Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Vengrija – silpnoji grandis Europos Sąjungoje? (23)

Komentarai:

Žygeivis, 2012 01 20 13:03
Don Kichotu nebūtina būti - tereikia nuosekliai pasižiūrėti kaip vystosi Europa ir visas pasaulis po SSSR žlugimo. :)

ES arba žlugs per artimiausius 3-5 metus, pasidalindama į gabalus, arba transformuosis į tautinių valstybių sąjungą.

Bet kokie bandymai "užveržti varžtus" ir sustiprinti ES komisarų diktatūrą atskiroms valstybėms yra pasmerkti žlugimui.

P.S. Tautinio atgimimo banga kyla kasdien - tai matyti ne tik ES valstybėse, bet ir tose, kurios ES nepriklauso.

Visiškai akivaizdu, kad liberastinių kosmopolitų vizijos žlunga lygiai taip pat, kaip jau žlugo komunistinių kosmopolitų vizijos.

E, 2012 01 19 22:01
Nenoriu būti Don Kichotu ir kovoti su vėjo malūnais, akivaizdžiai matau, kad ir kokius argumentus mesčiau, ar kokiais racionaliais šaltiniais ir dokumentais remčiausi, vistiek man nepavyktų Jūsų vizijos pakeisti, ji tokia stipri ir Jums reali, kad net pačiam aptemdė protą.

Jau po geležinės uždangos subyrėjimo buvo pranašaujama ką Jūs dabar pranašaujate, subyrės imperijos, ir tautiškumas iškils į paviršių. Tačiau to nebuvo, nebus ir šiandien. O ES kaip stovėjo taip ir stovės. Kad būtų įdomiau siūlau eksperimentą, remdamiesi savo intelektualiomis žiniomis ir savo vizija duokite laiko tarpą, per kurį manote ES subyrės, žinoma, tai turi būti logiškas laiko tarpas. Interneto galia, kad daug kas išlieka labai ilgam.


Žygeivis, 2012 01 19 21:53
E, 2012 01 19 16:49

Aš pasiduodu - ES yra imperija ir tai yra blogis, mes privalome sekti Vengrų pėdomis, sutelkti valdžią radikaliose rankose, užtemdyti demokratines vertybės, spjauti į ES siūlomas vertybes ir ekonominę naudą.

Mėgautis tautinėmis vertybėmis ir tradicijomis, apsitvert savo etnines žemes didžiule tvora, svetimšalių neįsileisti ir mėgautis utopija.

Vis dėlto nereikėtų pamiršti, ko nori paprastas pilietis. Čia ir slypi atsakymas į visus esamus klausimus.
----------------------

Visų pirma, visai neaišku, kuo skiriasi "paprastas pilietis" nuo nepaprasto?

O antra - įdomu, kiek Lietuvos valstybės piliečių nori, kad:

- Lietuvą užplūstų užsieninė pigi darbo jėga, atimsianti iš tų pačių "paprastų piliečių" jų dar turimą darbą ir pajamas,

- kad Lietuvoje įsigalėtų "pederastinė moralė" - tai yra Lietuvoje būtų legalizuoti suaugusiųjų lytiniai santykiai su vaikais (pvz., nuo 12 metų - Nyderlandų baudžiamojo kodekso 244 straipsnis tai jau leidžia; o Ispanijoje lytiškai santykiauti leidžiama su vaikais, kuriems sukako 13 metų; Graikijoje prieš keletą dienų jau ir pedofilai oficialiai pripažinti neįgaliaisiais, jiems netgi bus skiriamos pašalpos),

- kad Lietuvoje homoseksualai galėtų "kurti šeimas" ir įsivaikinti vaikus (pvz., būtent savo lyties),

Įdomu, jei dabar mūsų "europinė valdžia" surengtu referendumą visais šiais klausimais, kiek "paprastų Lietuvos piliečių" nubalsuotų už tokią "didelę ekonominę naudą" ir tokias "puikias europines moralines vertybes"?

Žygeivis, 2012 01 19 21:36
E, 2012 01 19 16:49
Vykstantys procesai šiuo metu Europoje primena labai jau 1992-uosius.
------------------------

Patikslinu - ne 1992-uosius, o 1989 m. :)

1990, 1991 ir 1992-ieji dar priešakyje - kartu su dar likusių imperijų subyrėjimu...

E, 2012 01 19 16:49
Aš pasiduodu ES yra imperija ir tai yra blogis, mes privalome sekti Vengrų pėdomis, sutelkti valdžią radikaliose rankose, užtemdyti demokratines vertybės, spjauti į ES siūlomas vertybės ir ekonominę naudą. Mėgautis tautinėmis vertybėmis ir tradicijomis, apsitvert savo etnines žemes didžiule tvora, svetimšalių neįsileisti ir mėgautis utopija.

Vis dėlto nereikėtų pamiršti, ko nori paprastas pilietis. Čia ir slypi atsakymas į visus esamus klausimus.

Vykstantys procesai šiuo metu Europoje primena labai jau 1992uosius.


VIDMANTAS MAROZAS UK WISBECH, 2012 01 19 10:55
VIDMANTAS TO OME
ES yra Britu imperijos dalis, Britu imperija tai darinys kuris valdo monetarine politika. Britu imperija tai oligarchine struktura, kuri dabar zlunga, ko pasekoje subyres ir jos dalis - ES.

1.ANKSCIAU BUVO KONTINENTINE IR JURU GEOPOLITIKA
SSSR-PRIKLAUSE KONTINENTINEI-GEOPOLITIKAI
UK IR JAV JURINES VALSTYBES JURINEI GEOPOLITIKAI

2.SI JURINE IR KONTINENTU GEOPOLITIKA NETINKA KOSMINEMS RINKOMS IR PASAULINEJE RINKOJE MUSU PLANETA ZEME JAU ISSEME SAVO GALYMYBES VISKAS PASIDALINTA PASAULYJE TARP ANTRO PASAULINIO KARO NUGALETOJU JAV,UK IR RUSIJOS I 3 TORTO GABALIUKUS

3.DABAR ATSIRADO NAUJA TRIJU LINIJU GEOPOLITIKA KURI TINKA KOSMINEMS RINKOMS KUR YRA KA UZGROBTI IR KUO DALINTIS

4.PAGAL 3-JU LINIJU GEOPOLITIKA DESINE LINIJA YRA JAV KAIP JIE SKAITO GERIO ASYS,KAIRE LINIJA-RUSIJA KAIP JIE SKAITO BLOGIO ASYS,VIDURINE LINIJA
YRA UK=EUROPOS SAJUNGAI KURI ATLIEKA GERIO IR BLOGIO SUTAIKYMA,TAI YRA DARO GARMONIJA PASAULINEJE ERDVEJE ARBA PLANETOS ZEMES ERDVEJE
TODEL UK NEZLUGS JI BUS IMPERIJA IR JAI ISTORIJA DAVE SANSA TAI PADARYTI TAIKIU BUDU,BE KARO IR KRAUJO TIK NEVISI UK TAI SUPRANTA IR NESIIMA ADOVAUTI ES IR NEKURIA JUOS KONSTITUCIJOS,ES KARIUOMENES,AFRIKOS KARINIO BLOKO,BE KUO UK IMPERIJA NEGALI EGZISTUOTI

5.ATMINK VIENA TIK 3 PASAULIO SALIS JUIDISKAI YRA ANTRO PASAULINIO KARO NUGALETOJOS IR JUOS DIKTUOJA SALYGAS KAIP CIA TAU VAIZDZIAI PASAKYTI
3-IS SALIS UK,JAV IR UK=ES YRA KAVBOJAI KITOS PASAULIO SALYS YRA ARKLIAI,TODEL NEDARYK KLAIDINGU ISVADU

VIDMANTAS MAROZAS UK WISBECH, 2012 01 19 10:37
VIDMANTAS TO ISKAUSKUI

KIEKVIENA PROBLEMA TURI
1.PRIEZASTI
2.VEIKSMA.
3.PASEKMES

SIUO ATVEJU SU VENGRIJA

PRIEZASTYS
NERA EUROPOS SAJUNGOS KONSTITUCIJOS IR NESUBALANSUOTI FINANSAI

VEIKSMAS
TAI APIE KA RASOTE

PASEKME
ILGAS KELIAS PEREJIMO IS KOMANDINES EKONOMIKOS I RINKOS EKONOMIKA SU VISAIS NEIGIAMAIS VARIANTAIS
PLIUS PASAULINE KRIZE IR DOLERIO KEITYMAS I AMERA ATEITYJE

Žygeivis, 2012 01 18 23:26
E, 2012 01 16 20:18
Teigti, kad ES yra imperija nežinant pagrindinių jos architektų idėjų ir pačių integracijos procesų yra klaidinga.
-----------------------------------

"Nežinant pagrindinių jos architektų idėjų" - Ir ko gi čia nežinoti? :)

Juk užtenka pasiskaityti, ką kalba bent jau koks nors Barozas, ir viskas aišku, ką jis ir jo "bendrai" iš tikrųjų galvoja ir ko jie iš tikrųjų siekia.... :)

Apskritai, mūsų diskusija su jumis kol kas iracionali.

Nesusitarę dėl bendro abiems mums imperijos apibrėžimo, bandome "išsiaiškinti" kas teisus.

Trumpai paaiškinsiu, ką aš vadinu imperija (nors jau aiškinau):

imperija yra valstybė ("monolitinė" arba "federacija"), apimanti ne vienos, o bent jau dviejų vietinių (autochtoninių) tautų žemes, kurioje nėra besąlyginio reikalavimo kiekvienoje iš į šią valstybę įeinančių tautinių dalių rengti referendumus visais bendravalstybiniais klausimais (arba bent jau reikalavimo, kad tuos bendravalstybinius įstatymus priimtų kiekvienos atskiros tautos išrinktas parlamentas - o jei nepriima, tai tokia teisės norma šioje valstybės dalyje neįsigalioja).

Europos Sąjunga iš pradžių buvo sukurta ir funkcionavo remiantis būtent šiuo "konfederaciniu" principu, tačiau vėliau palaipsniui vis labiau įsigalėjo "praktika" svarstyti esminius klausimus tik "Europarlamente" arba apskritai tik įvairiose ES komisijose.

Tai labai akivaizdžiai pamatėme seniau Austrijos atveju, o dabar ir Vengrijos atveju (buvo ir žymiai daugiau įvairiose valstybėse) - spaudimas milžiniškas.

E, 2012 01 16 20:18
Jūs tikriausiai manęs iš viso nesupratote, aš nekalbu apie šiuolaikinę užsienio politiką, aš kalbu apie ES sukūrimą ir integracijos procesą. Tad Rusijos ir JAV užsienio politikos argumentas neturi jokio svarumo šioje situacijoje, tad ir nesiūlyčiau nukrypti nuo pagrindinės temos. Aš kalbu apie XX amžių ir ES kaip sąjungos atsiradimo priežastis.

Ką aš noriu pasakyti yra tai, kad prieš suprantant kodėl ES buvo kurta iš pradžių reikia suprasti tuometinį mąstymą ir prielaidas privedusias prie ES idėjos(Turimą omenyje praeities konfliktus). Būtent dėl to ir paminėjau D. Mitrany. Teigti, kad ES yra imperija nežinant pagrindinių jos architektų idėjų ir pačių integracijos procesų yra klaidinga.

Atsiprašau, klaidingai panaudojau Waltz (1959)

Kaip yra diskutuojam apie tam tikrų politinių procesų įvykimą, tokios žinios kaip sąvokos, normos, ar religija turi menką įtaką. Tai yra tik priemonės, kuriomis naudojasi tam tikri politiniai aktoriai, kad įteisintų/pateisintų savo politikos viziją. Aš įžvelgiu puikias Jūsų apibrėžimų žinias, už tai Jus gerbiu, tačiau šiuo atveju vien sąvokų/apibrėžimų(Mano nuomone, jos yra reliatyvios) žinojimas nepateisina Jūsų argumento, kad ES yra imperija.

Žygeivis, 2012 01 16 14:21
E, 2012 01 15 22:50
David Mitrany, argumentavo, kad konfliktai kyla būtent dėl nacionalizmo, tai galime įžvelgti ir Kenneth Waltz analizėje 1959 "Man, the state, and War".
---------------------------

Pradėti reikėtų nuo vartojamų sąvokų tikslių apibrėžimų, kadangi terminu "nacionalizmas" ir Rytų, ir Vakarų (ypač kairiųjų bei liberaliųjų "rašytojų" kūriniuose) labai dažnai vadinamas imperinis didžiavalstybinis šovinizmas - absoliuti priešingybė nacionalizmui.

Nacionalizmo pagrindinė idėja - kiekviena tauta turi prigimtinę teisę sukurti savo nepriklausomą valstybę savo istorinėse-etninėse žemėse, ir toje valstybėje tvarkytis pagal savas, per amžius susiformavusias kultūrines-istorines nuostatas.

O visų imperijų "apologetai" (kairieji, dešinieji, "raudonieji" ir "rudieji", krikščioniškieji ir islamiškieji, ir dar daugybė įvairių "atšakų") įvairiais "išaiškinimais" bando šią prigimtinę tautų teisę paneigti - tiek neleisdami sukurti tautines valstybes, tiek ir pastoviai kišdamiesi į jau sukurtų valstybių vidaus reikalus.

Pvz., apie kokį nacionalizmą galima kalbėti, kada Rusijos imperija užpuola ir užgrobia Gruzijos teritoriją, arba JAV imperija užpuola ir okupuoja Iraką ir Afganistaną?

Tai yra pačios tikriausios imperinės geopolitikos pasekmės, su jokiu tikru nacionalizmu neturinčios absoliučiai jokio ryšio.

Pastaruosius eilę metų išryškėjęs islamistų siekis sukurti pasaulinį (ar bent jau kokį nors mažesnį) Islamo kalifatą taip pat yra iš esmės ta pati imperinė politika, griežtai priešinga nacionalizmo principams - normalių tautinių valstybių sukūrimui.

Lygiai kaip imperializmu buvo ir jau galutinai žlugęs pasaulinės komunistinės imperijos sukūrimo pabandymas.

ome, 2012 01 16 13:31
ES yra Britu imperijos dalis, Britu imperija tai darinys kuris valdo monetarine politika. Britu imperija tai oligarchine struktura, kuri dabar zlunga, ko pasekoje subyres ir jos dalis - ES.

Berkas, 2012 01 16 12:36
autorius yra labai šališkas ir visaip peikia Vengrijos Konstituciją, tačiau vertėtų pažiūrėti objektyviau ir išgirsti Vengrijos valdančius politikus. Na įrašė į Konstituciją, kad sąjunga galima tik tarp vyro ir moters. Tai kur čia kriminalas ir isterija?

E, 2012 01 15 22:50
Visų pirmiausia reikia suprasti vieną dalyką, ES nėra imperija ir niekada nebuvo kurta tik kaip ekonominė sąjunga. Remiantis Keohane ir Nye "Power and Interdependence" (1977) mes puikiai suvokiame, kad didėjant bendradarbiavimui ir ekonominiam priklausomumui tarp valstybių išnyksta karo grėsmė. Tai buvo akivaizdu ES kūrėjams, tai pastebėjo pats J. Monnet. Jie puikiai žinojo, kad European Coal and Steel Community nėra izoliuota nuo kitos rinkos dalies. Europos Sąjunga nėra vien tik ekonominė sąjunga, ji buvo kurta tam, kad užkirstų kelią ateities konfliktams. David Mitrany, argumentavo, kad konfliktai kyla būtent dėl nacionalizmo, tai galime įžvelgti ir Kenneth Waltz analizėje 1959 "Man, the state, and War".

Ernst B. Haas(1958) pateikta neo-funkcionalizmo teorija, puikiai paaiškina kodėl mes matome Europos Sąjungą tokią kokia ji yra šiandieną. Integracijos procesas buvo pasiektas būtent dėl "Spill-over" efekto.



Žygeivis, 2012 01 15 18:28
RationaliS, 2012 01 15 13:42
Tačiau nesutinku su tavo „imperijos“ apibrėžimu, anot kurio ta pati ES yra imperija.

Kodėl? Ogi todėl, kad, mano nuomone, okupuotos ir į imperiją integruotos valstybės negali turėti politinės galios.

Teigti, kad ES sąjungos šalys neturi politinės galios ES būtų fundamentali klaida.

Esminis ES ir paprastos imperijos skirtumas yra savanoriškumas.
-----------------------------

Sutinku (pilnai), kad ES buvo iš pradžių iš tikrųjų kuriama kaip savanoriška ekonominė sąjunga.

Su tuo nesutikti būtų tiesiog kvaila. :)

P.S. Dėl žymiai vėlesnio "postsovietinių" valstybių įstojimo į ES "savanoriškumo" pernelyg nesigilinsiu - formaliai žiūrint lyg ir savanoriškai įstojo, o "giliau pakapsčius" - toli gražu...)

Tačiau lygiai taip pat akivaizdu, kad laikui bėgant to buvusio pradinio "savanoriškumo" ES lieka vis mažiau.

Vis dažniau priiminėjami teisiniai aktai, kurių "nebebūtina" tvirtinti kiekvienoje atskiroje ES valstybėje.

O tais atvejais, kada kai kurios valstybės pabando tai daryti, kyla klaikus nepasitenkinimas ES "viršūnėlėse" bei pasigirsta tiesiog atviri grasinimai ekonominėmis ir netgi politinėmis sankcijomis - kaip jau buvo daugybę kartų pastaruosius 10 metų.

Kur čia matosi kažkoks "savanoriškumas"?

Tiesiog kažkada buvęs vienkartinis aktas - įstojimas į ES vis dažniau pradedamas vertinti ES viršūnėse kaip besąlygiškas sutikimas su bet kokiomis ES biurokratų priimamomis naujomis teisės normomis - kartais tiesiog juokingomis,tačiau dažniau akivaizdžiai griaunančiomis valstybių tautiškumą ir jų suverenitetą.

Pvz., paskutinis pavyzdys - pažvelkite, koks kilo "staugimas", kada Vengrija priėmė naują Konstituciją?

P.S. Apie sąvoką "imperija", neišvengiamą imperijų subyrėjimą, ES kaip imperiją, ir pan. labai plačiai parašiau rusų kalba komentaruose Delfi diskusijoje temoje:

Публицист: России необходимо наличие пророссийского меньшинства в соседних странах

Maždaug nuo čia patariu skaityti mano (ir kitus) pranešimus, kadangi neturiu laiko versti ir kartoti vėl viską:

http://ru.delfi.lt/opinions/comments/article.php?id=53981227&com=1&s=1&no=120



Viktoras, 2012 01 15 16:17
Vyrai, Jūsų diskusija verta atskiro Geopolitikos straipsnio-forumo. Kur žiūri Geo adminai? Varykit ir toliau, nes mūsų komentatoriai jau nuklydo į asmeninius priekaištus, blevyzgas ir nupirdėjimus...

RationaliS, 2012 01 15 13:42
Tavo teorija apie moralės kaip visuomenės išlikimo garantą žiūrint per istorijos perspektyvos prizmę man yra įtikinama. Tik vienas pastebėjimas: nors skirtingose civilizacijose moralės normos nebuvo identiškos, tačiau, kalbant apie medianą, visgi egzistavo tam tikros tendencijos. Pvz., visur egzistavo kažkokios tai religijos (nors, žinoma, ir jos tarpusavyje labai skyrėsi), skatinančios tam tikrą elgesį; taip pat dažniausiai (ne be išimčių, žinoma) moterų padėtis buvo laikoma žemesne ir kitos bendros tendencijos. Tai, beje, miniu tik dėl tikslumo.


Būtina pripažinti, kad, žiūrint istoriškai, tradicinė moralė turėjo svarbią reikšmę. Tačiau taip pat būtina pripažinti, kad dauguma tų priežasčių, dėl kurių vykdavo kovos dėl išlikimų ir dėl kurių tradicinė moralė buvo ypatingai svarbi dėl savo visuomenės mobilizacijos poveikio, yra išnykę arba sparčiai nyksta.

Kaip žinia, skirtingos tautos oficialiai viena su kita kariaudavo dėl „kilnių“, pvz., religinių ar kt., tikslų. Tačiau realiai visi karai vyko arba dėl žemės, arba dėl turto (pinigų/maisto/t. t.). Tautoms, norint išlikti, tradicinė moralė ir konservatyvumas buvo būtinybės. Na, ir išties – kaip būtų galima pasipriešinti agresyvioms centralizuotoms jėgoms jeigu tavo valstybėje yra demokratija ir ilgos procedūros, ar ne?

Tačiau šiuo metu daug kas yra kitaip. Žemė didele dalim prarado savo statusą kaip galią garantuojantis veiksnys, todėl svetimų žemių užgrobimas pats savaime šiuolaikinėse valstybėse jau veikiau yra ne realios galios padidėjimas, o greičiau politikos priemonė, ir jau nebėra siektinas rezultatas jei nėra kitų priežasčių. Dėl technologinės pažangos maisto kiekis pasaulyje padidėjo daug kartų ir jo nepritekliaus jau nebėra. Tiesa, nemažai žmonių pasaulyje badauja, tačiau tai jau yra ne maisto trūkumo pasaulyje, o nepakankamo jo paskirstymo pasekmė. Be to, šios problemos sprendimas yra kur kas realesnis vadovaujantis bendradarbiavimo, o ne „kiekvienas už save“ mentalitetu.

Kitais žodžiais tariant, esminės tradicionalistinės moralės vystimosi priežastys dabar iš esmės yra likviduotos. To pasekoje tampa aišku, kad apsiriboti tradicionalistine morale nebėra būtinybės. Dar daugiau – tai yra nerekomenduotina, nes ji toli gražu yra per primityvi. Viena vertus, taip, tam tikri jos aspektai (pvz., pagarba tėvams) yra tikrai geri ir garbingi ir būtų gerai tuos aspektus išlaikyti, tačiau, kita vertus, tradicionalistinė moralė nepalieka sau alternatyvų – keliama situacija „arba, arba“. Tos alternatyvos/papildymai tikrai yra būtini dėl istorinės situacijos kaitos dėl mokslo laimėjimų bei naujo, gilesnio, pasaulio suvokimo, kurį žmonija jau yra pasiekusi.

Tarkime, pagal tradicionalistinės moralės medianą, jei ji būtų išlaikyta, tai moterys neturėtų galimybės balsuoti ar būti politiškai aktyvios. Joms, kaip ir 19 a., galimai ir toliau už tą patį būtų mokama mažesnė alga nei vyrams. Tokių panašių diskriminacijų, kurios buvo tokiomis pripažintos tik tada, kaip buvo pradėta abejoti „vieno teisingo gyvenimo būdo“ egzistencija, yra daug tradicionalistinėje moralėje. Visa tai ją daro pasenusia ir reformuotina.


Tačiau kodėl musulmoniškosios šalys yra tokios religingos? O todėl, kad jos šalys bendrai vis dar yra pakankamai skurdžios, o, net ir esant tokiai technologijų pažangai, religijos, kaip tradicionalistinės moralės saugotojos ir skatintojos, vaidmuo mažėja labai lėtai. Juk netgi ir ta pati katalikų bažnyčia evoliucijos teoriją pripažino tik 2009-aisiais... Žinant, kad religingumas yra negatyviai proporcingas išsilavinimui, o pajamos turi tendenciją būti proporcingos išsilavinimui, galima teigti, kad tradicionalistinės moralės poreikis musulmoniškose šalyse turėtų mažėti su lyg gyvenimo lygio kilimu. Nors ir labai lėtai, bet neišvengiamai.


Kalbant apie tautas, manau, kad jų istorija ir patirtis yra labai svarbūs mums. Manau, kad būtinai reikia tyrinėti tiek valstybių, tiek pasaulio istoriją ir aiškintis per „priežastis – pasekmė“ prizmę. Taip pat manau, kad tik laisvos valstybės gali iš tiesų pasiekti visuomenės klestėjimą. Dėl šios priežasties manau imperijų griūtis (bent jau ilgalaikėje perspektyvoje) yra pageidautinas reiškinys. Tačiau nesutinku su tavo „imperijos“ apibrėžimu, anot kurio ta pati ES yra imperija. Kodėl? Ogi todėl, kad, mano nuomone, okupuotos ir į imperiją integruotos valstybės negali turėti politinės galios. Teigti, kad ES sąjungos šalys neturi politinės galios ES būtų fundamentali klaida. Esminis ES ir paprastos imperijos skirtumas yra savanoriškumas.


Žygeivis, 2012 01 14 23:31
Pradėsiu nuo pabaigos tavo atsakymo - krikščionybės.

Nesu krikščionybės šalininkas, greičiau jau "prigimtinio baltų tikėjimo" palaikytojas. Dėl kelių priežasčių.

Visų pirma dėl to, jog tai padeda sugrįžti prie istorinių tautos šaknų, kurios buvo prievarta sunaikintos.

(Nors aš pats esu absoliutus ateistas).

Dabar apie "tradicinę moralę".

Reikia labai aiškiai suvokti, kaip ir dėl kokių priežasčių ji buvo suformuota (ar, sakysime, susiformavo).

Būtina labai aiškiai suvokti, kad kiekviena konkreti religija konkrečioje visuomenėje yra tik priemonė, kurios pagalba visuomenės absoliuti dauguma buvo "įtikinama" laikytis konkrečių moralinių nuostatų, "įforminamų" kaip dievų ar dievo valia.

Taip pat būtina suvokti, kad tos moralinės nuostatos toli gražu nebuvo vienodos įvairiose visuomenėse ir įvairiais istoriniais laikotarpiais.

Visos šios normos iš tikrųjų susiformavo natūralios atrankos metodu per daugelį tūkstantmečių.

Nes tos visuomenės ir grupės, kurios laikydavosi toms konkrečioms jų gyvenamoms sąlygoms tinkamų "tradicinių" moralės normų, išgyvendavo. O kitos grupės ir visuomenės tiesiog išnykdavo.

Galima sakyti, kad tai yra tam tikra socialinio darvinizmo forma. :)

P.S.1. Dabar prisiminiau, kaip kažkada, prieš daugybę metų, būdamas dar jaunu aspirantu, rašiau panašia "religine" tema darbą pas prof. E. Meškauską - apie religijos šaknis ir pan. :)

Dabar, kalbant apie atskirų individų teisę į absoliučią "moralinę laisvę", turime suprasti, ko mes siekiame - išsaugoti tautas ar paversti jas "pasauliniu konglomeratu"?

Jei siekiame išsaugoti tautas (su visomis įvairiomis jų sukauptomis per amžius tautinėmis vertybėmis), tai be jokios abejonės būtina išsaugoti ir per tūkstantmečius šiose tautose susiformavusias "tradicines morales" - bent jau neskatinti jų sunykimą ar jų keitimą neaiškiomis "naujovėmis".

Jei mūsų tikslai kiti, o tautų išlikimas mums nerūpi, tai be abejo, žymiai svarbesniu tampa nebe kolektyvinis, o individualistinis požiūris, kurio "aukščiausia išraiška" ir yra "liberastija".

Taigi, čia yra akivaizdus dviejų pasaulinių ideologijų - nacionalizmo ir "liberastijos" "susidūrimas" (beje, normalus ekonominis liberalizmas nėra priešprieša nacionalizmui).

Kuri iš jų nugalės ir kokios bus to pasekmės - parodys istorija.

P.S.2. Vis tik pasaulio valstybių ir tautų istorija jau daug kartų pademonstravo, jog ten, kur žlugdavo tradicinė moralė ir prasidėdavo "ištvirkavimas", tai yra akivaizdus tradicinių moralės normų nesilaikymas, konkreti valstybė ir jos visuomenė suirdavo, ir jas sunaikindavo "barbarai".

Lygiai taip pat įvairios visuomenės (tautos, gentys) degraduodavo ir prasigerdavo (o dabar ir "nusinarkomanina"), kada ją užkariaudavo "aukštesnės civilizacijos" atsiųstos karinės pajėgos, j jų atsiųsti misionieriai "įdiegdavo čiabuviams" naują religiją, o kartu su ja ir naujus "moralės kodeksus".

Pasekmės "čiabuviams" visada ir visur (Afrikoje, Azijoje, abiejose Amerikose, netgi ir Europoje daug kur įvairiais istoriniais laikotarpiais) buvo visiškai vienodos - moralinė "čiabuvių" degradacija ir jų fizinis išnykimas.

RationaliS, 2012 01 13 14:29
Na, pirmiausia džiugu, kad atsakei rimtai, o ne sarkastiškai ar įžeidžiamai kaip neretai būna, pvz., „patriotų“ tinklapyje. Beje, iškart atsiprašau už labai ilgą atsaką. Tiesiog norėjau išdėstyti visas savo mintis, ir į mažiau žodžių, deja, neįtilpau.


Kas tiksliai gali nustatyti tą konkrečią moralinę ribą? Ar išvis įmanoma ją suplanuoti tinkamai ir nustatyti taip, kad būtų atsižvelgiama ne tik į daugumą, tačiau ir į mažumas ieškant visiems kuo priimtinesnio varianto? Abejoju. Juk visiems aišku, kad, pavyzdžiui, tu neprivalai gyventi pagal mano suvokiamą moralės interpretaciją ar aš pagal tavo.

Yra, žinoma, tradicionalistinė moralės interpretacija, pagal kurią gyventa daug šimtmečių. Bet vėlgi, grįžimas prie jos reikštų moterų teisių (balsavimas, apsauga nuo smurto šeimoje, aborto galimybė, laisva galimybė rinktis už ko tekėti ir t. t.) suvaržymą; homoseksualų teisių susituokti ar įsivaikinti paneigimą (net ir toje tavo taip vadinamoje „liberastijoje“ šios teisės dar nėra pripažintos visuotinai) ir t. t. Manau pats puikiai žinai kaip būdavo senais laikais. Bet koks nukrypimas nuo „normos“ geriausiu atveju būdavo aptarinėjamas kaip paskalos, o blogiausiu – na, istorija parodė, kad būdavo įmanoma net ir mirtis.

Čia norėčiau pabrėžti, kad yra labai svarbu suprasti tai, kad buvimas dauguma žmonėms paprastai liudija „normalumą“, kas, pats savaime, „moralumą“ ir siektiną tapatumą. Esmė tame, kad daugumą gali sudaryti ir jokių pastangų ugdytis, šviestis ir tobulėti nededantys žmonės. Nemanau, kad jie patys suvoktų, kad ne visi žmonės turi gyventi taip, kaip gyvena dauguma, todėl esu tikras, kad bandytų tuos negyvenančius kitaip priversti (tiesiogiai ar netiesiogiai) paklusti daugumai. Tuo liberalioji demokratija ir yra labai svarbi – ji panaikina „daugumos diktatūros“ galimybę ir suteikia realią galimybę visiems gyventi pagal savo paties moralės interpretaciją ir neleidžia „autoritetams“ nuspręsti kas kaip turi gyventi, nebent paklusimas būtų savo noru.

Todėl, kalbant apie konkrečias moralės ribas, tai jų tinkamai suplanuoti niekas negali, todėl geriausia būtų leisti žmonėms patiems susivokti savo gyvenimo principus net jei ir kai kuriems tai gali nepatikti. Niekas neturi ir negali turėti moralės monopolijos.


Kuomet kalba pasisuka apie islamą ir jo plitimą, konservatyvūs pašnekovai visada ima minėti, kad dėl to kaltas Vakarų atsitraukimas nuo krikščionybės, ir, jei mes negrįšim ten, tuomet mums visiems grės islamizacija.

Šiaip islamas manęs nežavi. Nenorėčiau, kad, tarkim, Lietuvoje pradėtų plisti suplanuotos vedybos, išprievartavimai iš keršto ir panašios nesąmonės. Tačiau ar tikrai to galima išvengti tik pradedant nuosekliai sekti visomis krikščionybės dogmomis? Su tuo nesutinku.

Kaip žinai, krikščionybė Vakaruose apleido savo pozicijas dėl to, kad žmonės tampa vis labiau išsilavinę. Ir išties yra pastebima labai stipri neigiama išsilavinimo ir religingumo koreliacija. Todėl, sakyčiau, su islamo plitimu kovoti reikia ne krikščionybės dogmų nekvestionavimu ir grįžimu į veronikos laikus, o kaip tik skatinant kritišką mąstymą visokių „vienos moralės interpretacijų“, „dievybių“ ir „senukų, gyvenančių danguje“ atžvilgiu.

O bendruomeniškumas, savitarpio parama ir socialinė lygybė juk yra pasiekiami ir per pilietinę visuomenę ir gerovės valstybės principus. Kitais žodžiais tariant, tavo minėtieji teigiami religijų bruožai nėra tų religijų monopolijos. Tuos bruožus galima pasiekti ir be nereikalingo davatkiškumo, moralinio komunizmo bei tam tikrų visuomenės grupių teisių paneigimo priėmimo.


Beje, man labai patinka tai, kad labai kritiškai vertini tarptautinio kapitalo įtaką valstybėms. Man taip pat nepatinka beribis dešiniųjų pataikavimas laisvajai rinkai ir jos dogmoms. Nors laisvos rinkos ir ekonomikos principai yra svarbūs ir į juos privaloma atsižvelgti, tačiau pati laisvoji rinka privalo tarnauti visuomenės interesams ir, skirtingai nei Lietuvos laisvosios rinkos institutas mano, pats savaime tikrai nėra visuomenės interesas.


Žygeivis, 2012 01 13 13:17
RationaliS, 2012 01 12 21:29
Nesuprantu, Žygeivi, kodėl tu taip niekini liberaliąją demokratiją...
-------------------

Deja, tu - o ir dar labai nemažai naujųjų "liberalų" - neskiriate liberaliąją demokratiją nuo liberastijos. :)

Esmė tame, kad egzistuoja labai konkrečios moralinės ribos, kurias peržengus turime jau visai nebe liberaliąją demokratiją, o "leidimą" sunaikinti tūkstantmečiais kurtos daugiatautės, "šeimyninės" visuomenės esminius egzistavimo pagrindus.

Tai juk kartu yra ir socialinių visuomenės pagrindų absoliutus sunaikinimas - visi tradiciniai ryšiai, jungiantys žmones į šeimas, bendruomenes, tautas, ir taip palaikantys savitarpio pagalbos tradicijas, yra nutraukiami.

Beje, būtent tai, mano nuomone, lemia vis platesnį radikalaus islamo įsigalėjimą visame pasaulyje ne tik tose tautose, kurios tradiciškai išpažįsta islamą, bet ir vis daugiau žmonių, priklausančių kitoms tautoms ir bendruomenėms, pereina į islamą: juos traukia tradicinio islamo propaguojamas esminis principas ir siekiai - bendruomeniškumas, savitarpio parama ir socialinė lygybė.

Beje, ir krikščionybė bei budizmas savo laiku būtent dėl analogiškų teiginių tapo pasaulinėmis religijomis.

Deja, laikui bėgant, šios pamatinės savybės čia buvo "išplautos", kaip, beje, ir islame.

Ir kaip tik todėl dabar islame kilo judėjimas grįžti prie jo ištakų - "grynojo islamo".

Tačiau kartu grįžtama ir prie tokių islamo savybių, kurios visai nesiderina su tradicinėmis europiečių sugyvenimo normomis.

Apibendrinant galima drąsiai tvirtinti, kad savo realiomis pasekmėmis tradicinei visuomenei liberastija yra iš esmės lygiai tas pats, kaip ir bet kokia totalitarinė diktatūra - tradicinė tautiniais, šeimyniniais, visuomeniškumo ir savitarpio paramos pagrindais tūkstantmečiais egzistuojanti visuomenė yra sunaikinama, o vietoje jos bandoma sukurti nebe visuomenę, o "masę" - "mobilią, betautę, pasaulinę darbo jėgą", valdomą saujelės "naujųjų aristokratų" - multimilijardierių.


RationaliS, 2012 01 12 21:29
Nesuprantu, Žygeivi, kodėl tu taip niekini liberaliąją demokratiją... Juk liberalioji demokratija kaip tik ir pasisako už idėjų pliuralizmą ir tam tikrų visuomenės dalių apsaugą nuo irracionalaus lygio daugumos diktato. Nori tikėti dievu? Prašom. O gal pagonybė tau arčiau širdies? Vėlgi, tavo reikalas. Mėgsti lietuvių tautinius šokius bei tautinę muziką? Klausyk ligi soties.

Kritikuoti reikia ne liberaliają demokratiją kaip pačią, bet nuklydimus nuo jos. Nesvarbu ar tai būtų nacionalistai, siūlantys per prievartą visuomenei diegti tai, ko, galbūt, dalis visuomenės nenori. Nesvarbu ar tai būtų moralistai-tradicionalistai, nustatinėjantys kas gali daryti abortus, o kas ne; kas gali susituokti, kas ne; kas gali įsivaikinti, kas ne. Nesvarbu ar tai tolerastai, persekiojantys kitaip mąstančius.

Būtent liberalioji demokratija yra vienintelis būdas sugyventi ir nacionalizmui, ir internacionalizmui leidžiant patiems žmonėms pasirinkti ką jie nori vertinti, o ko ne.


Kas liečia straipsnį ir Vengrijos Konstituciją. Šiaip autorius galėjo šiek tiek panagrinėti ir pačius Konstitucijos pokyčius ir detaliau paaiškinti kas kur ir kaip pakito.

Vis dėlto, čia labai tinka viena Peterio Steinbacho citata: "Vienas esminių autoritarinės politikos kultūros bruožų yra nepakantumas alternatyviam mąstymui". Ir ši naujoji Konstitucija puikiai parodo tradicionalistinės Fidesz ir, ypač, nacionalistinės Jobbik "vienos teisingos moralės interpretacijos" mentalitetą.

Žygeivis, 2012 01 12 13:46
Docentas, 2012 01 12 09:18
Tamsta, Žygeivi, siūlai seniai palaidotos nacionalistinės valstybės modelį, kuris sukritikuotas visais lygiais.
--------------------

Gal išsamiau paaiškintumėte - kas, kada ir kaip "palaidojo" tautines valstybes - gal JAV kartu su Sovietija po WW2? :)

Tačiau Sovietija pati jau gėdingai žlugo ir subyrėjo į tautines valstybes, o JAV susidūrė su "lotynosų" imigrantų problema, kurią jau nebepajėgia išspręsti normaliomis priemonėmis.

Belgija, Ispanija ir Didžioji Britanija yra jau visai arti pasidalinimo į atskiras tautines valstybes (visų pirma Katalonija, Baskų šalis, Flandrija, Škotija,...).

P.S. Ne tik Europos, bet ir viso pasaulio istorija rodo, kad būtent pastaruosius kelioliką metų būtent tautinės valstybės modelis "atgimsta" ir įsitvirtina ne tik "paprastoje liaudyje", bet ir valdančiojo "elito" mąstyme.

Ir tai jau ne kokia "teorija", o reali tikrovė.

Visiškai akivaizdu, kad "tolerantiškos liberastijos" modelis visame pasaulyje (o ne tik Vakarų Europoje) absoliučiai žlugo, o šio modelio pasekmes vakarų Europa dar labai ilgai "skanaus", jei apskritai nebus sunaikinta musulmoniškųjų imigrantų milijoninių masių.

Docentas, 2012 01 12 09:18
Tamsta, Žygeivi, siūlai seniai palaidotos nacionalistinės valstybės modelį, kuris sukritikuotas visais lygiais. Bet pritariu, kad tautines savybes reikia puoselėti,kalbą, papročius, netgi įstatymus, nors negali diskriminuoti ir tautinių mažumų. Žodžiu, rasti vidurį gana sunku, bet įmanoma. Tokia turi būti Lietuva.

Žygeivis, 2012 01 12 00:38
Lietuva privalo sekti vengrų parodytu laisvės keliu - nes tik taip išliks Lietuvių Tauta ir Nepriklausoma Lietuvos Valstybė.

Priešingu atveju jau po kelių dešimtmečių mus ištiks mūsų išnykusių brolių prūsų ir jotvingių likimas.

 
 
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (96)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras