Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  Javieras Solana. Europos ekonominiai sunkumai

2012 02 02

Darosi vis aiškiau, kad tai, kas prasidėjo 2008 metų pabaigoje, nebuvo paprastas ekonomikos nuosmukis. Nors praėjo beveik ketveri metai nuo krizės pradžios, buvusios stiprios ekonomikos negali atsigauti, netgi turtingiausių valstybių ekonomikas silpnina tam tikri veiksniai. Šis nuosmukis yra kompleksiškas, todėl Europos sunkumai baugina. Europos ekonomika žlunga, ilgalaikis nedarbas didžiulis, o augantis nepasitenkinimas silpnina socialinę struktūrą. Kyla pavojus, kad piliečiai nustos pasitikėti institucijomis (tiek Europos, tiek nacionalinėmis) ir bus patraukti populistų, kaip jau nutikdavo anksčiau. Europai reikia visomis išgalėmis vengti tokio scenarijaus. Ekonomikos augimas turi būti prioritetas, nes tik jis įkvėptų žmones dirbti ir taip grąžinti Europos skolas.

Suprantama, vyksta diskusijos, kaip pasiekti tą ekonomikos atsigavimą. Taupymo šalininkai teigia, kad skola daro neigiamą įtaką augimui, o tolesnių paskatų rėmėjai akcentuoja, kad būtent nedidelis augimas tą skolą sukuria ir kad taupymas dar labiau blogina padėtį. Visgi europiečiams nebūtina susitarti dėl visų fiskalinės politikos priemonių ar investavimo skatinimo būdų. Juk žinome, kad rentabiliau investuoti į bedarbių mokymus, negu leisti ilgalaikį nedarbą. Bet kokiu atveju neįmanoma ignoruoti abejonių dėl neigiamo taupymo poveikio. Dėl pernelyg didelio viešųjų išlaidų apkarpymo dabartinėmis aplinkybėmis gali mažėti augimas. Tiesą sakant, tai jau vyksta: Tarptautinis valiutos fondas (TVF) numato, kad euro zonos augimas 2012 metais susitrauks 0,5 proc. Struktūrinės reformos yra svarbios, kad užtikrintų tvarų augimą ateityje, bet Europai reikalingas augimas jau trumpuoju laikotarpiu.

Pažymėtina, kad tie patys argumentai, dėl kurių 1929 metų finansų krizė tapo Didžiąja depresija, naudojami ir šiandien remiant taupymą. Negalime leisti istorijai pasikartoti. Politikos lyderiai privalo imtis iniciatyvos, kad būtų išvengta ekonomikos įkvepiamos socialinės krizės.

Pasaulis susiduria su beprecedenčiais iššūkiais. Didelis nuosmukis sutampa su seisminiais geopolitiniais pokyčiais. Pagunda remti klaidingus nacionalinius prioritetus gali sukelti bendrą nelaimę. Tik tvirti ir apsišvietę politikos lyderiai gali išgelbėti situaciją. Europa turi suprasti, kad reguliavimo programos turi ir socialinę, ir finansinę puses, ir jos yra netvarios, jeigu paveiktieji metų metus turės vien nuostolius ir nematys jokios šviesos tunelio gale. Todėl visa Europa turi susitarti dėl trumpalaikės ekonomikos augimo strategijos ir greitai ją įgyvendinti.

Pagal 2012 m. sausio 30 d. portalo http://www.project-syndicate.org/ informaciją parengė Irma Baranauskaitė.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras