Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai













   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Euroatlantinės organizacijos
 
  NATO ateitis (5)

Vadim Volovoj, politikos mokslų daktaras
2012 05 23

NATO suvažiavimo Čikagoje išvakarėse „Foreign Policy“ (FP) tinklalapyje buvo pateikti apklausos apie NATO realijas ir perspektyvas rezultatai (žr.: http://www.foreignpolicy.com/articles/2012/05/14/expert_survey_the_future_of_nato). Apklausoje dalyvavo grupė žinomų ekspertų, politikų ir pareigūnų (tarp jų ir Lietuvos gynybos ministrė R. Juknevičienė) ir svarbiausias jos tikslas buvo išsiaiškinti, ar 63-ejų metų Aljansas vis dar reikšmingas šiandien.

Klausimai buvo patys įvairiausi, o atsakymai dažnai nedžiuginantys. Nors nei vienas iš respondentų nepasakė, kad NATO reikia paleisti, daug kas nebuvo tikras dėl NATO galimybių prisiderinti prie besikeičiančių geopolitinių ir karinių realijų ir užtikrinto galimų būsimų operacijų finansavimo.

Klausimai ir atsakymai

Kaip pagrindinį Aljanso egzistavimo tikslą apklaustieji nurodė kolektyvinę Europos gynybą (Rusijos sulaikymas nebuvo populiarus). Kartu, jų manymu, nereikėtų atsisakyti misijų už Europos ribų, bet stengtis vykdyti jas tik tuomet, kai tai yra svarbu Europai ir suderinta su JT. Šiuo atveju taip pat būtina paminėti, jog praktiškai visi respondentai pažymėjo, kad europiečiai nesugebėtų susitvarkyti su Libija be Amerikos pagalbos (be jos Aljansui tikrai nebūtų geriau) ir tikimybė, jog artimiausiu metu jie galės savarankiškai vykdyti panašias misijas, yra maža (nebent padidės ES šalių kariniai biudžetai, nors pastaruoju metu jie tik mažėja). Šiame kontekste visiškai nenustebino ir ekspertų atsakymai dėl galimo NATO įsiveržimo į Siriją, pavyzdžiui: „Jūs juokaujate? NATO neturi tam resursų: nėra valios, nėra priemonių, trūksta įgūdžių, ir tai jau nekeliant klausimo dėl mūsų interesų ten.“

Toliau FP paprašė nurodyti sėkmingiausias Aljanso operacijas. Tokiomis ekspertai laiko Bosniją, Kosovą ir Libiją (nors beveik pusė respondentų nesutiko su nuomone, kad pastarasis atvejis galėtų tapti pozityviu ateities operacijų modeliu). Didžiausia problema, jų manymu, yra Afganistanas, kur po NATO pasitraukimo gali vėl įsitvirtinti „Al Qaeda“.

Kalbėdami teoriškai, kaip tikėtiną naujos Aljanso operacijos vietą respondentai pirmiausia nurodė Artimųjų ir Vidurio Rytų regioną, o priežastimi galėtų tapti būtinybė užkirsti kelią Irano karinėms branduolinėms ambicijoms ar laivininkystės Persijos įlankoje apsauga (tas pats Irano faktorius). Kartu pažymėtina, kad kaip galimą ateities konflikto zoną vienas iš apklaustųjų nurodė Arktį: „Arktis tampa vis svarbesnė ekonomiškai ir politiškai ir pagrindinės NATO valstybės turi ten interesų, kuriuos reikėtų apginti, bei karinių priemonių tai padaryti.“ Pagaliau buvo ir tokių, kurie išsakė nuomonę, kad gali ateiti metas, kai Aljansui teks blokuoti didelius migracijos srautus prie savo sienų.

Didžiausius iššūkius NATO (pagal svarbą) respondentai išrikiavo taip (skliausteliuose pateikiamas trumpas jų komentaras):

  • ekonominė krizė (tiesiogiai su finansavimu susijęs iššūkis);
  • nacionalizmas / vidinės skiriamosios linijos (faktiškai NATO vienybės nebuvimas, apie ką jau seniai kalbama ir kas ypač neramina Baltijos valstybes);
  • Afganistanas (akivaizdi NATO aklavietė, į kurią Aljansas pats save įstūmė);
  • terorizmas (jau tradicinė grėsmė);
  • kibernetiniai konfliktai (pastaruoju metu vis populiaresnis akcentas);
  • Sirija (konjunktūra);
  • balistinių raketų proliferacija (klasikinė grėsmė, susijusi su PRGS klausimu ir santykiais su Rusija);
  • Rusija (kaip be Rusijos, juolab kad Rusija vis dar laiko Aljansą strateginiu priešu);
  • klimato kaita / energetika (tas pats, kas kibernetinių konfliktų tema);
  • konvencinė ataka (iš tikrųjų sunku įsivaizduoti, bet Maskva grasina „Iskander“, o yra dar didžiulė Kinija);
  • kita.

Įdomus buvo klausimas apie šalį, kurią galima būtų pašalinti iš NATO. Didesnė dalis ekspertų nurodė Graikiją, bet buvo ir tokių, kurie pasiūlė Turkiją. Kartu apklaustieji pažymėjo, kad Turkijos nepriėmimo į ES atveju ji gali grįžti prie Osmanų imperinės politikos ir persiorientuoti į musulmonišką pasaulį.

Kitas klausimas buvo apie galimus naujokus, ir šiuo atveju svarbūs yra keli momentai. Pirma, gana daug balsų, palyginti su kitais variantais (Makedonija, Australija ir kt.), surinko Ukraina, ji aplenkė net Izraelį. Antra, didesnė dalis respondentų gana skeptiškai įvertino Rusijos narystės Aljanse perspektyvą, nebent pasikeistų jos vidaus (nedemokratinė) ir užsienio (priešiška NATO) politika. Šiame kontekste įdomu pažymėti, kad kai kurie apklaustieji mano, jog Vokietijos užsienio politika ateityje stipriai priklausys nuo jos santykių su Maskva.

Komentaras

Komentuojant apklausos rezultatus išskirtina keletas momentų. Pirma, apklaustieji aiškiai pabrėžė NATO pajėgumų finansavimo svarbą, karinių biudžetų didinimas ypač reikalingas Europos šalyse, nes kitaip tik JAV ir tegalės vykdyti Aljanso misijas. Antra, sprendžiant iš ekspertų atsakymų, galima daryti prielaidą, kad NATO turėtų atsargiau žiūrėti į operacijas už savo ribų: atsisakyti jų nesiūloma, bet realybė diktuoja būtinybę nesivelti į avantiūras (pavyzdžiui, į Siriją). Trečia, labai keistas pasirodė atskirų respondentų pasiūlymas pašalinti iš Aljanso Turkiją, kartu pripažįstant, kad vakarietiška jos orientacija gali dėl to pasikeisti. Turkija yra valstybė, kuri realiai yra Vakarų tiltas į musulmonišką pasaulį, ir jos atstūmimas būtų klaidingas. Pradžiugino nuomonė, jog vis dar kaip potenciali naujokė vertinama Ukraina, kad ji nėra pamiršta (nors ES šiuo metu faktiškai daro viską, kad ji pultų į Rusijos glėbį). Trečia, gana keistai atrodo apklaustųjų nuomonė apie sėkmingas NATO operacijas. Bosnijos atvejį dar galima vertinti kaip daugiau ar mažiau teigiamą, o Kosovo ir Libijos misijos buvo ganėtinai prieštaringos (nebent žiūrėtume į reikalą grynai iš karinio rezultato pusės). Ketvirta, iš apklausos tapo aišku, kad Afganistanas yra tikras NATO galvos skausmas, bet atrodo, kad pasitraukimas šiuo atveju yra geriau už amžiną karą (net nepaisant baimės, kad išėjus Vakarų koalicijai šalyje vėl gali įsitvirtinti „Al Qaeda“). Penkta, verta pažymėti, kad atskiri respondentai neatmeta galimybės, jog Aljansui greitai gali tekti veikti Arktyje ir spręsti migracijos problemas. Iš tikrųjų tai, kas šiandien atrodo mažai tikėtina, dažnai užklumpa kaip pirmasis sniegas, o aštrios priešpriešos Arktyje bei nekontroliuojamos masinės migracijos pavojus (ypač jeigu Artimuosiuose ar/ir Vidurio Rytuose prasidėtų didelis regioninis karas) jau yra neabejotinai apčiuopiamas.

Apibendrinant galima prisiminti buvusio JAV gynybos ministro R. Gateso žodžius, pasakytus 2011 m. birželį, kad Aljanso ateitis yra „blanki, jeigu ne niūri“. Tačiau vienas iš apklausos dalyvių atkirto: „Didžiąja dalimi teisinga, bet taip buvo visuomet.“ Trumpai sakant, NATO dabar yra sunku: Aljansas vis dar ieško savęs, sunkiai ir ne visada sėkmingai bando rasti sau darbo, bet vis dėlto pacientas yra labiau gyvas nei miręs. Ir jeigu per tiek metų, praėjusių po šaltojo karo pabaigos, NATO nežlugo, vadinasi, yra kažkas, dėl ko tai neatsitinka (gal tai Vakarų civilizacijos idėja?).

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 5)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Germanas Bergeris. Estija pirmininkaus ES Tarybai vietoj Didžiosios Britanijos
Be autoriaus
2016 07 25

Europos Vadovų Tarybos pirmininko Donaldo Tusko oficialus atstovas Prebenas Amanas (Preben Aamann) informavo, kad vietoj Didžiosios Britanijos, kuri po Brexit paliks Europos Sąjungą, ES Tarybai pirmininkaus Estija, pranešė RT (Russia Today).



Europospolitika: nuo dvejojimo prie pokyčių

2016 07 20

Iki to laiko, kol Jungtinės Karalystės piliečiai referendume pasisakė už šalies pasitraukimą iš Europos Sąjungos (ES), pabėgėlių krizė buvo didžiausia Europos problema. Tiesą sakant, minėta krizė suvaidino lemiamą vaidmenį priimant sprendimą dėl vadinamojo „Brexit“, kuris reiškė didelį sukrėtimą. Šiame kontekste Bendrijos suirimas gali atrodyti beveik neišvengiamas. Dėl krizių kenčia tokios ES valstybės kaip, pavyzdžiui, Italija, o tai dar labiau aptemdo bloko išlikimo galimybes. Šia tema domisi garsus milijardierius, investuotojas ir filantropas George`as Sorosas.



Atsinaujinančios energetikos strategija

2016 07 13

Europos Sąjunga (ES) nebevaidina lyderės vaidmens pasaulio energetikos sektoriaus kaitoje. Norėdama susigrąžinti prarastas pozicijas Bendrija turėtų nebeteikti pirmenybės iškastiniam ir branduoliniam kurui, taip pat padidinti energijos vartojimo efektyvumą. 2007 metais Europa buvo itin svarbi šalims bandant pereiti prie atsinaujinančios energetikos. Tuomet ji įsipareigojo iki 2020 metų 20 proc. energijos gauti iš atsinaujinančių šaltinių. Tai reiškė ambicingą 11,5 proc. padidėjimą vos per 13 metų, suvokiant klimato kaitos problematiką. Tačiau iki 2015 metų Europos progresas minėtoje sferoje nusilpo. Ji ėmė atsilikti nuo Kinijos ir Jungtinių Valstijų.



NATO pagalba Ukrainai: 40 naujesnių sričių

2016 07 12

Didžiulis 40 naujesnių bendradarbiavimo sričių aprėpiantis pagalbos rinkinys Ukrainai bus patvirtintas Varšuvoje įvyksiančiame NATO viršūnių susitikime. Apie tai pareiškė Jegoras Božokas, laikinasis Ukrainos ambasadorius NATO, ir pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“.



AnatolijusTarasovas. Rusijos Federacijos ambasadorius Lietuvoje įspėjo dėlgalimo atsako Aljansui rimtu ginklu

2016 07 11

Jei Karaliaučiaus srityje atsirastų raketų „Iskander“, tai būtų atsakas į NATO veiksmus Europoje – taip pareiškė Rusijos ambasadorius Lietuvoje Aleksandras Udalcovas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2016 Geopolitinių Studijų Centras