Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Rusija
 
  Stačiatikių patriarchato stebuklai ir linksmybės (7)

Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas
2012 04 11

Galima būtų pagalvoti, kad atidesnis visuomenės ir apžvalgininkų žvilgsnis į Rusijos stačiatikių bažnyčią (RSB) nukrypo dėl jų Velykų, šiemet švenčiamų savaite vėliau negu katalikų. Bet jeigu taip ir atsitiko, tai kalti patys jos hierarchai, pritraukę žiniasklaidos susidomėjimą keistais pareiškimais, veiksmais ir netgi pikantiškomis detalėmis.

Jau seniai sklandė gandai, kad, kaip 2009-aisiais rašė http://www.compromat.ru/main/rpc/a.htm, dvasinę akademiją baigęs dvasininkas Vladimiras Gundiajevas, daugiau kaip prieš trejus metus tapęs Maskvos ir visos Rusijos patriarchu Kirilu, metropolito Nikodimo svitoje 1969-aisiais išvyko į Prahą, vos 23-ejų metų jau būdamas KGB agentas, kurio agentūrinis slapyvardis buvo „Michailovas“.

Tų pačių metų pradžioje Rusijos spauda rašė, kad savo turtus patriarchas susikrovė ne visai švariais būdais. Rusijoje keletą metų netilo skandalas dėl nelegalios cigarečių ir alkoholio prekybos, kuria buvo kaltinamas Kirilas ir jo vadovaujama Maskvos patriarchato Viešųjų ryšių tarnyba. Teigiama, kad praėjusiame dešimtmetyje šios tarnybos įkurtas labdaros fondas kaip tariamą humanitarinę pagalbą įvežė milijonus pakelių neapmokestintų cigarečių. Per vienuolynų sandėlius jos plaukė į rinką ir taip esą davė didelės naudos Stačiatikių bažnyčiai. Kilus skandalui, Kirilas buvo nušalintas nuo humanitarinės pagalbos reikalų. Tačiau į valdžią atėjus V. Putinui šios nuodėmės buvo užglaistytos.

Triskart Rusijos prezidentui dvasininkas buvo gerai pažįstamas ne tik dėl to, kad taip pat yra gimęs Sankt Peterburge. Kremliui jis buvo patogus ir kaip diplomatinis pasiuntinys. Kaip 2009 m. sausį „Valstiečių laikraštyje“ rašė apžvalgininkas Manvydas Vitkūnas, dar būdamas RSB Sinodo Išorės ryšių skyriaus vadovu metropolitas Kirilas daug keliavo po pasaulį, megzdamas ryšius su kitomis Bažnyčiomis, religinėmis bendruomenėmis, nors ir buvo kritikuotas dėl pernelyg glaudžių ryšių su katalikais.

Rusijos hierarchų veikla paaiškėjo dar praėjusio amžiaus dešimto dešimtmečio pradžioje, kai pirmas laisvai išrinktas Sovietų Sąjungos parlamentas sudarė komisiją valstybės saugumo organų veiklai tirti. Tuomet tapo žinomi ir kitų aukštų Rusijos stačiatikių bažnyčios hierarchų slapyvardžiai, taip pat ir patriarcho Aleksijaus II – „Drozdovas“. Tada metropolitas Kirilas susitikime su Maskvos valstybinio universiteto studentais neslėpė: „Faktas, kad dvasininkija susitikdavo su KGB atstovais, moralės požiūriu neturi jokios reikšmės.“

Beje, populiarumo patriarchas įgijo apie dešimt metų šeštadienio rytais vesdamas Rusijos valstybinės televizijos laidą „Ganytojo žodis“, kurioje kalbėdavo apie Bažnyčios reikalus, atsakydavo į žiūrovų klausimus apie dvasinį gyvenimą, nevengdavo pagirti valdžios politikos. Viešajame gyvenime jis rodydavosi su tokiais Rusijos politiniais lyderiais kaip V. Putinas, pasisakydavo už svarbų Bažnyčios vaidmenį valstybės gyvenime.

Štai kodėl Kremlius toleravo dvasininko polinkį praturtinti savo asmeninį gyvenimą. 2004 m. Rusijos valstybinio humanitarinio universiteto Šešėlinės ekonomikos tyrimų centro ir Rytų Europos studijų centro prie Brėmeno universiteto mokslinio bendradarbio Nikolajaus Mitrochino vertinimais (jie pateikti monografijoje apie šešėlinę RSB ekonominę veiklą; knygos santrauka http://index.org.ru/journal/11/mitrohin.html), asmeninis metropolito Kirilo turtas prieš aštuonerius metus siekė 1,5 mlrd. JAV dolerių (apie 3,2 milijardo litų). O 2008 m. Kirilas pateko į 87 Rusijos milijardierių sąrašą. Savaitraščio „The New Times“ duomenimis, asmeninis jo turtas jau pakilo iki 4 milijardų JAV dolerių (apie 9,5 milijardo litų). Vien iki 5 mln. JAV dolerių kainavo 2002 m. įsigyti 6 kambarių apartamentai prie Maskvos upės su vaizdu į Kremlių ir Kristaus Išganytojo cerkvę. Jie įregistruoti piliečio V. Gundiajevo vardu.

Patriarchas neslepia savo politinių simpatijų. Uolus V. Putino rėmėjas nepraleido progos pasireikšti visai neseniai – stačiatikių Užgavėnių savaitę. Kai keturios merginos iš pankroko grupės „Pussy Riot“ sumanė surengti akciją prieš V. Putiną Kristaus Išganytojo cerkvėje, RSB paskelbė pareiškimą, kuriame pritarė skandalisčių įkalinimui ir renginio organizatores pavadino „antikristo jėgomis“. Už čia atliktą dainą „Švenčiausioji Mergele Marija, vyk šalin Putiną“ joms reikalaujama griežtos bausmės, o visi tikintieji kviečiami balandžio 22-ąją ateiti į cerkves ir kartu pasimelsti „ginant tikėjimą, išsityčiotus šventuosius, Stačiatikių bažnyčią ir jos gerą vardą“. Mažiausiai iki balandžio 24-osios jos prabus Maskvos 6-ame tardymo izoliatoriuje. Pagal 213-ąjį Rusijos baudžiamojo kodekso straipsnį joms gali grėsti iki septynerių metų nelaisvės.

Žurnalistas Glebas Brianskis „Reuters“ korespondentui pareiškė, kad RSB, ginanti buvusį KGB bendradarbį patriarchą Kirilą, papiktino protesto judėjimo atstovus. Stačiatikių bažnyčiai suteiktas Kremliaus patarėjos statusas, o valstybinė televizija dažnai rodo patriarchą D. Medvedevo ir V. Putino draugijoje. Nedera pamiršti, kad patriarchas atvirai palaikė V. Putiną ir per prezidento rinkimus kovo 4-ąją. „Taigi, šis RSB pareiškimas padės V. Putinui dar griežčiau diskredituoti savo oponentus iš liberaliųjų intelektualų stovyklos“, – sakė britų žurnalistams G. Brianskis.

Stačiatikių bažnyčią kompromituoja ir tokie, atrodytų, mažmožiai kaip nuotraukose ant patriarcho rankos blizgantis apie 30 tūkst. dolerių kainuojantis prabangus laikrodis „Breguet“. Kaip rašoma portalo „Wikipedia“ puslapyje (http://en.wikipedia.org/wiki/Breguet_%28watch%29), šių aukštos kokybės laikrodžių gamykla Abrahamo Luiso Bregueto buvo įkurta Paryžiuje 1775 m. ir tik 1976 m. perkelta į Šveicariją. Jie tviskėjo ant karalienės Marijos Antuanetės ir karaliaus Liudviko XVI rankų...

Itin brangų laikrodį ir jo atspindį veidrodiniame stalo paviršiuje daugelis pastebėjo dar prieš trejus metus, kai patriarchas Kirilas lankėsi Ukrainoje. Gal tai ir būtų pamiršta, jei ne Rusijos TV žurnalistai, iškapstę seną nuotrauką su „Breguet“ atspindžiu ir pridūrę, kad dvasininkui, kuris dažnai sako pamokslus, raginančius laikytis kuklumo, nedera puikuotis tokiomis brangenybėmis. Nepraėjo nė savaitės, ir per pačią stačiatikių gavėnią RSB pati priminė jai nemalonų faktą: savo svetainėje http://www.patriarchia.ru/ jos IT specialistai taip retušavo seną patriarcho nuotrauką, kad ant riešo jau jokio laikrodžio nebebuvo. Bet „Photoshop“ retušuotojai nepastebėjo, kad jo atspindys ant lakuoto stalo paviršiaus liko... Skaniai iš to pasijuokęs skandalingas naujienas pranešantis portalas http://www.slon.ru/ priduria, kad negrabūs patriarcho padėjėjai patys kompromituoja savo dvasinį vadovą, juokindami pasaulį ir atstumdami nuo Bažnyčios tikinčiuosius.

Stebuklai su laikrodžiu, milžiniški turtai, cigarečių ir degtinės kontrabanda, negailestingas „katyčių“ linčiavimas, galų gale po dešimtmečių išplaukusios istorijos apie aukščiausiųjų Rusijos dvasininkų ryšius su KGB, – visa tai susipina ne į linksmą spalvotą kamuoliuką, o į sunkia našta RSB slegiantį problemų kamuolį. Tai, kas dedasi už storų ir vėsa dvelkiančių patriarchato sienų, labai jau panašu į tai, kaip gyvena ir valdo aukščiausi Kremliaus pareigūnai.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 7)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (33)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras