Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Lietuva
 
  Lietuva ir NATO: vilčių ir abejonių kelias (17)

Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas
2012 03 28

Tiesą sakant, šis straipsnis patektų į proginių rašinių kategoriją – kovo 29 d. sukanka aštuoneri metai, kai Lietuva įstojo į NATO – Šiaurės Atlanto sutarties organizaciją, jei ne keletas narystės aspektų, kurie ir šiandien verčia diskutuoti, aiškinti ir aiškintis, abejoti ir prognozuoti.

Ilgas kelias į saugumą

Pradžiai priminsiu keletą tarpinių pagrindinių stotelių kelyje į Aljansą.

Dar formaliai neiširus SSRS, Lietuva jau galėjo pasikliauti Briuselyje 1990 m. lapkričio 17 d. pradėjusio veikti Baltijos informacijos biuro paslaugomis. Iš esmės, kol mūsų šalis dar nebuvo pripažinta, šis biuras tapo tarsi Lietuvos diplomatine atstovybe prie NATO ir prie ES. Po pusmečio, 1991-ųjų gegužės 31 d., įvyko pirmas oficialus Aukščiausiosios Tarybos pirmininko V. Landsbergio vizitas į NATO būstinę. Jam tarpininkavo Danijos misija prie Aljanso.

Svarbus posūkis siekiant narystės buvo 1994 m. sausio 4 d. Lietuvos prezidento A. Brazausko NATO generaliniam sekretoriui Manfredui Werneriui nusiųstas laiškas su pageidavimu tapti NATO nare. Ši diena laikoma paraiškos narystei padavimo data. Po trejų metų, rugpjūčio 1-ąją, įsteigta jau oficiali Lietuvos misija prie šios organizacijos.

Tie septyneri metai iki Lietuvos priėmimo į Aljansą buvo skirti mūsų šalies „namų darbams“ atlikti, įvairių programų, veiksmų planų, integracijos koordinatorių skyrimo, NATO sesijų (taip pat ir 2001 m. gegužės mėnesį vykusios Vilniuje) metas.

Ir štai 2004 m. kovo 29 d. tuometinis Lietuvos premjeras A. Brazauskas, lankydamasis Vašingtone, kartu su Bulgarijos, Estijos, Latvijos, Rumunijos, Slovakijos ir Slovėnijos premjerais JAV valstybės sekretoriui Colinui Powellui įteikė Vašingtono sutarties ratifikacinius raštus, taigi, šią istorinę dieną Lietuva tapo visateise NATO nare. Po keleto dienų, balandžio 2-ąją, Lietuvos vėliava buvo iškelta prie NATO būstinės Briuselyje.

Drąsi NATO – drąsi Lietuva

Lietuva, istoriškai būdama įvairių grėsmių sankirtoje, į Aljansą stojo puoselėdama viltį, kad ši gynybinė organizacija ją apsaugos nuo visų galimų pavojų. Daugiausia vilčių dedama į 5-ąjį Šiaurės Atlanto sutarties straipsnį, kuriame nurodomas kolektyvinės gynybos principas, kaip būtų reaguojama į vienos NATO šalies užpuolimą.

Naujas viltingas emocinis pakilimas Lietuvą užplūdo per JAV prezidento George‘o W. Busho vizitą Vilniuje 2002-ųjų lapkritį. Sakydamas kalbą ant Rotušės laiptų, Amerikos vadovas kalbėjo: „Jūs įsiliejate į stiprią NATO šeimą, gynybos aljansą, kuris pasiryžęs ginti savo nares. Ir bet kas, kas pasirinktų Lietuvą savo priešu, taptų ir JAV priešu. Drąsios Lietuva, Latvija ir Estija agresijos akivaizdoje niekada nebeliks vienos.“

Tai buvo pirmas ir kol kas vienintelis JAV prezidento vizitas Lietuvoje. Prieš tai, 1992 metais, Vilniuje pusę dienos viešėjo tuometinis JAV viceprezidentas Danas Quayle‘as. Tais pačiais metais Lietuvoje viešėjo ir buvęs JAV prezidentas Richardas Nixonas. Tačiau beveik prieš dešimt metų Lietuvoje lankėsi kaip tik tas Amerikos politikas, kurio tėvas nepabūgo pradėti karą Persijos įlankoje. Sūnus nuvertė diktatorišką S. Huseino režimą, o dabar privertė džiūgauti didžiulę minią Rotušės aikštėje ir kone visą Lietuvą.

Kas kelia nepasitikėjimą?

Į šį istorinį įvykį nebūčiau atkreipęs dėmesio (tokių metinių proga nedera viešai sklaidyti savo marškinių), bet almanacho „Politologija“ svetainėje perskaičiau jauno politologo Emilio Kazlausko straipsnį „Lietuva ir NATO: lūkesčiai ir realybė“ (http://www.politologas.lt/2010/09/16/lietuva-ir-nato-lukesciai-ir-realybe-ii). Jis rašytas prieš pusantrų metų, bet tuomet TSPMI baigęs jaunuolis neatsispyrė pagundai kritiškai pažvelgti, kaipgi vykdomas sutartinio įsipareigojimo 5-asis punktas. Kadangi apie efektyvų Lietuvos karinį pajėgumą kalbėti netenka, „belieka aklai pasitikėti partnerių Aljanse pažadais, jog galimos grėsmės atveju būsime apginti“. Nors narystė NATO Lietuvai buvo ir yra esminis strateginis imperatyvas, toliau rašo politologas, tačiau „vis dėlto buvimas Aljanso nare negarantuoja visiško saugumo“. Autorius primena tapusį rimtu perspėjimu 2005 m. įvykį, kai Lietuvos teritorijoje, jos oro erdvėje išbuvęs maždaug 30 min., nukrito Rusijos naikintuvas „Su-27“. Tai, kad NATO oro policijos naikintuvai pakilo tik likus porai minučių iki lėktuvo sudužimo, Rusijos armijos generolui Vladimirui Michailovui leido teigti, jog šis įvykis parodė NATO misijos silpnumą.

Aljansas, toliau teigia autorius, jo netraktavo kaip svarstytino incidento, o priešingai – užėmė poziciją, kad tai tėra dvišalis Rusijos ir Lietuvos klausimas. Globalinio terorizmo problemas analizuojančio fondo „Jamestown Foundation“ leidinys „Eurasia Daily Monitor“ tuomet rašė: „NATO oficiali pozicija, jog trijų Baltijos valstybių oro erdvė yra NATO oro erdvė, turėtų logiškai implikuoti NATO narių sąjungininkių pagalbą tiriant ši incidentą, ypač dėl to, jog Lietuva stokojo priemonių su tuo susitvarkyti viena pati. Tačiau NATO pabrėžtinai mėgino atsiriboti nuo šio klausimo. Galiausiai dekoduoti „Su-27“ skrydžio įrašus iš Briuselio buvo pasiųstas ne NATO narės, o Ukrainos specialistas... Seniesiems NATO nariams pasirodė svarbiau neįžeisti Rusijos, besiknaisiojant vieno iš Rusijos karinių oro pajėgų pasididžiavimo liekanose, negu padėti NATO narei išsiaiškinti jos oro erdvės pažeidimo aplinkybes. Tai rodo akivaizdžią NATO valstybių bendros identifikacijos stoką.“

E. Kazlauskas taip pat aprašo Aljanso Gynybos veiksmų plano Baltijos šalims kūrimo peripetijas. NATO buvo užsiėmusi Afganistano ir Irako reikalais, Rusija traktuojama kaip strateginė partnerė, JAV nuspaudė santykių su ja „įkrovimo iš naujo“ mygtuką, vyko karštos branduolinio nusiginklavimo derybos, šalys viena kitą testavo priešraketinės gynybos sistemos dislokavimo Rytų Europoje klausimais...

Todėl tik kur kas vėliau vieno aukščiausių NATO pareigūnų generolo Jameso Craddocko iniciatyva buvo pradėti rengti tokie planai, nors Lenkija jų apmatus turėjo jau nuo 1999 metų. Baltijos šalių gynimo planai yra minimi naujojoje NATO strateginėje koncepcijoje, kuri patvirtinta pernai gruodį. Bet iki šiol tokio dokumento projektas yra įslaptintas, o konkretus planas dar derinamas.

***

Tai, žinoma, Aljanso veiklos vidinė pusė. NATO narės vadovaujasi 2010 m. lapkričio 19 d. Lisabonoje vykusiame NATO vadovų susitikime patvirtinta mūsų minėta naująja Aljanso strategine koncepcija, kurioje sutarties 5-asis straipsnis buvo apibrėžtas kaip pagrindinis organizacijos tikslas. Jis ir yra Lietuvos saugumo garantas. To turbūt pakanka, kad, prabėgus savaitei po Lietuvos įstojimo į Aljansą metinių, balandžio 4-ąją paminėtume ir pačios Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos įkūrimo 63-iąsias metines.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 17)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (97)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras