2013 metų antrąjį pusmetį Lietuva pakeis Airiją ir pradės pirmininkauti Europos Sąjungos Tarybai. Pirmininkavimas ES – tai  ne tik sudėtingas iššūkis valstybei, bet ir puiki galimybė sustiprinti savo vaidmenį organizacijoje, įgyti naudingos institucinės patirties, užsitarnauti konstruktyvios partnerės reputaciją. Kaip atsakingoms Lietuvos institucijoms sekasi ruoštis šiai svarbiai užduočiai, kalbamės su Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininku Emanueliu Zingeriu.

***

Kaip vertinate Lietuvos pasirengimo 2013 metų pirmininkavimui ES Tarybai darbus? Kas nuveikta ir ką dar reikia nuveikti? Ar planai įvykdomi laiku?

Pasirengimas pirmininkauti ES Tarybai – sudėtingas uždavinys, reikalaujantis daug darbo, administracinių gebėjimų. Galime pasidžiaugti, jog kol kas mūsų diplomatai ir valstybės tarnautojai su šia užduotimi susidoroja puikiai. Tai pastebi ir vertina tiek Lietuvos, tiek ES institucijos. Ar viskas padaroma laiku? Taip. Vasario 1 dieną Seimo Europos ir Užsienio reikalų komitetai priėmė bendrą sprendimą, kuriame konstatuota, kad pasirengimo pirmininkauti procesas koordinuojamas sklandžiai, o darbai vykdomi gerai.

2008 metų rugpjūtį Vyriausybė patvirtino Lietuvos pasirengimo pirmininkauti ES Tarybai veiksmų planą. Kaip sekasi jį įgyvendinti?

2008 metų pasirengimo pirmininkauti ES Tarybai veiksmų planas irgi įgyvendinamas sklandžiai, nuosekliai. Aktyviai formuojama pirmininkavimo komanda, stiprinami administraciniai pirmininkavime dalyvausiančių pareigūnų gebėjimai, taip pat kuriama logistikos valdymo struktūra, užtikrinsianti sklandų renginių organizavimą tiek užsienyje, tiek Lietuvoje. Tam vienijame jėgas ne tik tarpinstituciniu lygmeniu, bet ir įtraukiame privataus sektoriaus atstovus. Pirmininkavimas neturi likti nepastebėtas, tad jau pradėta aktyvi komunikacijos kampanija, rengiamas vidaus komunikacijos planas. Svarbu, kad visi pirmininkavimo proceso dalyviai reikiamą informaciją gautų laiku ir sugebėtų ją objektyviai perteikti kitiems komunikacijos proceso dalyviams.

Lietuva neišvengiamai paveldės ankstesnių pirmininkavusių valstybių veiklos kryptis, anksčiau pradėtus darbus. Kaip manote, kiek pirmininkaujanti šalis gali būti savarankiška? Kokios jos galimybės iškelti nacionaliniu lygmeniu svarbius klausimus?

Tiesa, kad, sudarant pirmininkavimo darbotvarkę, glaudžiai bendradarbiauja visos trejeto (Airijos, Lietuvos ir Graikijos) partnerės. Be to, didelę įtaką darbotvarkės sudarymui turi ir Europos Komisijos, Europos Vadovų Tarybos bei Europos Parlamento įgyvendinamos ilgalaikės politinės iniciatyvos ir politiniai prioritetai, prie kurių derintis turi kiekviena valstybė pirmininkė. Tačiau kiekviena pirmininkaujanti šalis formuoja pusės metų ES darbotvarkę, todėl galimybių įtraukti jai svarbius klausimus tikrai yra. Vis dėlto norėčiau atkreipti dėmesį, jog pirmininkaujanti šalis visų pirma atlieka sąžiningos tarpininkės vaidmenį ieškant visoms ES valstybėms narėms priimtinų sprendimų, todėl nacionalinių problemų sprendimas nėra pirmininkavimo tikslas savaime.

O kokias sritis įvardytumėte Lietuvos pirmininkavimo prioritetais?

Lietuvos pirmininkavimo prioritetai bus paskelbti patvirtinus Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai 6 mėnesių programą, t. y. likus 2–3 mėnesiams iki pirmininkavimo pradžios. Vis dėlto prioritetines pirmininkavimo gaires Seimas įvardijo dar 2011 metų lapkritį. Tai – energetinio saugumo stiprinimas, efektyvus ES Baltijos jūros regiono strategijos įgyvendinimas, Rytų partnerystės valstybių suartėjimas su ES, efektyvi ES išorės sienų apsauga.

Kokiais konkrečiais politiniais instrumentais pirmininkaujanti šalis gali daryti įtaką bendrajai ES politikai?

Pirma, tai jau minėtas pirmininkavimo 6 mėnesių darbotvarkės sudarymas įtraukiant pirmininkaujančiai šaliai aktualius klausimus. Antra, šalies kompetencija sklandžiai pirmininkauti, t. y. efektyviai, operatyviai spręsti ES darbotvarkės klausimus, ieškoti visoms šalims narėms priimtinų sprendimų.

Kokia yra pirmininkavimo ES Tarybai reikšmė Lietuvai? Žmonės tuo džiaugiasi, didžiuojasi, bet ką iš to gausime, dažnas sunkiai pasakytų.

Svarbiausia, jeigu pirmininkavimas ES praeis sklandžiai, Lietuva kitų valstybių akyse įsitvirtins kaip patikima, kompetentinga partnerė.

Pirmininkaujanti šalis sulaukia kur kas daugiau dėmesio iš kitų Europos ir pasaulio valstybių, taigi tai yra puiki proga padidinti savo šalies žinomumą, populiarinti jos vardą. Anksčiau pirmininkavusių naujokių – Slovėnijos, Čekijos, Vengrijos – patirtis parodė, kad pirmininkavimo laikotarpiu ir po jo padidėja šalies žinomumas, išauga turistų srautai. Tai puiki galimybė verslo sektoriui pristatyti save, savo gaminamą produkciją, teikiamas paslaugas. Taigi pirmininkavimas ES suteiks teigiamų impulsų Lietuvos ekonomikai. Kaip rodo kitų šalių patirtis, pirmininkaujančią šalį aplanko apie 20–30 tūkstančių delegatų, todėl paslaugų sektorius sulaukia kur kas daugiau pajamų.

Be abejonės, pirmininkavimas bus gera mokykla Lietuvos valstybės tarnautojams ir diplomatams, sustiprins jų administracinius gebėjimus.

Kokios didžiausios grėsmės ar problemos, Jūsų nuomone, gali grėsti Lietuvos pirmininkavimui?

Pasirengimą pirmininkavimui Lietuva pradėjo gana anksti. Praėjus porai metų po Lietuvos įstojimo į ES suplanuota, kad pasirengimas pirmininkauti vyks 2 etapais: pirmiausia bus analizuojama iki Lietuvos pirmininkavusių šalių patirtis, o antrame etape – pereita prie aktyvaus pasirengimo. 2006 metais pradėta vertinti kitų ES Tarybai pirmininkavusių valstybių narių patirtį ir išanalizuota, ko reikia sklandžiam pirmininkavimui užtikrinti. 2010-aisiais pradėtas aktyvus pasirengimas pirmininkavimui. 2010 m. gegužės 26 d. buvo priimtos Lietuvos pasirengimo pirmininkauti ES Tarybai 2013 m. gairės, kuriomis vadovaudamiesi perėjome į aktyvų pasirengimo pirmininkauti etapą. 2011-aisiais Vyriausybės pasitarime buvo pritarta pirmininkavimo biudžeto planui, o Seimo politinės jėgos sutarė dėl Lietuvos pirmininkavimo principų ir pagrindinių siekių.

Kaip matote, į Lietuvos pasiruošimą pirmininkauti ES Tarybai nuo pat pradžių žiūrėta labai atsakingai, tad tikimės, kad su rimtomis problemomis pirmininkavimo metu susidurti neteks.

Pirmininkavimas ESBO 2011 metais vadintas „treniruote prieš pirmininkavimą ES“. Jeigu lygintume Lietuvos abiejų pirmininkavimų reikšmę ir naudą, kaip manote, kuo konkrečiai pirmininkavimas ES yra svarbesnis Lietuvai?

Pirmininkavimas ES Tarybai yra didelis iššūkis bet kuriai ES valstybei. Pirmininkaujančios šalies ekspertams tenka vadovauti tūkstančiams posėdžių, atstovauti ES santykiuose su kitomis ES institucijomis, nešališkai tarpininkauti visoms šalims narėms ieškant bendrų, visai ES naudingų sprendimų. Pirmininkaujančios valstybės tarnautojams ir diplomatams reikia būti itin gerai pasiruošusiems šiai didelei ir svarbiai misijai. Taip pat norėčiau akcentuoti, jog Lietuvai, pirmininkaujančiai ES Tarybai pirmą kartą, tai bus savotiškas krikštas, po kurio ji ES jau galės nusiimti naujokės kepurę.

Ačiū už pokalbį.

„Ekspertų lygiu vyksta konsultacijos, kuriose dalyvauja bendrovių ir ministerijų specialistai. Kol kas nėra nustatytos ministrų susitikimo datos“, – sakė ener­ge­ti­kos mi­nis­tro pa­ta­rė­ja Dai­va Ri­ma­šaus­kai­tė. Pa­sak jos, kon­sul­ta­ci­jos yra tęs­ti­nis pro­ce­sas, at­siž­vel­gus į esa­mą pa­dė­tį ir Vy­riau­sy­bės nutarimus.

2010-ųjų pabaigoje–2011-ųjų pradžioje prasiveržus arabų sukilimams pradėjo keistis galios santykiai tiek Afrikoje, tiek Artimuosiuose Rytuose. Šiame kontekste iškilo ir laimėtojai, ir pralaimėtojai. Vis dėlto regiono veikėjų stipriosios ir silpnosios pusės labai sparčiai kinta atsižvelgiant į įvykius, todėl regionų galios pusiausvyra išlieka labai nestabili.

Rusija gali nemėgti Baltijos šalių ir būti nepatogi kaimynė Lietuvai, Latvijai ir Estijai, bet pavojaus joms nekelia, nes galutinai susitaikė su jų nepriklausomybe. Taip mano visuomeninio judėjimo „Rusijos dešiniųjų jėgų sąjunga“ prezidentas Leonidas Gozmanas.

Remdamiesi SEB bankų užsakymu atliktos apklausos duomenimis, SEB banko Estijoje analitikai teigia, kad Baltijos šalyse daugiausia naujų bendrovių steigia estai. Tai pripažįsta ir Estijos verslininkai.

Dar ne taip seniai buvo galima manyti, kad blogiausi finansų krizės Europoje aspektai jau praeityje. Vis dėlto toks vaizdas pasirodė apgaulingas. Iš dalies nedidelė problema (bent jau savo mastu) buvo Kipras, bet prie jo krizės prisidėjo ir vadinamosios trijulės (Europos Komisija, Europos centrinis bankas ir Tarptautinis valiutos fondas) neužtikrintas veikimas. To pakako, kad būtų išprovokuota didžiulė krizė, savo straipsnyje „Project Syndicate“ rašo garsus Vokietijos politikas Joška Fišeris (Joschka Fischer).