Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  Davidas Marplesas. Baltarusija ir Vakarai

2012 01 31

Tiek Europos Sąjunga (ES), tiek Jungtinės Valstijos didina spaudimą Baltarusijos režimui, kuriame gausu žmogaus teisių pažeidimų, nepagarbaus elgesio su politiniais kaliniais ir naujų įstatymų, ribojančių interneto laisvę. Be to, Baltarusija vis labiau įtraukiama į Rusijos orbitą. Taigi kyla klausimas, ar Vakarų politika Baltarusijos atžvilgiu yra teisinga ir tinkama. Sausio pradžioje Jungtinių Valstijų prezidentas Barackas Obama pasirašė Baltarusijos demokratijos ir žmogaus teisių aktą, taisantį ir atnaujinantį 2004-ųjų ir 2006-ųjų dokumentus ir griežtinantį finansines sankcijas.

Per savo interviu Lietuvoje H. Clinton pavaduotojas Europos ir Eurazijos reikalams Philipas Gordonas kalbėjo: „Mes nematome santykių su Baltarusija ateities. Ši valstybė turėjo galimybę plėtoti kitokius santykius, tačiau ją sugriovė veiksmais, susijusiais su Baltarusijos žmogaus teisių gynėju Alesiu Beliackiu“. Vėlesniame interviu BBC Vašingtone P. Gordonas priminė, kad egzistuoja atitinkamos vertybės ir demokratinės praktikos, kurias Baltarusija turėtų gerbti, jeigu nori būti Europos dalis. Tuo pat metu Europos Sąjunga (ES) ketina sustiprinti savo sankcijas A. Lukašenkos režimui, padidindama nepageidaujamų pareigūnų sąrašą nuo 201 iki 336 žmonių. Europos Parlamento (EP) prezidentas Jerzy Buzekas pastebėjo, kad Baltarusijoje ypač pablogėjo situacija, todėl ES turi reaguoti, nes ji visada akcentavo žmogaus teisių svarbą. Taip pat J. Buzekas paminėjo ir Maskvos vaidmenį pasinaudojant blogėjančia Baltarusijos ekonomikos situacija.

Vis dėlto, taikydama bausmes, Europos Sąjunga praranda įtaką šioje šalyje, o Rusija iš to pasipelno kontroliuodama Baltarusijos bankus, draudimo įmones. Be to, milžiniška Rusijos įtaka jaučiama Baltarusijos žiniasklaidoje, ypač – žinomuose laikraščiuose. Čia slypi problema. ES nori parodyti savo nepasitenkinimą A. Lukašenkos režimu, tačiau šis išvengia sankcijų, leisdamas kaimynei Rusijai labiau kontroliuoti šalį, vis daugiau įsiskolindama ir pasiduodama suvaržymams.

Europiečiai turi du pasirinkimus. Jie gali tiesiog susitaikyti, kad Baltarusijos režimas toks ir pasiliks. Baltarusijos lyderiams tai patiktų, nes tada jų režimas neatrodytų blogesnis už kitus. Kita galimybė yra plėsti sankcijas, bet atverti sienas paprastiems baltarusiams, šiuo atveju atsisakyti Šengeno vizų sistemos, remti opoziciją. Nei ES, nei Jungtinės Valstijos negali svyruoti ir dvejoti tarp šių dviejų pasirinkimų.

Pagal 2012 m. sausio 23 d. „Eurasia Daily Monitor“ informaciją parengė Irma Baranauskaitė.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras