Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Armėnų genocidas – regiono dalybų pradžia (1)

Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas
2012 05 02

Pagal Tarptautinio baudžiamojo teismo statuto 6-ąjį straipsnį genocidas – tai baudžiamoji veika, padaryta siekiant sunaikinti visus ar dalį žmonių, priklausančių kokiai nors nacionalinei, etninei, rasinei ar religinei grupei. Osmanų imperijos vykdytas armėnų genocidas, ko gero, atitinka klasikinį šio masinio nusikaltimo apibrėžimą. Neseniai, balandžio 24-ąją, sukako 97-eri metai nuo tos dienos, kuri laikoma armėnų genocido pradžia.

Juos vijo į dykumą...

1915-ųjų balandį, kai Europoje griaudėjo Pirmojo pasaulinio karo kanonados, Osmanų imperijos, užėmusios dalį Armėnijos – Rytų Anatoliją, vidaus reikalų ministras išleido potvarkį, skelbiantį armėnus imperijos priešais. Mat kare su Rusija Turkija buvo Vokietijos sąjungininkė, o tuometinė Armėnija buvo padalinta į dviejų imperijų – Rusijos ir Osmanų – zonas. Apie 60 tūkstančių armėnų tarnavo turkų, o apie 200 tūkstančių – Rusijos armijoje.

Turkai pralaimėjo mūšį po mūšio ir dėl to apkaltino Osmanų kariuomenėje tarnavusius armėnus ir jų pagalbininkus Konstantinopolyje. Prasidėjo armėnų persekiojimai, egzekucijos, trėmimai. Ypač nukentėjo inteligentija ir stačiatikių dvasininkija, susibūrusi Konstantinopolyje. Šimtai tūkstančių armėnų buvo išvaryta į Sirijos ir Mesopotamijos dykumas, kur mirė nuo bado ir epidemijų. Per tokius mirties maršus tikslą – nesvetingą dykumą – pasiekdavo kas dešimtas eitynių dalyvis. Pakeliui žmonės buvo žudomi, prievartaujami, imami į vergiją. Mirties maršus lydėjo specialūs nusikaltėlių būriai, kuriuos šiam tikslui genocido organizatoriai buvo suformavę iš anksto. Šie nusikaltėliai buvo vadinami mėsininkais, nes savo aukoms nejautė jokio gailesčio.

Tie armėnai, kurie išvengė mirties žygių, savo likimą pasitiko vandenyje, ugnyje, buvo nuodijami dujomis (http://www.nazi-lauck-nsdapao.com/lietuviskai/lietuva029.htm) ar mirė nuo ligų, kuriomis buvo dirbtinai apkrėsti. Taigi ne žydai, o armėnai pirmieji patyrė koncentracijos stovyklų siaubą: manoma, kad tokių stovyklų Osmanų imperijoje buvo 25.

Genocidas vyko apie dvejus metus ir per tą laiką buvo sunaikinta apie pusantro milijono armėnų. Istorikai tvirtina, kad genocidas tęsėsi iki 1923 metų, kai Berlyne ir Tbilisyje buvo nužudyti armėnų pjautynių organizatoriai. Istorikai šį genocidą lygina su Antrojo pasaulinio karo košmaru – holokaustu.

Portalas http://ararat-online.ru/ patikslina, kad armėnų genocidas vyko keturiais etapais: 1894–1896 m. sunaikinta beveik 300 tūkstančių armėnų, 1915–1916 m. – apie pusantro milijono, 1918–1923 m. – dar maždaug 300 tūkstančių, o beveik 600 tūkstančių žmonių tapo pabėgėliais ir pasklido po visą pasaulį, kur susiformavo naujos armėnų bendruomenės – diaspora.

Likimo ironija, rašo portalas: didysis Armėnijos kalnas Araratas stūkso Turkijoje, bet laikomas šventu armėnų pasididžiavimu. Tai tarsi šimtmečius trunkančios nesantaikos tarp dviejų kraštų, religijų ir tautų simbolis.

Atsakas – Chodžalos tragedija

Galbūt kiekviena tauta yra patyrusi genocidą arba buvo pakibusi ant išnaikinimo bedugnės. Pavyzdžiui, azerbaidžaniečiai, šiaip jau giminingi su turkais ir kurdais ir juos palaikantys, taip pat gali skųstis armėnų mėginimu juos išnaikinti. Jų bendruomenės Lietuvoje portalas http://azeri.lt/ primena Chodžalos tragediją, ištikusią azerbaidžaniečius Kalnų Karabache. Tiesa, žudynės vyko ne prieš šimtmetį, o per didžiausią konfliktą dėl šio regiono 1992 metais.

Chodžala – apie 7 tūkstančius gyventojų, daugiausia azerbaidžaniečių, turinti gyvenvietė Kalnų Karabacho regione. Bent jau tokia ji buvo iki 1992 m. vasario 26-osios. Iki lemtingosios vasario nakties Chodžalos gyventojai keturis mėnesius patyrė blokadą. Paskutinėmis savaitėmis neturėjo elektros, trūko maisto.

Sunkiąja artilerija ginkluoti buvusios SSRS 366-ojo pulko kareiviai ir armėnų nacionalistai naktį iš vasario 25-osios į 26-ąją Chodžalą nušlavė nuo žemės paviršiaus. Penktą valandą ryto visas miestelis skendėjo liepsnose. Per masinį bombardavimą nežuvę žmonės nakties tamsoje traukėsi link miško, tikėjosi pasiekti kaimyninį Agdamą. Jie visaip slėpėsi ir buvo medžiojami kaip žvėrys. Chodžalos apylinkėse nužudyta 613 civilių gyventojų, iš jų 106 moterys ir 83 vaikai. Daugiau kaip 1200 gyventojų buvo paimti įkaitais ir kankinami. Per 1000 taikių žmonių tapo neįgaliais.

Chodžalos žudynės – baisiausias Kalnų Karabacho karo nusikaltimas. Bet Armėnijos agresija šiuo nesuvokiamu žiaurumu nesibaigė. Vėliau krito Šuša, Agdamas. Dabar, kaip rašo portalas, yra okupuota 20 proc. Azerbaidžano teritorijos. Jungtinės Tautos nuo 1993 m. priėmė keturias rezoliucijas (Nr. 884, 822, 853, 874), kuriose smerkia Armėnijos agresiją ir reikalauja nutraukti karo veiksmus, apleisti okupuotas teritorijas. Šie veiksmai pasmerkti ir įvairių nevyriausybinių organizacijų.

Siekiant tarptautinio Chodžalos genocido pripažinimo, 2008 m. inicijuota tarptautinė informavimo kampanija – „Teisingumas Chodžalai“ („Justice for Khojaly“), prie kurios prisidėjo daugiau kaip 25 pasaulio šalys (tarp jų – ir Lietuva), per 120 tūkst. žmonių ir 115 organizacijų. Azerbaidžaniečių diasporos Lietuvoje portalas priduria, kad mums būtina išmokti kalbėti apie XX a. nusikaltimus, žudynes ne tik Rainiuose, bet ir Chodžaloje, ne tik Sausio 13-ąją Vilniuje, bet ir 1990-ųjų sausio 20-ąją Baku. Nuo savęs pridursime – ir apie armėnų genocidą beveik prieš šimtą metų.

Regioną dalijasi galingos jėgos

Politologas Vagenas Akopianas portale regnum.ru (http://xn--c1adwdmv.xn--p1ai/news/fd-abroad/iran/1524506.html) svarsto, kokią įtaką šie nusikaltimai prieš armėnus turi Pietų Kaukazo perdalijimui. Dėl armėnų genocido verda aistros šiapus ir anapus Atlanto. Diplomatinis skandalas įsiliepsnojo tarp Turkijos ir Prancūzijos. Abejuose Amerikos Kongreso rūmuose vyksta aštrios diskusijos, balandžio 24-ąją B. Obama pasakė ryžtingą kalbą apie vadinamojo „Mec Egerna“ (armėn. „Didysis nusikaltimas“) metines, pagerbdamas jo aukas, nors žodžio „genocidas“ jis nepavartojo, matyt, nenorėdamas įžeisti sąjungininkės NATO Turkijos. Užtat Nicolas Sarkozy net per savo rinkimų kampaniją nevengė besąlygiškai palaikyti armėnų (apie pusę milijono šalies gyventojų yra armėnų kilmės), o Turkija net buvo atšaukusi savo pasiuntinį iš Paryžiaus, kai Prancūzijos Senatas genocidu pripažino 1915 m. turkų žiaurumus.

Iki šiol, kaip praneša portalas http://www.tja.lt/, 1915 m. armėnų žudynes genocidu oficialiai pripažino daugiau kaip dvi dešimtys valstybių (Lietuvos Seimas tai padarė 2005 m., o pirmasis buvo Urugvajus 1965 m.), per 40 JAV valstijų, Europos Parlamentas, kai kurios tarptautinės organizacijos.

Deja, šis pripažinimas regioninio konflikto problemos neišsprendžia. Ginčą dėl Kalnų Karabacho dar pagilina niekaip neatkurti 1993 m. nutraukti diplomatiniai santykiai su Azerbaidžanu ir dar po Pirmojo pasaulinio karo neužmegzti – su Turkija. Visa tai sudaro sąlygas plisti sąmokslo teorijoms apie galingų trečiųjų pasaulinių jėgų interesus regione.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 1)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (89)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras