Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai













   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  NVS 20 metų. Kas toliau? (2)

Vaiva Sapetkaitė, VU TSPMI magistrė
2012 03 12

Nepriklausomų Valstybių Sandrauga, įkurta 1991 metais netrukus po SSRS žlugimo, praėjusių metų gruodžio 8 dieną šventė savo gyvavimo dvidešimtmetį. Pirminis organizacijos deklaruojamas siekis buvo palengvinti Sovietų Sąjungos žlugimo padarinius buvusioms SSRS respublikoms, jas vienyti, skatinti įvairialypį jų bendradarbiavimą. Deja, steigėjų nusivylimui, NVS niekada netapo efektyvia broliškų valstybių sandrauga ir greitai ją imta pašaipiai vadinti „aukščiausiųjų pareigūnų klubu“. Organizacijos pavadinimas rimtame tarptautinės politikos kontekste linksniuojamas palyginti retai, atrodo, ir pati organizacijos varomoji jėga Rusija nepersistengia domėdamasi jos reikalais. Vis dėlto bene didžiausias skeptiškumas dėl NVS ateities kyla iš prekybos ir ekonominių konfliktų tarp valstybių narių, ir jų epicentre stovi ta pati Rusija1.

Taigi ko galima tikėtis iš „merdinčios“, „stagnacijos ir nesutarimų apimtos“ politinės organizacijos, kuriai gyvuojant vos keletą metų daug pasaulio mokslininkų, žurnalistų ir politikų jau piešė jos likimą tamsiomis spalvomis ir pranašavo, kad iš NVS neverta tikėtis sėkmingo posovietinės erdvės suvienijimo ar kokių nors ypatingesnių rezultatų? Negalima sakyti, kad pranašystės nepasitvirtino – iš tikrųjų tik maža dalis susitarimų, kuriuos nuo įkūrimo pasirašė valstybės narės, buvo įgyvendinti. Kita vertus, nors skeptiškumo ir kritikos gausybė, NVS vis dar egzistuoja ir tebedirba/tebeimituoja darbą. Pastaraisiais metais netgi matyti tam tikras veiklos suintensyvėjimas.

Problemų gausybės ragas

Vienoje rusų televizijos laidoje2 vyko diskusija apie NVS reikšmę posovietinėje erdvėje. Televizijos žiūrovams buvo užduotas klausimas „Kas, Jūsų nuomone, NVS yra dabar?“ ir duoti trys atsakymų variantai: „Geras SSRS pakaitalas“ (jį pasirinko 2,7 procento atsakiusiųjų), „Popierinė organizacija“ (68,5 proc.) ir „Tai ji dar egzistuoja?“ (28,8 proc.). Nors „liaudies balso“ negalima laikyti objektyviu rodikliu, tai geras vyraujančių vidaus nuotaikų indikatorius. Kaip matome, Rusijos gyventojai optimizmu dėl NVS ateities netrykšta.

Skandalingasis Rusijos politikas Vladimiras Žirinovskis yra sakęs: „Mes viską atiduodame NVS, o niekas kitas mums nieko neduoda – viską statome kitiems, mums nieko neduoda.“3 Pagrindo taip sakyti yra: 80 procentų organizacijos ekonomikos sudaro Rusijos ekonomika.

Taip pat tarp NVS narių (Azerbaidžano, Armėnijos, Baltarusijos, Kazachstano, Kirgizija, Moldovos, Rusijos, Tadžikistano, Turkmėnistano (tik asocijuotasis narys), Uzbekistano, Ukrainos, o iki 2008 metų ir Gruzijos) nuolat kyla nesutarimų. Bendradarbiavimas įgyvendinant svarbius projektus dažnai stringa, užsitęsia labai ilgai arba tai iš viso nepavyksta. Dalis posovietinių valstybių nenoriai dalyvauja NVS iniciatyvose, institucijų sąveika per silpna ir neefektyvi, o pačios NVS statusas neprilygsta nei valstybinės, nei viršvalstybinės organizacijos statusui. Organizacijai taip pat nieko gero nežada tai, kad kai kurios jos narės yra parodžiusios norą pasirinkti kitas geopolitines kryptis, pavyzdžiui, yra išsakiusios planus integruotis į Vakarų struktūras. Geriausias to pavyzdys – tarp Rytų ir Vakarų besiblaškanti Ukraina.4

Dar vienas iš NVS situaciją komplikuojančių veiksnių – aiškumo dėl Rusijos vaidmens organizacijoje trūkumas, mat ji dažnai demonstruoja polinkį su šalimis reikalus spręsti ne organizacijos rėmuose, o pasitelkdama dvišalius santykius. 5

Veikiausiai čia ir yra vienas svarbiausių klausimų prognozuojant NVS ateitį – kiek ji reikalinga Rusijai? Ne per labiausiai. Rusija savo interesus geriau gali įgyvendinti per kitas, kur kas efektyvesnes organizacijas. Pavyzdžiui, po SSRS žlugimo Rusija inicijavo Kolektyvinės saugumo sutarties organizacijos (KSSO), Eurazijos ekonominės bendrijos, Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos (ŠBO) bei kuriamos Muitų sąjungos tarp Rusijos, Baltarusijos ir Kazachstano formavimą. Jų pakaktų įvairiapusiams Rusijos interesams įgyvendinti.6

Kita vertus, 2011-ųjų spalį Rusija, Ukraina, Baltarusija, Kazachstanas, Armėnija, Kirgizija, Moldova ir Tadžikistanas vis dėlto pasirašė sutartį dėl laisvosios prekybos zonos. Negalima neįvertinti to, kad jos sukūrimas Rusijai atneš didelę naudą: išaugs eksportas ir investicijos, o Rusijos rubliui atsivers platesnė erdvė. Kai kurių ekonomikos analitikų nuomone, sprendimas sukurti laisvąją prekybos zoną kartu su kai kuriomis NVS valstybėmis gali būti pirmas žingsnis link kažko didesnio, galbūt – valiutų sąjungos. Derybos dėl sutarties ratifikavimo truko apie dešimtmetį, nors ji pasirašyta dar 1994 metais. Anot oficialių šaltinių Rusijos vyriausybėje, ši sutartis „bus sistemingesnė, ji pakeis daugybę dvišalių susitarimų ir bus pritaikyta prie šiuolaikinių realijų, susijusių su NVS šalių prisijungimo prie PPO procesais ir Muitų sąjungos sukūrimu“7.

Kaip NVS mato save

„Būtų perdėta tvirtinti, kad NVS tapo tobula ir yra pakankamai efektyvus tarpvalstybinis tarptautinis mechanizmas“, – Minske praėjusių metų rugsėjį per tarptautinę konferenciją „20 metų Nepriklausomų Valstybių Sandraugai“ sakė organizacijos vykdomasis sekretorius Sergejus Lebedevas. Vis dėlto, anot jo, NVS ne tik iš esmės prisidėjo sprendžiant sudėtingiausias problemas po SSRS žlugimo, bet ir pagelbėjo naujoje situacijoje apsaugoti ir plėtoti prekybinius ekonominius santykius, plėsti bendradarbiavimą humanitarinėje srityje ir užtikrinti stabilumą ir saugumą regione.8

Atrodo, kad NVS apie savo veiklą ir ateitį galvoja optimistiškiau nei visas kitas pasaulis. Dokumente „20 metų NVS veiklos rezultatai ir uždaviniai ateičiai“9, vertinant organizacijos veiklą, rašoma, kad NVS atliko svarbų vaidmenį tiek pasaulio, tiek regiono politiniuose ir ekonominiuose reikaluose. Beje, čia teigiama, kad NVS esą pavyko suburti posovietines respublikas, užtikrinti politinį valstybių dialogą ir užmegzti naudingus ekonominius santykius.

Pagal šiame dokumente formuluojamus uždavinius įvairiose srityse organizacijos perspektyvos gali būti glaustai apibūdinamos dviem svarbiausiomis frazėmis: didesnė regiono integracija ir glaudesnis bendradarbiavimas. Pavyzdžiui, čia kalbama apie visaverčio laisvosios prekybos režimo pagal Pasaulio prekybos organizacijos nuostatas suformavimą, šalių narių tarpusavio prekybos efektyvių mokėjimo–atsiskaitymo mechanizmų sukūrimą, vėliau – netgi integruotą valiutų rinką, bendros elektros energetikos rinkos kūrimą, susisiekimo NVS erdvėje gerinimą, bendrus veiksmus kovoje su terorizmu, didesnį dėmesį ekologijai, bendros pozicijos formavimą tarptautinėse organizacijose ar informacinės erdvės kūrimą ir t. t.

Taigi NVS ateities gairės intensyviai kuriamos ir gryninamos. Dar prieš šio dokumento pasirodymą, 2007 metų spalį Tadžikijos sostinėje Dušanbėje vykusiame vadovų susitikime buvo patvirtinta tolesnės NVS plėtros koncepcija ir jos įgyvendinimo veiksmų planas, 2008 metais Moldovos sostinėje Kišiniove priimtas kitas svarbus dokumentas – NVS ekonominės raidos strategija iki 2020 metų, o 2009-uosius galima vadinti NVS institucinės reformos metais: buvo kreipiamas didelis dėmesys į NVS institucijų darbo optimizavimą bei procedūrinius pokyčius.10

Ambicingų planų ir kalbų NVS daug. Vienybės ir politinės valios – ne itin. Nors kovojama su problemomis ir dedamos pastangos optimizuoti darbą, kyla klausimas: ar verta? Organizacija neturi didelio palaikymo nei šalių narių visuomenėse, nei yra svarbi veikėja tarptautinėje arenoje. Vargu ar tai pasikeistų po poros reformų ar priimtų koncepcijų ir planų.

Vis dėlto prognozuoti NVS žlugimo taip pat negalima. Apie jį jau ne kartą kalbėta įvairiais lygmenimis, tačiau organizacija kaip veikė, taip ir veikia, ir tikriausiai dar veiks ne vienus metus. Inercija – galingas dalykas. O ir NVS šalių lyderiams savo klubą turėti gerai.

1 Sergei Markedonov, „Post-Soviet integration: does the CIS work?", 2010 sausio 13, Minskas,<http://www.opendemocracy.net/od-russia/sergei-markedonov/post-soviet-integration-does-cis-work>.

2 Открытaя студия, „СНГ. 20 лет спустя...“, 2011 rugsėjo 1, Maskva, <http://www.youtube.com/watch?v=6AvofnEHkAs&context=C38d2959ADOEgsToPDskIZ8g2lBBbidEvVaLGh96tT>.

3 Ten pat.

4 „Commonwealth of Independent States (CIS)“, 2007, Minskas, <http://www.nti.org/treaties-and-regimes/commonwealth-independent-states-cis/>.

5 Ten pat.

6 Sergei Markedonov, „Post-Soviet integration: CST, CSTO, CRRF etc (2)“, 2010 sausio 20, Maskva, <http://www.opendemocracy.net/od-russia/sergei-markedonov/post-soviet-integration-cst-csto-crrf-etc-2>.

7 „NVS šalys pasirašė sutartį dėl laisvosios prekybos zonos“, 2011 spalio 19, Vilnius, <http://www.ekonomika.lt/naujiena/nvs-salys-pasirase-sutarti-del-laisvosios-prekybos-zonos-14433.html>.

8 „Содружество Независимых Государств: 20 лет эволюционного развития“, 2009, <http://e-cis.info/page.php?id=19332>.

9 Visą dokumentą galima parsisiųsti iš čia: <http://www.e-cis.info/index.php?id=662>.

10 „Cодружество независимых государств“, 2009, <http://www.mid.ru/bdomp/ns-rsng.nsf/a1b765075871a558c325767a0043cb8e/a0569c260927729ec325767b00373f9a%21OpenDocument>.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 2)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška


Kokį poveikį Lietuvai, Jūsų nuomone, turės mūsų šalyje apgyvendinti pabėgėliai iš Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos?

Lietuvai jau šiuo metu trūksta darbo jėgos, o esant blogai demografinei situacijai ateityje jos trūks dar labiau, todėl pabėgėliai Lietuvai gali būti ekonomiškai naudingi
Lietuvoje ir taip pakanka išlaikytinių, gyvenančių iš pašalpų, o pabėgėliai tik padidins jų skaičių ir bus papildoma našta valstybei
Lietuva yra krikščioniška šalis, todėl lietuviai bet kuriuo atveju pabėgėliams turi ištiesti pagalbos ranką
Lietuvai tai nelabai aktualu, nes pagal kvotas priimti pabėgėliai ilgai Lietuvoje neužsibus, o išvyks į valstybes, kuriose yra aukštesnis gyvenimo ir socialinės pagalbos lygis






ES įmonės siekia įsitvirtinti Kinijoje

2016 06 22

Kinijoje veikiančios Europos įmonės susiduria su rimtais iššūkiais ir tai lemia ne tik antros pagal dydį pasaulio ekonomikos augimo sulėtėjimas. Vis dėlto šios bendrovės norėtų įtvirtinti savo plėtrą minėtoje valstybėje. Žvelgdamos į praeitį jos mato pusiau pilną stiklinę, kai lūkesčiai buvo dideli, tačiau vertinant ateities perspektyvas stiklinė yra pusiau tuščia. Tokias nuotaikas atspindi ir naujo verslo pasitikėjimo tyrimo rezultatai, paremti daugiau negu 500 Europos Sąjungos (ES) įmonių, veikiančių Kinijoje, atsakymais. Jos reprezentuoja beveik 40 proc. Europos verslo šioje Azijos milžinėje.



Tvarus vartojimas ir Vokietijos pozicija

2016 06 15

Tvaraus vartojimo modelio pasirinkimas nepriklauso vien nuo vartotojų įpročių ir požiūrio, kadangi svarbu suformuoti politiką, kuriose srityse turėtų vykti pokyčiai. Ekspertai mano, kad Vokietija galėtų būti jų pradininkė. Kasdienių prekių gamyba ir vartojimas daro milžinišką įtaką aplinkai. Tai gali būti maistas, drabužiai ar išmanieji telefonai. Produktai, kurie negali būti perdirbti, kenkia vandens kokybei, žemės ir oro ištekliams, tad gamyba bei vartojimas įgyja neigiamų ekologinių ir socialinių aspektų. Juos pakeisti gali tvarumą skatinanti tarptautinė ir nacionalinė politika.



JAV išbandė raketą su Ukrainos inžinierių patobulinta pirmąja pakopa

2016 06 10

Birželio 1 d. JAV Volopo (Wallops) saloje įsikūręs NASA kosminių skrydžių centras atliko raketos nešėjos „Antares“ sėkmingą antžeminį bandymą, pirmą po 2014 m. spalio 28 d. sprogimo, įvykusio praėjus kelioms sekundėms po starto.



Vokietija atsisakė Rusiją ir toliau laikyti partnere

2016 06 09

Kaip pranešė Vokietijos laikraštis „Die Welt“, šalies valdžia atnaujino nacionalinio saugumo politikos strategiją, išdėstytą vadinamojoje baltojoje knygoje. Pagal atnaujintą šį dokumentą, Rusija yra ne partnerė, o varžovė.



Vokietijos ir Prancūzijos ūkio plėtra – kelyje į stabilumą

2016 06 08

Vokietijos ir Prancūzijos centriniai bankai prognozuoja, kad dvi didžiausios Europos ekonomikos per ateinančius kelerius metus plėsis užtikrintai, nors augimo prognozes tenka šiek tiek apkarpyti. Vokietijos „Bundesbank“ planuoja, kad šiemet Vokietijos ekonomika stiebsis 1,7 proc., 2017 metais – sulėtės iki 1,4 proc., o 2018-aisiais – vėl paspartės iki 1,8 proc.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2016 Geopolitinių Studijų Centras