Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  Jungtinių Valstijų ir Šiaurės Korėjos santykiai

2012 02 21

Jungtinių Valstijų ir Šiaurės Korėjos bendravimo ryšiai, nors skiriasi vertybės ir įvyko režimo pokyčių, išlieka atviri. Pirmadienį netgi buvo paskelbta, kad šios valstybės vasario 23 dieną Pekine surengs derybas. Tai bus jau trečias savotiškas tokio pobūdžio pokalbis. Pradžioje buvo planuojama atnaujinti šešių šalių derybas (Jungtinės Valstijos, Šiaurės ir Pietų Korėjos, Kinija, Rusija ir Japonija), bet 2009 metais šiuos planus sugriovė Šiaurės Korėjos surengti branduolinių ir balistinių raketų bandymai. Susitikimas Pekine iš pradžių buvo numatytas savaitę po Kim Čen Iro (Kim Jong Il) mirties ir Jungtinių Valstijų diplomatai visiškai nežinojo, ko tikėtis, ką galima pasiekti kalbantis su naujais Šiaurės Korėjos lyderiais, ypač turint galvoje jų gedulą.

Kyla klausimas, ar šios derybos ką nos sako apie jaunąjį Kim Čen Iro sūnų ir įpėdinį Kim Čen Uną (Kim Jong Un). Dauguma analitikų susidariusią situaciją interpretuoja kaip Kim Čen Iro politikos tęstinumą, tai atsiskleidžia ir derybų darbotvarkės sudarymo procese. Šiaurės Korėjos delegacijai vadovaus jos užsienio reikalų viceministras Kim Ke Gvanas (Kim Kye Gwan) kaip ir per du ankstesnius susitikimus. Galima tik spėlioti, ar tarp Pchenjano derybininkų bus naujų veidų. Jeigu tokių bus, jų užuominos turėtų būti subtilios ir atspindėti režimo mąstymą. Arba ne. Kad ir kaip būtų, Šiaurės Korėjos diplomatija yra specifinė ir sunkiai perprantama.

Per susitikimą Pekine Vašingtonas sieks, kad Pchenjanas žengtų tokius konkrečius žingsnius kaip branduolinės programos karo tikslams atsisakymas, jau galiojančių paliaubų tolesnis laikymasis ir būdų išplėtoti dialogą su Pietų Korėja ieškojimas.

Tačiau Šiaurės Korėja, regis, taip pat tarsi lošime padidino statymą. Prieš Kim Čen Iro mirtį pažeidžiamiems žmonėms ant stalų iš viso buvo padėta 240 tūkst. tonų maisto produktų parama. Ypač buvo rūpinamasi vaikais iki penkerių metų, maitinančiomis motinomis, senyvo amžiaus žmonėmis. Tokia yra Šiaurės Korėjos versija. Visgi šalies maisto gamyba taip ir neatsigavo nuo 1990 metų bado. Dabar reikia jau 300 tūkst. tonų maisto, o pusės iš jo – grūdais. Neatmetama galimybė, kad taip būtų pamaitinama ir armija. Jungtinės Valstijos anksčiau saugojosi, kad tokia parama nebūtų naudojama panašiems tikslams. Vašingtonas pažymi, kad maisto paramos klausimas bus susijęs su Šiaurės Korėjos branduolinės programos likimu. Nesutarimai dėl maisto paramos klausimo gali išardyti derybas joms dar neprasidėjus.

Pagal 2012 m. vasario 14 d. „Time“ informaciją parengė Irma Baranauskaitė.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras