Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Saugumas ir grėsmės
 
  Bitkoinai – elektroninė valiuta (6)

Agnė Janutytė
2012 02 10

Šiandien pasaulyje mažai kam žinomi bitkoinai įgyja vis didesnę prasmę ir vertę, tačiau dar yra nedaug asmenų, kurie galėtų šį terminą paaiškinti. Bitkoinas – tai elektroninė, virtuali valiuta, šiandienos eksperimentas, kuris nežinia ar bus sėkmingas. Jo sėkmę parodys tik laikas.

Susidomėjimas bitkoinais išaugo po publikacijos žurnale „Forbes“2011 m. pavasarį: bitkoinų vertė nuo 0,86 JAV dolerio pakilo beveik iki 29,55 JAV dolerio 2011 m. liepos mėnesį.

Bitkoinas yra virtuali decentralizuota valiutos sistema, kuri įgalina persiųsti valiutą tiesiogiai iš vieno vartotojo kitam vartotojui. Bitkoinų pradininkas yra Satoshi Nakamoto, 2009 m. sausio 3 d. virtualioje erdvėje „sugeneravęs“ pirmuosius 50 bitkoinų. Šią idėją S. Nakamoto paskelbė 2008 m., tačiau retas kuris atkreipė į tai dėmesį. Bitkoinų unikalumas yra tas, kad ši valiuta įgyja vertę iš niekur ir griauna beveik visas šiuo metu egzistuojančioms valiutoms galiojančias ekonomines normas.

Bitkoinų idėjos plėtotojai yra Gavinas Andresenas, Amiras Taaki, Jeffas Garzikas ir kt., o jos autorius S. Nakamoto greičiausiai slepiasi po slapyvardžiu. Manoma, kad bitkoinai gali būti kokios nors organizacijos sukurta idėja. S. Nakamoto sukūrė šią naują valiutą, nes, jo manymu, bankai ir kitos finansinės institucijos nepelnytai pasiima didelius mokesčius už įvairias finansines operacijas tarp vartotojų. Be to, visą sistemą kontroliuoja valstybinės institucijos. Taigi, bitkoinai – tai siekis sukurti valiutos sistemą be valdžios ir centrinių bankų. Pasak S. Nakamoto, bitkoinų sistemoje niekada nebūtų infliacijos ar defliacijos, nes iki 2140 m. būtų sukurtas ribotas bitkoinų kiekis – 21 milijonas, ir ne daugiau. Šiuo metu bitkoinų infliacija siekia 7,2 proc., tačiau jie yra sukurti taip, kad per ateinančius 30 metų jų infliacija taptų nuline, jei bitkoinai įsitvirtintų pasaulyje. Taip pat vienas iš tikslų kuriant valiutą su ribotu pinigų kiekiu yra skatinimas žmones taupyti, o ne švaistyti pinigus tikintis, kad valstybė prispausdins banknotų, sukeldama infliaciją.

Nors bitkoinai neturi centralizuoto valdymo aparato, yra įvestos tam tikros jų saugumo priemonės. Negalima tų pačių bitkoinų pervesti dviem ar daugiau vartotojų, negalima įskaityti bitkoinų į gavėjo sąskaitą nenurašant jų nuo siuntėjo sąskaitos. Generuojant bitkoinus imami 2 proc. nuo sugeneruotų jų kiekio, jie eina serveriui išlaikyti. Bitkoinais galima atsiskaityti anonimiškai, nes nėra prašoma patvirtinti savo asmenybės tapatybės, o tik suvesti tam tikrus kodus, kurie yra ir privatūs, ir vieši. Visi pervedimai turi būti patvirtinti abiejų pusių. Prekiaujant ar atsiskaitant bitkoinais, yra siunčiamos užšifruotos bylos, jas gali atidaryti tik tie vartotojai, kuriems jos ir buvo skirtos. Pirkėją galima atsekti tik tuomet, kai prekė pasiekia galutinį vartotoją. Pervedimas iš vieno vartotojo kitam šiuo metu kainuoja tik 0,15 JAV dolerio ir tai yra daug pigiau nei atliekant finansines operacijas kitose finansų įstaigose.

Bitkoinų sistemos taikomoji programinė įranga yra parengta C++ kalba ir tinkama pagrindinėms operacijų sistemoms „Windows“, „GNU/Linux“, „Mac OS X“, „FreeBSD“, o patys bitkoinai kuriami pasitelkiant kriptografijos algoritmus ir naudojant atsitiktinių skaičių sekas. Bitkoinų galima įsigyti dviem būdais. Vienas būdas yra parsisiųsti programą ir specialiuosius kodus iš interneto svetainės, kuri generuoja bitkoinus, atlikdama specialias skaičiavimo procedūras. Maždaug kas 10 minučių yra pagaminamas vienas bitkoinų blokas, kurį sudaro 50 bitkoinų. Pasiekus tam tikrą bitkoinų kiekį, jų gamybos tempai kas kartą lėtėja dvigubai. Tačiau tokiai bitkoinų „gamybai“ yra sunaudojama nemaža laiko ir elektros energijos, šiam darbui atlikti reikia galingų kompiuterių ir sparčiųjų operacinių sistemų. Kitas būdas – tiesiog nusipirkti bitkoinų specialiose valiutų biržose, tokiose kaip „MtGox“, „TradeHill“, „Intersango“ („Britcoin“), „Bitomat“ ir kt. Jose realiai egzistuojančios valiutos, tokios kaip JAV doleriai, eurai, jenos ir kt., yra verčiamos į bitkoinus. Bitkoinai yra saugomi vartotojo kompiuteryje elektroninėje piniginėje arba specialiuose tinklalapiuose. Patartina pasidaryti kelias elektroninės piniginės kopijas, nes sugedus kompiuteriui ar įsilaužus programišiams bitkoinai gali dingti negrįžtamai. Tuo bitkoinai yra panašūs į grynuosius pinigus, nes, juos pametus ar pavogus, jie nebegrąžinami. Elektroninės piniginės kodas susideda iš 33 ženklų, visada prasidedančių skaičiumi 1. Piniginėje galima matyti bitkoinų balansą, operacijų sąrašą ir adresus kitų bitkoinų savininkų, su kuriais būtų galima atlikti norimas finansines operacijas.

Šiuo metu bitkoinų idėja vis labiau plinta. Kuo ji bus populiaresnė, tuo bitkoinų vertė, palyginti su tradicinėmis valiutomis, turėtų didėti. Manoma, kad turėtų plėstis ir bitkoinus priimančių organizacijų sąrašas. Šiuo metu bitkoinus priima „Wikileaks“, tam tikri internetinių žaidimų „World of Warcrafts“ ar „Xbox Live“ tinklalapiai, tam tikri kazino tinklalapiai ir kt. Tačiau iki tikrojo valiutos pripažinimo bitkoinams dar toli. Šiuo metu svarbiausias bitkoinų propaguotojų uždavinys – pritraukti kritinę masę vartotojų ir atgauti pasitikėjimą virtualiąja valiuta po programišių atakos 2011 m. birželio mėnesį. Nuo programišių atakos nukentėjo didžiausia virtualiosios valiutos keitykla „Mt Gox“. Po atakos bitkoino vertė nukrito iki 0,01 JAV dolerio. Iš „Mt Gox“ duomenų bazės buvo nutekinta informacija apie 60 tūkstančių klientų. Programišių ataka buvo sustabdyta automatiškai, nes sistema neleidžia iškeisti bitkoinų už daugiau kaip 1000 JAV dolerių per dieną. Buvo paskelbta, kad visi sandoriai bus atkurti iki lygio, kuris buvo prieš programišių ataką, siekiant išvengti nepasitikėjimo bitkoinu krizės. 2011 m. spalio mėnesį bitkoinas pasiekė 3 JAV dolerių ribą, o šiuo metu yra pakilęs iki 6,75 JAV dolerio.

Bitkoinai yra jautrūs rinkos svyravimams. Teigiama, kad programišiai stengiasi pajungti kuo didesnius kompiuterių tinklus bitkoinams generuoti. Programišiai domisi bitkoinais ne tik dėl jų vertės, bet ir todėl, jog jie nėra kontroliuojami nei vyriausybių, nei korporacijų, neperžengia virtualiosios erdvės ribų. Be to, bitkoinų saugumu turėtų pasirūpinti ir patys vartotojai: nelaikyti didelių sumų menkai apsaugotame kompiuteryje ir pan.

Teigiama, kad bitkoinai galėtų būti puiki alternatyva Trečiojo pasaulio šalims, kuriose vyrauja korupcija, dideli banko mokesčiai ir pan. Taip pat savo santaupas bitkoinais galėtų kaupti disidentai ir kiti valdžiai neįtinkantys asmenys, nes nebūtų galima nusavinti jų pinigų, mat bitkoinų negalima įšaldyti.

Deja, bitkoinai gali būti panaudoti kaip pinigų plovimo priemonė ir perkant įvarius nelegalius dalykus – narkotikus, ginklus ir pan. Toks įvykis jau atsitiko su internetiniu tinklalapiu „SilkRoad“ ir tai paskatino bitkoinų kritiką dėl jų anonimiškumo. Patys bitkoinų idėjos šalininkai mano, jog norint, kad bitkoinai taptų pripažinta valiuta, ir siekiant apginti vartotojų teises būtina bent minimali valdžios kontrolė. Šiuo metu bitkoinų valiutų biržos yra įpareigotos pranešti apie operacijas, viršijančias 15 tūkst. JAV dolerių per mėnesį, taip siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui. Bet kokiu atveju vyriausybės bent jau minimaliai, kiek leidžia jų galios, seka bitkoinų judėjimą, siekdamos užkirsti kelią nusikalstamoms veikoms.

Šiuo metu aktyviai investuoti į bitkoinus nepatariama, nes tai tėra eksperimentas, kuris gali pasiteisinti arba nepasiteisinti. Jei ši idėja ir toliau bus plėtojama tolygiai, teigiama, kad 2012 m. rinkoje turėtų būti apie 8 milijonus bitkoinų, kurių vertė sieks apie 53 milijonus JAV dolerių vertinant pagal 2012 m. sausio mėnesio bitkoino ir JAV dolerio santykį.

Visos vyriausybės seka naujų virtualiųjų pinigų judėjimą. Bitkoinai – realiai neturintys jokios vertės pinigai – įgyja nemažą vertę ir gali būti keičiami į daugelį vietinių valiutų. Šių pinigų nekontroliuoja nė viena vyriausybė ir todėl jie nepriklauso jokiai valdžiai. Jei vyriausybės pradėtų generuoti bitkoinus ar juos pirkti kaip investiciją, tai sukeltų pasaulyje dar didesnį susidomėjimą šia naująja valiuta, tačiau neaišku, ar tai būtų naudinga pačioms valstybėms. Galbūt ši elektroninė valiuta yra labiau pritaikyta naudoti individualiems vartotojams, o ne vyriausybėms.

Bitkoinai yra tarsi savaiminio išsipildymo pranašystė – kuo tiki, taip ir bus. Jei žmonės prarastų pasitikėjimą jais, visa sistema žlugtų. Į bitkoinus verta investuoti tik tada, jei tikima šios elektroninės valiutos ateitimi.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 6)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (89)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras