Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Rusija
 
  Putino Rusija ir besikeičiantis pasaulis (17)

Vadim Volovoj, politikos mokslų daktaras
2012 04 02

Dar prieš rinkimus V. Putinas išspausdino straipsnį „Rusija ir besikeičiantis pasaulis“, kuriame aptarė užsienio politikos aktualijas ir apibrėžė savo poziciją šioje srityje (žr.: http://mn.ru/politics/20120227/312306749.html). Ji buvo daugiau ar mažiau žinoma ir anksčiau: nuo pat pradžių susiformavo V. Putino kaip griežto lyderio, mėgstančio pakritikuoti Vakarus, įvaizdis. Tačiau minėtoje publikacijoje yra keli išskirtiniai momentai, reikalaujantys atskiro komentaro.

Pradėjo Rusijos vadovas tradiciškai: pažymėjęs, kad saugumą pasaulyje galima garantuoti tik kartu su Maskva, o ne bandant nustumti ją į šalį, perėjo prie kaip niekad aštrios Vakarų politikos kritikos (aštresnės negu Miunchene). Ją vertėtų pristatyti papunkčiui (ir tai tik ryškiausi taškai):

· Pasaulyje susidaro moralinis teisinis vakuumas, ir sukuria jį Vakarai. Jie užsižaidė su atskirų šalių „nubaudimu“: jei kas, iš karto griebiasi sankcijų arba karinės lazdos.

· Kovoje su terorizmu ligi šiol išlieka dvejopi standartai: skirtingų šalių teroristai vertinami skirtingai – kaip blogi ir nelabai blogi, pastaruosius naudojant politiniuose žaidimuose (pavyzdžiui, siekiant destabilizuoti nepalankius režimus).

· Amerika nori tapti nepažeidžiama kitų sąskaita: kuria (savo ir Europos) priešraketinės gynybos sistemą, kuri yra nukreipta pirmiausia prieš Rusiją, ir nuolat užsiima „politine inžinerija“, taip pat ir svarbiuose Maskvai regionuose bei pačioje Rusijoje.

V. Putino taip pat netenkina Jungtinių Valstijų siekis turėti karines bazes Centrinėje Azijoje „be aiškaus mandato, tikslų ir buvimo terminų“, nors NATO nesugebėjo pasiekti Afganistane užsibrėžtų tikslų ir narkotikų iš ten plitimo grėsmė tik didėja. Šiame kontekste labai įdomiai nuskambėjo Rusijos vadovo mintis, kad į problemos sprendimą galėtų aktyviau įsitraukti tokios regioninės organizacijos kaip Rusijos kontroliuojama Kolektyvinio saugumo sutarties organizacija, Šanchajaus bendradarbiavimo organizacija ir NVS. „Mes esame pasiruošę apsvarstyti rimtą Rusijos dalyvavimo operacijoje teikiant pagalbą Afganistano tautai išplėtimą. Tačiau su sąlyga, kad tarptautinis kontingentas veiks energingiau ir, sutinkamai su mūsų interesais, užsiims fiziniu narkotinių augalų laukų ir pogrindinių laboratorijų naikinimu“, – rašo V. Putinas. Taigi galima daryti prielaidą, kad Maskva (galbūt kartu su Pekinu) nori grįžti į Afganistaną ir dominuoti Centrinės Azijos regione, kas byloja apie rimtą jos ambicijų didėjimą (žinoma, jeigu tai ne vien karinga retorika).

Kalbėdamas apie Europos Sąjungą, Rusijos lyderis pabrėžė: „Mes esame suinteresuoti stipria Europos Sąjunga, tokia, kokią ją mato, pavyzdžiui, Vokietija ir Prancūzija.“ Kitaip tariant, Europoje V. Putinas ir toliau orientuosis į Berlyną ir Paryžių, greičiausiai remdamasis neoeurazijine geopolitine doktrina. Dar daugiau, jis atvirai prakalbo apie „gilesnę kooperaciją energetikos srityje – iki pat vieningo Europos energetinio komplekso sukūrimo“. Na, o Trečiojo energetikos paketo kliūtį ES turėtų „ryžtingai pašalinti“. Tokio pobūdžio pareiškimai iš esmės reiškia, kad Maskva nori paversti ES vos ne savo energetiniu vasalu ir kartu su Vokietija ir Prancūzija ją kontroliuoti. Todėl kitos bloko valstybės turėtų sunerimti dėl federacinių vokiečių ir prancūzų iniciatyvų, nes už jų gali kyšoti ir Kremliaus ausys.

Baigęs su Vakarais, V. Putinas pagaliau nusprendė pateikti detalesnį savo požiūrį į Kiniją. Šiuo atveju jis buvo itin pozityvus. Rusijos lyderio teigimu, Kinija nesuteikia pagrindo kalbėti apie jos pretenzijas į dominavimą – ji palaiko Maskvos poziciją dėl besiformuojančios lygiateisės pasaulio tvarkos. Dar daugiau, visi stambūs politiniai klausimai santykiuose su Pekinu (tarp jų ir sienos klausimas), V. Putino teigimu, yra „uždaryti“, o sukurtas dvišalių santykių modelis (paremtas plačia dokumentine baze ir pragmatizmu) yra visai perspektyvus. Jis esąs įsitikinęs, kad „klestinti ir stabili Kinija reikalinga Rusijai, o Kinijai tikrai reikalinga stipri ir sėkminga Rusija“.

Toks požiūris yra mažų mažiausiai keistas. Gal kol kas Kinija ir nerodo noro dominuoti pasaulyje, bet tai dar nereiškia, kad taip bus visą laiką. Kai ji negrįžtamai sustiprės, ruoštis blogiausiam scenarijui bus jau per vėlu. Antra, reikia suprasti, kad kinai filosofiškai neskirsto partnerių į draugus ir priešus, nes šiandieninis draugas rytoj gali virsti didžiausiu priešu. Todėl kas nors stiprus ir sėkmingas jiems tikrai yra nereikalingas. Lygiai taip pat Kinijos atžvilgiu turėtų elgtis ir Rusija. Šiame kontekste V. Putino mintys apie santykius su Pekinu yra arba visiškas reikalo nesupratimas (kuo sunku patikėti), arba (kas labiau tikėtina) gražus reveransas ir kartu seno kagėbisto gudrybė.

Negalima neužsiminti ir apie kelias straipsnio pastraipas, skirtas Baltijos valstybėms. Rygai ir Talinui derėtų dar labiau sunerimti, perskaičius šiuos žodžius: „Mes labai ryžtingai [išskirta V. V.] sieksime, kad Latvijos ir Estijos valdžia vykdytų daugybę autoritetingų tarptautinių organizacijų rekomendacijų dėl visuotinai pripažintų nacionalinių mažumų teisių. Su gėdingo nepiliečių statuso egzistavimu taikstytis negalima.“ Prisimenant Bronzinio kareivio Estijoje ir referendumo dėl rusų kalbos Latvijoje istorijas, tenka konstatuoti, kad tai ne atsitiktiniai įvykiai, o kryptinga Rusijos politika. Ypač ciniškai šioje situacijoje atrodo V. Putino pasažas apie nevyriausybines organizacijas (NVO): „Reikia aiškiai skirti – kur žodžio laisvė ir normalus politinis aktyvumas, o kur yra naudojami neteisėti minkštosios galios instrumentai. (...) Tačiau „tariamųjų NVO“, kitų struktūrų, remiamų iš užsienio ir siekiančių destabilizuoti padėtį vienose ar kitose šalyse, aktyvumas neleistinas. (...) Bet Rusija savo interesams nenaudoja kitų šalių nacionalinių NVO, nefinansuoja šių NVO ir užsienio politinių organizacijų.“

Apibendrinant galima užfiksuoti keletą svarbių momentų. Pirma, reikia tikėtis, kad Rusijos santykiai su Vakarais naujojo V. Putino valdymo laikais vargu ar pagerės (priešingai, konflikto Artimuosiuose Rytuose akivaizdoje jie gali tik dar labiau pablogėti). Antra, Kremlius, atrodo, greitai mokosi iš Vakarų dvejopų standartų politikos, kai priešinga pusė pagrįstai ir nepagrįstai kaltinama viskuo, kuo tik įmanoma apkaltinti, o savi veiksmai pateisinami ar net idealizuojami. Trečia, Maskvos balsas tarptautinėje arenoje skamba vis ryžtingiau, anksčiau tai būtų buvę galima vertinti tik kaip gąsdinimus, bet pastaruoju metu jie patvirtinami konkrečiais veiksmais (ar tai būtų Sirija, ar Latvija).

Trumpai sakant, Rusijos reikia baimintis. Nors joje tebėra daugybė neišspręstų problemų, kurias gali dar labiau pagilinti potenciali antra pasaulinės krizės banga, jos (V. Putino) ambicijos akivaizdžios ir besikurianti Eurazijos sąjunga iš tikrųjų turi perspektyvų tapti nauju geopolitiniu galios centru.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 17)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Ukraina pateikė ieškinį JT Tarptautiniam Teisingumo Teismui dėl Rusijos vykdomo teroro bei rasizmo

2017 01 20


Ukrainos užsienio reikalų ministerija (URM) savo tinklalapyje paskelbė, kad prezidento Petro Porošenkos sausio 16 d. nurodymu pateiktas Ukrainos ieškinys Rusijai, kuri nusižengė JT konvencijai dėl kovos su terorizmo finansavimu ir JT konvencijai dėl visų rasinio diskriminavimo formų likvidavimo. Ieškinys pateiktas JT Tarptautiniam Teisingumo Teismui.



Nacionalinės gynybos pajėgos bus papildomai dislokuotos trijuose Latvijos miestuose

2017 01 20


Latvijos nacionalinės ginkluotosios pajėgos (LNGP), siekdamos dar efektyviau ginti šalį, pradeda Latgaloje kurti nuolatinį karinį dalinį, skelbiama LNGP tinklalapyje.



Lietuviai paaukojo 110 tūkstančių eurų Ukrainos gynėjams bei Donbaso gyventojams

2017 01 19


Per koncertą „Kartu iki pergalės“ Lietuvos žmonės nusprendė paremti Ukrainos gyventojus, kurie kenčia nuo karo veiksmų. Ukrainos rytuose vykdomos antiteroristinės operacijos (ATO) dalyviams, taip pat Donecko gyventojams palaikyti buvo paaukota 110 tūkstančių eurų.



Kinijos eksporto nuosmukis atspindi vangią pasaulinę paklausą

2017 01 18


2016-aisiais Kinijos eksporto variklis strigo jau antrus metus iš eilės, o prie to prisidėjo silpna pasaulinė paklausa. Be to, šiemet šalies užsienio prekybos perspektyvas temdo nerimas dėl galimo prekybos karo su Jungtinėmis Valstijomis. Per rinkimų kampaniją išrinktasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas pažadėjo, kad pirmąją darbo dieną pavadins Kiniją valiutų manipuliatore. Net jeigu D. Trumpo administracija iš karto nesiims konkrečių veiksmų, analitikai pažymi, kad prastėjantys JAV ir Kinijos prekybiniai bei politiniai ryšiai pakenks eksportuotojų ir investuotojų pasitikėjimui visame pasaulyje.



Rusai netenka raketų „Jars“– jų gamyboje dalyvaujanti įmonė bankrutuoja (17)

2017 01 16


„Rusijos branduolinis skydas“ galėtų nugrimzti į praeitį kaip dulkėta tarybinių laikų legenda, jei Rusijos raketinės pajėgos netektų tarpžemyninių balistinių raketų kompleksų „Jars“, kuriomis gerėjosi ir gyrėsi.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras