Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Vengrija – silpnoji grandis Europos Sąjungoje? (23)

Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas
2012 01 11

Pirmosiomis sausio dienomis Budapeštas, į kurio gatves išėjo apie 100 tūkst. žmonių, labiau priminė ne naujametiniam fejerverkui susirinkusią minią, o gražuolį miestą, apimtą neramumų, siautėjusių šalyje revoliuciniais 1956-aisiais. Tiesa, dabar juos sukėlė ne sovietiniai agresoriai, o vietiniai politikai.

Įgaliojimus gavo per rinkimus

Nauja, prieštaringai vertinama Konstitucija šalyje įsigaliojo sekmadienį, nors ji buvo priimta dar balandžio mėnesį parlamente, kur centro dešiniųjų konservatoriai turi dviejų trečdalių daugumą. Kitą dieną, kai devyniolikto amžiaus Operos rūmuose valdančioji „Fidesz“ partija šventė naujo pagrindinio įstatymo įsigaliojimą, aikštėje prie rūmų Budapešto centre susirinko dešimtys tūkstančių vengrų. Jie protestavo prieš vienos iš dešiniųjų partijų įsitvirtinimą valdžioje ir išsukimą iš demokratijos kelio.

Po 2010 m. balandį įvykusių parlamento rinkimų į valdžią atėjusi „Fidesz“ partija buvo pirmoji nuo komunistinių laikų, gavusi teisę viena sudaryti vyriausybę. Beveik 53 proc. rinkėjų balsų ir 262 iš 386, t. y. du trečdalius, vietų parlamente turinti dešinioji partija atsiribojo nuo euroskeptiškos kraštutinių dešiniųjų „Jobbik“ partijos, gavusios tik 17 proc. balsų. Bet labiausiai tuose rinkimuose pralaimėjo socialistai: 2006 m. rinkimuose jie gavo 43,2 proc. balsų, o 2010 m. – triskart mažiau, tad parlamente turi tik 59 mandatus.

Vengrijoje veikiančio „smegenų centro“ atliktas trejų pastarųjų rinkimų rezultatų modeliavimas pagal naująjį apygardų paskirstymą parodė, kad „Fidesz“ būtų laimėjusi visus trejus, vadinasi, jos populiarumas buvo toks didelis, kad partijos lyderis ir dabartinis premjeras Viktoras Orbanas įsitikinęs, jog taip jam suteikiamas įgaliojimas veikti drastiškai.

2010-ųjų pavasarį konservatyviosios „Fidesz“ lyderis pavadino savo partijos pergalę „revoliucija rinkimų apylinkėse“. Pasak jo, vengrai įrodė, kad „demokratija reikia pasitikėti“. „Mums pavyko iššokti aukščiau galvos, ir dabar atėjo metas atsikratyti žlugusios epochos nuolaužų, – kalbėjo tada V. Orbanas. – Sistemos neįmanoma pakeisti, ją galima tik sunaikinti. Mes sugriovėme valdžia piktnaudžiavusių oligarchų sistemą. Vietoj jos reikės sukurti naują nacionalinio bendradarbiavimo sistemą.“

Vienpartinis diktatas Konstitucijai

Nuosaikieji konservatoriai iškart ėmėsi šalies politikos pertvarkos. Nepraėjus nė metams, buvo pasiūlyta iš esmės keisti Konstituciją. Rezultatas – ne toks, kokio laukė dauguma vengrų.

Taigi, pagal naująją Konstituciją šalis nuo šiol vadinsis nebe Vengrijos Respublika, o tiesiog Vengrija. Kritikai sako, kad naujuoju pagrindiniu įstatymu suvaržomos Konstitucinio Teismo galios, kyla grėsmė žiniasklaidos pliuralizmui ir baigiasi teismų nepriklausomybė. Be to, pagal svarbius įstatymus, kuriuos dabar reikės priimti, bus apribota centrinio banko nepriklausomybė, nes jį imasi kontroliuoti Vyriausybė, sudarytos palankesnės sąlygos ateityje rinkimus laimėti partijai „Fidesz“, tęsiama mokesčių politika, iš esmės surišianti rankas būsimoms vyriausybėms. Negana to, kadencijos tokiuose postuose kaip generalinio prokuroro, Konstitucinio Teismo teisėjų ir valstybės audito vadovo truks nuo devynerių iki 12 metų. Tai reiškia, kad šie pareigūnai, kurių daugelis yra paskirti „Fidesz“, gali likti savo postuose net ir vyriausybei pasikeitus.

Tiesa, Konstitucijoje yra nuorodų į Dievą, santuoka apibrėžiama tik kaip vyro ir moters sąjunga, o gyvenimo pradžia vadinamas apvaisinimo momentas. Dėl tokio stabmeldiško požiūrio į santuoką ir lyčių lygybę naująją Konstituciją kritikuoja tarptautinės organizacijos ir ES šalys.

Ar Vengrija bus pašalinta iš ES?

Nuo 1986 iki 1990 metų Vengrijoje JAV ambasadoriumi dirbęs Markas Palmeris pareiškė, kad egzistuoja reali grėsmė, jog Vengrija dėl prieštaringai vertinamos naujosios Konstitucijos gali būti izoliuota tarptautinės bendruomenės ir netgi pašalinta iš Europos Sąjungos. „Akivaizdu, kad ES ir Europos Komisija susirūpinusios dėl to, kas vyksta Vengrijoje. Tarptautinis valiutos fondas taip pat nepalaiko to, kas vyksta šalyje, JAV valdžiai tai irgi kelia nerimą“, – sakė jis laikraščiui „Nepszabadsag“. „Jeigu Vengrija nori vėl priklausyti nuo Rusijos, ji eina teisingu keliu... Visai tikėtina, kad Vengrija gali būti pašalinta iš ES“, – sakė buvęs diplomatas, šiuo metu dirbantis organizacijoje „Freedom House“.

Vengrijos pagrindinį įstatymą kritikavo Europos Sąjunga, JAV valstybės sekretorė Hillary Clinton ir „Amnesty International“. Tai „vienos partijos neteisėta Konstitucija, kuri yra nepriimtina visiems demokratams“, – pareiškė opozicinės partijos DK atstovas Csaba Molnaras ir apkaltino vyriausybę „atsisakant demokratijos ir teisinės valstybės“. Liberalų frakcijos Europos Parlamente lyderis ir buvęs Belgijos premjeras Guy Verhofstadtas naująją Vengrijos Konstituciją pavadino „Trojos arkliu siekiant autoritarinės politinės sistemos Vengrijoje, grindžiamos vienos partijos valdymo tęsimu“. Kadangi neprognozuojama, kad kokia nors partija netolimoje ateityje galėtų susilpninti V. Orbano partijos „Fidesz“ kontrolę parlamente, stebėtojai perspėja, jog premjero daromi įstatymų pakeitimai yra beveik negrįžtami.

„Vengrijoje išnyko demokratija, jie net atėmė iš mūsų respubliką“, – laikraščiui „The New York Times“ kalbėjo vienas iš Budapešte vykusio protesto dalyvių Tamas Kollaras, turėdamas galvoje tai, kad naujojoje konstitucijoje šalies pavadinimas keičiamas iš Vengrijos Respublikos į tiesiog Vengriją. „The Washington Post“ įsitikinęs, kad šalis grįžta į autokratiją, o Londono „The Financial Times“ mano, kad „Vengrijoje įvyko perversmas, vertas V. Putino“. Mat V. Orbano demokratijos versija labai atitinka V. Putino nuostatas dėl vienpartinio valdymo stiprinimo ir imperijos atgaivinimo. Kaip SSRS, taip ir Austrija-Vengrija kitados buvo imperija...

Skandalas ekonominės krizės fone

Vakarų apžvalgininkai pažymi, kad Vengrijos vyriausybė ir toliau nepaiso tarptautinės kritikos, nors siekia gyvybiškai svarbaus 15–20 mlrd. eurų kredito iš ES ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF). Lapkričio viduryje Budapeštas prašė Europos Komisijos skirti finansinę pagalbą „apsidraudimui“, bet EK pareiškė, kad konsultuosis su ES ir TVF. Kita vertus, naujienų agentūros RIA „Novosti“ duomenimis, Budapeštas kreipėsi į šias organizacijas ir tiesiogiai, prašydamas suteikti jam vadinamosios „saugumo pagalvės“ paramą.

Tačiau klausimas liko neišspręstas, nes lapkričio pabaigoje tarptautinė reitingų agentūra „Moody‘s“ sumažino Vengrijos kredito reitingą vienu punktu – nuo Baa3 iki Ba1. Taip pat buvo sumažintas ir Vengrijos centrinio banko skolinimosi užsienio valiuta reitingas. „Moody‘s“ neatmeta galimybės, kad reitingas vėl bus sumažintas, jei Vengrija nevykdys struktūrinių reformų ir pasikliaus vien tik vidaus investuotojais.

TVF ekspertai pranešė, kad iki rugsėjo Vengrijos skola išaugo nuo 75 proc. birželį iki 82 proc. BVP, o forinto vertė nusmuko.

Pernai rugsėjį „Danske Bank“ ekonominių tyrimų padalinys „Danske Research“ publikavo Rytų ir Vidurio Europos ekonominės raidos prognozes. Jose sakoma, kad Baltijos šalys, išskyrus Latviją, pamažu atsigauna. Tačiau ekonomistai ataskaitoje „Research CEE, Recovery Continues“ teigė, kad 2011 m. Rytų ir Vidurio Europos regione buvo pastebimas augimas visose šalyse, išskyrus Latviją ir Vengriją, skelbė portalas http://www.biznews.lv/ .

Rugpjūtį žinomas Amerikos finansininkas ir filantropas 81-erių George‘as Sorosas (tikroji pavardė iki 1936 m. György Schwartz, beje, Vengrijos žydų kilmės JAV investuotojas, iš Budapešto su tėvais į Vakarus pasitraukęs būdamas 16 metų) laikraščiui „The Financial Times“ pareiškė, kad euro zonai būtų lengviau, jei iš jos pasitrauktų Graikija ir Portugalija. Apskritai nėra sukurta išėjimo iš šios zonos mechanizmo, ir tai smukdo pačią ES, sakė tuomet G. Sorosas.

Tiesa, jis nekalbėjo apie savo tėvynę, kuriai Soroso fondas daug padėjo. Bent jau su 48-erių metų premjeru V. Orbanu jį sieja glaudūs ryšiai: 1991 m. savo studijoms Oksforde teisininkas iš šio fondo gavo nemažą stipendiją...

Ne Konstitucijoje esmė...

Radikalusis Vengrijos konservatorius, pasukęs šalį diktatūrinės „orbanokratijos“ link, gąsdina pasaulį ir Europą, kad naujoji Konstitucija atitolins Vengriją nuo vakarietiškų vertybių ir sukurs vadinamąjį austrišką precedentą (turima galvoje 1999 m. rinkimus laimėjusi Austrijos laisvės partija, kurios vadovas Jorgenas Haideris, beje, 2008-ųjų spalį žuvęs autokatastrofoje, pasuko į kraštutinį radikalizmą).

Valdantysis „Fidesz“ monolitas (ši Vengrijos liaudies sąjunga sudaro koaliciją su krikščionimis demokratais) baugina Vakarus dar ir savo panašumu į „Vieningosios Rusijos“ politinę jėgą, kuri ant populiarumo bangos neša valstybingumo šalininką V. Putiną ir kelia rūpesčių tarptautinei visuomenei. Tačiau Vengrijos ateitis, kaip rašė italų „La Repubblica“, priklauso ne tiek nuo pagrindinio įstatymo postulatų, o kaip ši Rytų Europos šalis ištvers ekonominę krizę ir vykdys reformas.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 23)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (92)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras