Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Lietuva
 
  Lietuva ir NATO: vilčių ir abejonių kelias (17)

Komentarai:

taurobetadu, 2013 03 28 20:23
Lietuvos pirmieji vadovai elgiasi tiesiog išdavikiškai-aišku jie matyti,kad netarnavo Rusijos armijoje--,kad visiškai nestiprina Lietuvos armijos ir neruošia kadrų--neperka reaktyvinių naikintuvų,tegul tie NATO patruliuoja,bet turime turėti ir savo normalią armiją ,kuri atlaikytų pirmus smūgius,nes taip buvo Prancūzijoje WWII metu---vokiečiai užėmė ,o po to teko laipionti desanta ,,,D--day,, ,mūsų atveju Palangoje,NE-negerai dedasi Lietuvos kariuomenėje--reikia turėti savo tankų,naikintuvų,eskadrinių mininikų,fregatų ir PRIVALOMA KARO TARNYBA.pavyzdys AUSTRIJA --nubalsavo už privalomą karinę tarnybą,nes jūreivio laivo specialistu neparuoši per tris savaites,lakūno,ar tanko ekipažo tuo labiau....Dabar paradoksas----Smetoniška kariuomenė buvo 10 kartų stipresnė už dabartinę ir ne ,,PAJĖGUMUOSE ,,čia problema,bet ,kad ta kariuomenė nenuverstų Kubiliaus arba Grybauskaitės...PINIGŲ YRA--tik nemeluokite ,kad trūksta....

Jonas, 2012 05 17 23:49
idomu ar anglai su amerikonais paaukos milijonus savo kariu del baltijos saliu ir lenkijos? siaip ne taip tas 5 straipsnis niekada ir nebuvo realiai panaudotas gyvenime!o uzimti siais teritorijas rusai net su kaliningrado kariniu kontingentu gali per kelias valandas!ir jau grasins is varsuvos kad subombarduos atominiu ginklu londona ir paryziu!;0 sunku patiket kad anglai begte-begs lietuviu-latviu gelbet!;0;0;0

E, 2012 04 05 09:02
Absurdas. Šaltais Karas baigėsi, vedamos derybos tarp Rusijos ir vakarų ryškiai skiriasi nuo Šaltojo Karo retorikos. Aš manau, kaip ir dauguma kitų, kad Šaltasis Karas baigėsi 9/11-Irako karo metu. Mes ryškiai matome Rusijos norą bendradarbiauti su JAV. Atsiverskite OSCE svetainę ir pažiūrėkite kuriose srityse ir kuriuose projektuose Rusija bendradarbiauja su NATO. Šaltojo Karo metu tai būtų fantazija ir neįmanoma.






Docentas to E, 2012 04 05 06:59
Vis tavo ilgi svarstymai tušti, paneigus vienintelę frazė: "Pasibaigus šaltajam karui ir pranykus sovietų pavojui..." Nei tas karas baigėsi, nei Rusijos pavojus pranyko...Tai va, veltui tiek rašei...O straipsnis tikrai neblogas. Ką pasakytų Juknevičienė?

E, 2012 04 04 20:05
Vakarų aljanso valstybės turi kur kas kitokį požiūrį į NATO negu Rytų, kurios vis dar įsivaizduoja, kad NATO vien tik turi apsaugoti nuo tariamų Rusijos agresijos veiksmų. Siūlyčiau gerai apsvarstyti ar tikrai yra reali fizinė grėsmė iš Rusijos pusės. Apsvarstykite ir tai, kad Lietuva negali tiesiog "free-ride" ir tikėtis, kad įsivaizduojamos atakos metu aljansas atbėgs į pagalbą Lietuvai nieko prieš tai nedavus. Lietuva yra NATO narė, tačiau turime prisidėti ir turime užsidirbti apsaugą, mūsų karinė ir ekonominė jėga silpna, būtent dėl to mes parduodame savo politinius sprendimus (UNESCO atvėjis) toms valstybėms kurios ir
garantuoja mums apsaugą. Nepamirškite visos valstybės nori išlaikyti status quo, nori išlikti ir išgyventi, jos bendradarbiaus tol kol jos turės tam tikrą naudą. Valstybės tai egoistiškos savanaudės jėgos maksimalistės.

Tad tokia maža valstybė kaip Lietuva yra tiesiog natūraliai priversta jungtis prie stipresnių jėgų kurios gali užtikrinti saugumą. O apsauga nėra nemokama, mes už tai turime duoti kažką.


E, 2012 04 04 19:57

Tai visiškai parodo, kad Vakarų valstybės įžvelgė šaltojo karo pabaigą, jie nemato Rusijos kaip grėsmes, Prancūzija ir Vokietija ir kitos Vakarų valstybės žvelgia į Rusiją kaip į strateginį partnerį, o ne priešą. NATO nebėra vien gynybinis aljansas. Pirmasis šansas įrodyti, kad NATO yra radikaliai kitoks aljansas buvo 1999 metų Kosovo konfliktas. Tai buvo galimybė performuoti NATO misiją ir pradėti diktuoti naują, globalią saugumo politiką.

Esmė tame, kad Rytų Europa vis dar žvelgia į Rusiją, kaip į priešą, kaip į nesibaigiančią grėsmę. Toks požiūris radikaliai skiriasi nuo Vakarų aljanso narių, kas lemia aljansą veikti ganėtinai lėtai ir švelniai. Vakarų aljansas yra įsitikinęs, kad Rytų Europos dvišaliai santykiai su Rusija yra pagrįsti istorinėmis nuospaudomis ir santykių perkrovimas yra praktiškai neįmanomas tol kol nepasirodys naujos kartos politinės jėgos.


E, 2012 04 04 19:55
Visa tai apžvelgus pasidaro aišku, kodėl NATO išliko, tačiau vis dar kyla abejonių dėl tolimesnės NATO funkcijos. Kokia gi NATO misija, koks NATO tikslas, kai pagrindinė priežastis, kuri laikė aljansą kartu išnyko?

Pasibaigus šaltajam karui, atsirado nauja galimybė valstybėms bendradarbiauti, greitai augantis nevalstybinių ir tarpvalstybinių organizacijų skaičius leido greičiau ir aiškiau vesti dvišalius ir daugiašalius santykius. Buvo gerai žinoma, kad didėjantis bendradarbiavimas, esamas demokratiškumas, institucijų skaičius ir politinis skaidrumas sumažins konfliktų atsiradimą. Tad tradicinė šaltojo karo laikų saugumo architektūra tapo atgyvena. Atsirado naujos normos ir naujas požiūris į valstybės suverenitetą. Iškilo žmogaus saugumas ir žmogaus teisių priežiūra. Taigi, norint NATO išlikti ir vis dar būti reikalinga ir veiklia organizacija, aljansas privalėjo save keistis ir prisitaikyti prie kintančių reikalavimų.


E, 2012 04 04 19:54
Akivaizdu, kad NATO turėjo išnykti pasibaigus Šaltajam Karui, tačiau taip neįvyko. Subyrėjus Sovietų Sąjungai Rusija siūlė JAV bendradarbiauti ir kurti naują bendrą Europos saugumo struktūra. Rusija buvo įsitikinusi, kad naujos sutarties pamatas gali būti jau egzistuojanti OSCE, tačiau realybė buvo ta, kad OSCE buvo per silpna, neveikli ir neturėjo tokių stiprių militarizuotų pagrindų kaip NATO. Tad įvertinus kaštus, buvo akivaizdu, kad yra daug pigiau ir lengviau išlaikyti jau sukurtą saugumo instituciją su esamomis normomis ir idėjomis.

Pasak Rusijos pareigūnų, įskaitant, tuo periodu vedamos diskusijos saugumo klausimais tarp Rusijos ir JAV buvo pagrįstos tuo faktu, kad NATO nebesiplės į Rytus. Tačiau, akivaizdu, kad tokios pozicijos nebuvo laikomasi. NATO tolimesnė plėtra nupiešė esamus NATO Rusijos santykius, Rusija vis dar jaučiasi išduoda ir apgauta. JAV teisinasi, kad nebuvo jokiu teisinių susitarimų, kurie būtų įpareigoję JAV laikytis kitokios NATO plėtros politikos

E, 2012 04 04 19:50
Apskritai kas yra NATO? Kodėl NATO vis dar egzistuoja? Juk NATO kolektyvinis gynybos aljansas buvo kurtas būtent dėl sovietų ekspansijos grėsmės. Pasibaigus šaltajam karui ir pranykus sovietų pavojui, kaip ir pagrindinė NATO priežastis egzistuoti pradingo? Taigi, kodėl NATO išgyveno iki šių dienų, kai nebėra pagrindinės priežastis aljansui egzistuoti ir kodėl mes vis dar ruošiamės švęsti NATO metines, kai apskritai NATO šiandieninė misija yra ganėtinai abstrakti?

Vbar, 2012 04 04 18:03
Geras straipsnis

SS-Mann, 2012 04 03 09:04
>>>>> Gru pasekejas 2012 03 31 23:48

But gerai jei cia butu LIKE mygtukas, paspausciau. Labai geras komentaras
----------------------------------------------

Manau, kad susidarytų eilė norinčių nuspausti LIKE mygtuką.

Gru pasekejas to Benas, 2012 03 31 23:48
But gerai jei cia butu LIKE mygtukas, paspausciau. Labai geras komentaras

nerka, 2012 03 30 20:11
beja yra vertas demesio prancuzu dokumentinis filmas; visa tiesa apie spalvotas revoliucijas;,,, nes pirmadieniais per ltv dok. kino vakara tai juoda propaganda pumpuoja... geda zet gruzinu kurta filma . apie rusu gruzinu kara tai tada reikia ir rusu kurta parodyt del objektyvumo zodziu geda lrt

nerka, 2012 03 30 20:05
sakykit ka norit bet tam staipsnije daug tiesos

Benas, 2012 03 28 11:42
manes nedomina, kas valdo portalus, man svarbu, kad komentatoriai turi racijonalių minčių, o ne tik peizavoja viens kitą. Ar tik tu neturėjai tokių kėslų?Tai parašyk ką nors įdomesnio...

Benui, 2012 03 28 11:16
Ar atkreipei dėmesį, kokiame portale tai atspasudinta ir ar žinai, kas to portalo savivinkas? Patarčiau pasidomėti ir tada gal kai kas paaiškės, kodėl įkėlei čia tas tau brukamas nesąmones.

Benas, 2012 03 28 10:24
atkreiptinas dėmesys į perspausdinto Balse straipsnio išsamų komentarą:
Gelbetojai

JAV ir Vakarams labai reikia naftos ir kitokiu gamtos istekliu bei nauju rinku.
Todel visos salys, turicios naftos ar kitu gamtos turtu ir besilaikancios savarankiskos, nuo Vakaru nepriklausomos politikos ir nenorinčios paklusti JAV ir ES diktatui, turi ruostis "demokratinems revoliucijoms" ir NATO pagalbai toms, „revoliucijoms“...
1. Finansiskai bei ginklais JAV ir ES remiami vietiniai chuliganai ir opozicionieriai eina i gatves ir rekia garsius sukius "Laisve, demokratija..." (S. Afrika, Sirija, Baltarusija, Rusija...). Jeigu vyksta rinkimai, ir nors kelis % balsu surenka koks JAV ar ES statytinis, tuoj pradedama klykti visam pasauliui, kad rinkimai suklastoti, o už dolerius rekianti minia uzima kokia nors aikšte sostineje...
2. Visa tai filmuojama, dedama i interneta, viskas vakaru ziniasklaidos ziniose parodoma, kaip diziuliai mitingai, kad valdzia ziauriai su jais elgiasi, zmones neapsikente valdzios savivales isejo i gatves, nors tu isejusiu buna simtosios procento... Ka galvoja likusieji keli ar keliasdesimt milijonu, niekam nerupi.
3. Paskelbiamas uzltimatumas salies valdziai, kad ji nustotu skriausti demonstrantus, kad paklustu demonstrantu reikalavimams...(kad sudaryti ispudi, jog NATO, nera agresore, o stengiasi taikiai sureguliuoti, padeti...). Zinoma, mitingai nesibaigia, o tik dar labiau suaktyveja, nes toks planas...
4. NATO nieko nelieka kaip tik "padeti" „taikiems" doriems, tauriems, puikiems ...mitinguotojams nuversti salies valdzia..sunaikinti sali, ivesti savo tvarka...
5. Salyje desimtmeciams isivyraus CHAOSAS, neramumai, vietiniai karai, sugriaunama ir sunaikinama visa prmone bei ukis ....NES TAIKOS NIEKAM NEREIKEJO.
6. Kol desimtmeti trunka CHAOSAS, lyg shakalai prie maitos, supuola EKONOMINIAI OKUPANTAI, vadinantys save STRATEGINIAIS (ir eiliniais) INVESTUOTOJAIS, talkininkaujant vietiniams kolaborantams ir isdavikams, uzgrobia visas pelningas veiklos sritis, bankus, gamtos isteklius.
7. „Investuotojai“ pompuos is salies milijardinius pelnus, o vyriausybes bus priverstos skolintis pensijoms, mokytoju, gydytoju... algoms...
8. Cia dosnu kapsa pakis TVF ir Pasaulio bankas, valstybe vis giliau klimps i skolas, o marionetines vyriausybes klusniai vykdys JAV ir jų statytiniu (TVF, PB) nurodymus, dalyvaus NATO „taikos operacijose“ ar balsuos tarptautinese organizacijoje pagal JAV nurodyma...
PVZ. – kad ir LIETUVA ar EGIPTAS.
Lietuva jau visa isparduota ir praskolinta, gyventojus negailestingai plesia „strateginiai investuotojai“ (wiljamsai, orlenai, dalkijos, sebai...). Skolu smaugiama vyriausybe klusniai siuncia karius i „taikos misijas“, balsuoja pries Palestinos priemima i JUNESCO...
Egiptas iki "perversmo" buvo taiki salis, visi ten vaziavo ilsetis, Egiptas ir Neramumai nebuvo sinonimais...o po "perversmo" ten 10 m. bus neramumai...ko prie "blogojo" valdytojo niekada nebuvo...tas pats Irake, Libijoje, Afganistane.....
O per 21 amziaus propogandos priemones I/neta, TV, mums rodoma kaip narsieji "gelbetojai" "gelbeja" salies liaudi nuo piktojo tirono... ir dauguma tuo tiki, nes parodoma kaip holivudo filme...pagal grazu scenariju, su graziais vaizdais... Viso to rezultatas – pas pacius „gelbetojus“ kylancios naftos ir kt. produktu kainos, infliacija, ekonomikos nuosmukis...


 
 
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (96)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras