektualinę ir dvasinę tautos vienybę“.

Pagal 2012 m. sausio 5 d. „The Independent“ informaciją parengė Irma Baranauskaitė.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (88)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras