|
|
| |
| |
ES ateitis (6)
Komentarai:
VIDMANTAS MAROZASUK WISBECH, 2012 07 02 13:40
VIDMANTAS TO OME
1.EUROPOS DABARTINIS SAULELEDIS PRASIDEJO PO ANTRO PASAULINIO KARO
DABAR SNEKESIU METAFORISKAI
2.TRYS KAVBOJAI JAV,RUSIJA,UK PADALINO MUSU PLANETA ZEME-GANYKLAS
I 3 APYLIGIAS ITAKOS ZONAS IR PASIDALINO 193 ARKLIUS-VALSTYBES
3.KA GALI PADARYTI ARKLIS KAVBOJUI? TIK NUMESTI JI NUO BALNO
UZPIKES KAVBOJUS GALI ARKLI,PRIMUSTI,NEDUOTI VALGYTI IR GALU GALE IR NUSAUTI
4.JUS KALBATE APIE VISA EUROPA KURIA SUDARO 32 ARKLIAI VALSTYBES
BET PAGRINDA EUROPOS DABAR SUDARO EUROPOS SAJUNGA 27 ARKLIAI-VALSTYBES TOJAU BUS NEUZILGO 28-AS
5.MATOTE KUR ESME 27 ES EUROPOS ARKLIAI GAL IR NORETU KAZKA PADARYTI,BET KAVBOJAMS NEREIKALINGAS STIPRUS KONKURENTAS
IR JIE SKAITO KAD ES ARKLYS-GYVUNAS NIEKADA NEBUS ZMOGUMI-KAVBOJUMI
6.TODEL IR PALIKO EUROPOS SAJUNGA BE ES KONSTITUCIJOS IR ES KARIUOMENES MES SU JUMIS TAPOME KENTAURAIS MASTOME KAIP ZMONES
O KUNAS MUSU GYVULIU VIENU ZODZIU IR GYVENAME VALSTYBEJE ES IR NEGYVENAME
7.PREZIDENTA ES TURIME,PARLAMENTA TURIME,ES KONSTITUCIJOS NE
ES KARIUOMENES NE TODEL IR SPRENDZIAME KLAUSIMA KAS PIRMA
VISTA AR KIAUSINIS
8.KOL NEPADARYSIME PACIO ELEMENTARAUS KLAUSIMO ES KONSTITUCIJOS
IR NENUSPRESIME KAS MES FEDERACIJA,AR KONFEDERACIJA,KOKIA MUSU KARINE DOKTRINA GYNYBOS,POLYMO AR NEITRALITETO
VISOS KALBOS TIK LAISVO LAIKO SVAISTYMAS
ome, 2012 06 25 21:49
Kokia ten ateitis, ZLUGS kaip ir visos imperijos iki siol.
VIDMANTAS MAROZAS UK WISBECH, 2012 06 21 15:16
VIDMANTAS TO VITUI
1.PASAULYJE YRA 3 PAGRINDINIAI DALIKAI
PRIEZASTYS
VEIKSMAS
PASEKME
PRIEZASTYS
JAV CIVILIOKAI NORI
PADARYTI JAV JEGOS STRUKTURAS
ATPIRKIMO OZIAIS
PER TAIP VADINAMA EKONOMINI FINANSINI NIURBERGA
VEIKSMAS
EKONOMIKOS DESNIU ISKRAIPYMAS
NESUGEBEJIMAS IVESTI AMERO IR ELEKTRONINIU PINIGU
KRIZE,EKONOMINIS KRACHAS
PASEKME
DEMOKRATIJOS IDEJOS ZLUGDYMAS
VALSTYBES SAMPRATOS ZLUGDYMAS
TURIU OMENYJE ES,NERA KONSTITUCIJOS IR ES KARIUOMENES
NENORAS KURTI MODERNIA NATO=KARAN SU KOVOS FORMULE
30+10+30
KO PASEKOJE CHAOSAS,NESTABILIMAS,PILIETINIO KARO LABAI DIDELE TYKIMYBE(JAV AUKSCIAUSIAS TEISMAS PRITEISE JAV INDENAMS VISAS KOMPENSACIJAS)
PASEKMIU MARIOS
KAS LIECIA ES KONSTITUCIJA
CIA KORDINALIAI KEICIASI VALSTYBES VALDYMAS
PER MONARCHU TARYBA KURI TURI VETO TEISE
EVOLIUCIONUOJA GAMTA,EVOLIUCIONUOJA IR VALDYMAS
AS ESU VALSTYBES IR VALDYMO SPECIALISTAS
MANE MOKE SIAM REIKALUI 9 METUS LIETUVOS PROFESURA
KIEKVIENAS TURIME DIRBTI SAVO DARBA
LAKUNAS-SKRAIDYTI
TRAKTORISTAS-ARTI
KARISKIS-KARIAUTI
O VALSTYBES VALDYMO SPECIALISTAI TURI DIRBTI SAVO DARBA TAI JU DUONA
VIDMANTAS MAROZAS UK, 2012 06 21 15:02
NAUJOS EUROPOS SAJUNGOS KONSTITUCIJOS PROEKTAS
Europos Sajungos Konstitucija įsigalios nuo 2015 m. lapkričio 2 d.
Skelbta: -Europos sajungos parlamento dokumente, 2015, Nr. 220 (2015-01-10);
Valstybės Žinios, 2015, Nr. 1 (2015-01-10)
Konstitucijos sudedamoji dalis
TURINYS
I SKIRSNIS.
EUROPOS SAJUNGOS FEDERACINE VALSTYBĖ
II SKIRSNIS.
ŽMOGUS IR VALSTYBĖ
III SKIRSNIS.
VISUOMENĖ IR VALSTYBĖ
IV SKIRSNIS.
TAUTOS ŪKIS IR DARBAS
V SKIRSNIS.
PARLAMENTAS
VI SKIRSNIS.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS
VII SKIRSNIS.
RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
VIII SKIRSNIS.
KONSTITUCINIS TEISMAS
IX SKIRSNIS.
TEISMAS
X SKIRSNIS.
VIETOS SAVIVALDA IR VALDYMAS
XI SKIRSNIS.
FINANSAI IR VALSTYBĖS BIUDŽETAS
XII SKIRSNIS.
VALSTYBĖS KONTROLĖ
XIII SKIRSNIS.
UŽSIENIO POLITIKA IR VALSTYBĖS GYNIMAS
XIV SKIRSNIS.
KONSTITUCIJOS KEITIMAS
BAIGIAMIEJI NUOSTATAI
RESPUBLIKOS KONSTITUCIJOS
SUDEDAMOJI DALIS
RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS ĮSTATYMAS
DĖL ESFR VALSTYBĖS
RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS AKTAS
RESPUBLIKOS ĮSTATYMAS
DĖL RESPUBLIKOS KONSTITUCIJOS ĮSIGALIOJIMO TVARKOS
RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS AKTAS
DĖL SALIU NARYSTĖS EUROPOS SAJUNGOS FEDERATIVINEJE RESPUBLIKOJE
(Respublikos piliečių priimta 2015 m.01 10 d. referendume)
EUROPOS SAJUNGOS FEDERATYVINES RESPUBLIKOS TAUTA
prieš daugelį amžių isikūrusi Europoje ir sukurusi XXI amziuje bendra Europos Sajungos Federacine valstybę,
jos teisinius pamatus grindusi Europos valstybiu Konstitucjomis ir istatymais
šimtmečiais atkakliai gynusi savo laisvę ir nepriklausomybę,
išsaugojusi savo dvasią, gimtąsias kalbas, raštus ir papročius,
įkūnydama prigimtinę žmogaus ir Tautos teisę laisvai gyventi ir kurti savo tėvų ir protėvių žemėje nepriklausomojeEuropos Sajungos Federacineje valstybėje,
puoselėdama Europos žemėje ir visame pasaulyje tautinę santarvę,
siekdama atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės,
Europos Sajungos Federacines valstybės piliečių valia
priima ir skelbia
šią
KONSTITUCIJĄ
I SKIRSNIS
I EUROPOS SAJUNGOS FEDERACINE VALSTYBE
1 straipsnis
Europos Sajungos Federacine valstybė
yra nepriklausoma demokratinė respublika.
(toliau ES -FDR )
2 straipsnis
ES-FDR valstybę kuria Tauta.
Suverenitetas priklauso Tautai.
3 straipsnis
Niekas negali varžyti ar riboti Tautos suvereniteto,
savintis visai Tautai priklausančių suverenių galių.
Tauta ir kiekvienas pilietis turi teisę priešintis bet kam,
kas prievarta kėsinasi į ES-FDR nepriklausomybę,
teritorijos vientisumą,
konstitucinę santvarką.
4 straipsnis
Aukščiausią suverenią galią Tauta vykdo tiesiogiai
ar per demokratiškai išrinktus savo atstovus.
5 straipsnis
Valstybės valdžią ES-FDR
Vykdo
Respublikos Prezidentas
PARLAMENTAS
Vyriausybė,
ir Teismas.
Valdžios galias riboja Konstitucija.
Valdžios įstaigos tarnauja žmonėms.
6 straipsnis
Konstitucija yra vientisas
ir tiesiogiai taikomas aktas.
Kiekvienas savo teises gali ginti
remdamasis Konstitucija.
7 straipsnis
Negalioja joks įstatymas
ar kitas aktas
priešingas Konstitucijai.
Galioja tik paskelbti įstatymai.
Įstatymo nežinojimas
neatleidžia nuo atsakomybės.
8 straipsnis
Valstybinės valdžios
ar jos institucijos užgrobimas smurtu
laikomi antikonstituciniais veiksmais,
yra neteisėti ir negalioja.
9 straipsnis
Svarbiausi Valstybės bei Tautos gyvenimo klausimai
sprendžiami referendumu.
Įstatymo nustatytais atvejais
referendumą skelbia Seimas.
Referendumas taip pat skelbiamas,
jeigu jo reikalauja ne mažiau
kaip 10% ES-FD RESPUBLIKOS piliečių,
turinčių rinkimų teisę.
Referendumo skelbimo
ir vykdymo tvarką
nustato įstatymas.
10 straipsnis
ES-FD RESPUBLIKOS valstybės teritorija yra vientisa ir nedalijama
į jokius valstybinius darinius.
Valstybės sienos gali būti keičiamos
tik ES-FD Respublikos tarptautine sutartimi,
kai ją ratifikuoja
4/5 visų ES-FD RESPUBLIKOS PARLAMENTO narių.
11 straipsnis
ES-FD RESPUBLIKOS valstybės teritorijos administracinius vienetus
ir jų ribas nustato įstatymas.
12 straipsnis
ES-FD Respublikos pilietybė įgyjama gimstant
ir kitais įstatymo
nustatytais pagrindais.
Išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus,
niekas negali būti kartu
ES-FD Respublikos ir kitos UZ ES-FSD valstybės TERITORIJOS PILICIU
tai yra trygybos pilietybes pilietis
.Galioja tik ES-FDR PILIETYBE IR ES NARES VALSTYBES PILIETYBE
KURIA PASIRINKO PILIETIS IR KURI YRA IRASYTA ES-FDR PILIECIO PASE
Pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką
nustato įstatymas.
13 straipsnis
ES-FDR valstybė globoja savo piliečius užsienyje.
Draudžiama išduoti
ES=FD Respublikos pilietį kitai valstybei,
jeigu ES-FD Respublikos tarptautinė sutartis nenustato kitaip.
14 straipsnis
Valstybinė kalba
ANGLU KALBA
15 straipsnis
Valstybės vėliavos spalvos
MELYNA
Valstybės herbas
APSKRYTIMAS IS 15 GELTONU ZVAIGZDZIU
Valstybės herbą,
Vėliavą
ir jų naudojimą
nustato įstatymai.
16 straipsnis
Valstybės himnas
ES-FDR GIMNAS
SPORTINIU VARZYBU METU
NAUDOJAMAS ES-FDR HIMNAS
ES FDR SALIU HIMNAI NAUDOJAMI
PAGAL ATSKIRA ISTATYMA
IR TIK ES-FDR TERITORIJOS RIBUOSE
17 straipsnis
ES-FDR valstybės sostinė
yra BRIUSELIO miestas
PROEKTAS
KARO ATZVILGIU SOSTINE GERIAU BUTU NUKELTI I
CIURICHA SVEICARIJA
II SKIRSNIS
ŽMOGUS IR VALSTYBĖ
18 straipsnis
Žmogaus teisės ir laisvės
yra prigimtinės.
19 straipsnis
Žmogaus teisę į gyvybę
saugo įstatymas.
20 straipsnis
Žmogaus laisvė neliečiama.
Niekas negali būti
savavališkai sulaikytas
arba laikomas suimtas.
Niekam neturi būti atimta laisvė
kitaip, kaip tokiais pagrindais
ir pagal tokias procedūras,
kokias yra nustatęs įstatymas.
Nusikaltimo vietoje sulaikytas asmuo
per 48 valandas turi būti pristatytas į teismą,
kur sulaikytajam dalyvaujant
sprendžiamas sulaikymo pagrįstumas.
Jeigu teismas nepriima nutarimo asmenį suimti,
sulaikytasis tuojau pat
paleidžiamas.
21 straipsnis
Žmogaus asmuo neliečiamas.
Žmogaus orumą gina įstatymas.
Draudžiama žmogų
kankinti,
žaloti,
žeminti jo orumą
, žiauriai su juo elgtis,
taip pat nustatyti tokias bausmes.
Su žmogumi,
be jo žinios ir laisvo sutikimo,
negali būti atliekami
moksliniai ar medicinos bandymai.
22 straipsnis
Žmogaus privatus gyvenimas neliečiamas.
Asmens susirašinėjimas, internetu
pokalbiai telefonu,skaipu per interneta
telegrafo pranešimai
ir kitoks susižinojimas neliečiami.
Informacija apie privatų asmens gyvenimą
gali būti renkama
tik motyvuotu teismo sprendimu
ir tik pagal įstatymą.
Įstatymas ir teismas saugo,
kad niekas nepatirtų savavališko
ar neteisėto kišimosi
į jo asmeninį ir šeimyninį gyvenimą
, kėsinimosi į jo garbę ir orumą.
23 straipsnis
Nuosavybė neliečiama.
Nuosavybės teises saugo įstatymai.
Nuosavybė gali būti paimama
tik įstatymo nustatyta tvarka
visuomenės poreikiams
ir teisingai atlyginama.
24 straipsnis
Žmogaus būstas neliečiamas.
Be gyventojo sutikimo įeiti į būstą
Neleidžiama
kitaip, kaip tik teismo sprendimu
arba įstatymo nustatyta tvarka
tada, kai reikia garantuoti viešąją tvarką,
sulaikyti nusikaltėlį,
gelbėti žmogaus gyvybę,
sveikatą ar turtą.
25 straipsnis
Žmogus turi teisę turėti savo
įsitikinimus ir juos laisvai reikšti.
Žmogui neturi būti kliudoma
ieškoti,
gauti
ir skleisti informaciją
bei idėjas.
Laisvė reikšti įsitikinimus
Gauti
ir skleisti informaciją
negali būti ribojama kitaip,
kaip tik įstatymu,
jei tai būtina apsaugoti
žmogaus sveikatai
, garbei ir orumui,
privačiam gyvenimui,
dorovei
ar ginti konstitucinei santvarkai.
Laisvė reikšti įsitikinimus
ir skleisti informaciją nesuderinama
su nusikalstamais veiksmais
- tautinės,
rasinės,
religinės
ar socialinės neapykantos,
prievartos
bei diskriminacijos kurstymu
, šmeižtu
ir dezinformacija.
Pilietis turi teisę įstatymo nustatyta tvarka
gauti valstybės įstaigų
turimą informaciją apie jį.
26 straipsnis
Minties, tikėjimo ir sąžinės laisvė yra nevaržoma.
Kiekvienas žmogus turi teisę
laisvai pasirinkti bet kurią religiją
arba tikėjimą
ir vienas ar su kitais,
privačiai ar viešai
ją išpažinti,
atlikinėti religines apeigas
, praktikuoti tikėjimą
ir mokyti jo.
Niekas negali kito asmens versti
nei būti verčiamas pasirinkti
ar išpažinti kurią nors
religiją arba tikėjimą.
Žmogaus laisvė išpažinti ir skleisti
religiją arba tikėjimą
negali būti apribota
kitaip, kaip tik įstatymu ir tik tada,
kai būtina garantuoti
visuomenės saugumą,
viešąją tvarką,
žmonių sveikatą
ir dorovę,
taip pat kitas asmens
pagrindines teises ir laisves.
Tėvai ir globėjai nevaržomi rūpinasi
vaikų ir globotinių
religiniu ir doroviniu auklėjimu
pagal savo įsitikinimus.
27 straipsnis
Žmogaus įsitikinimais,
praktikuojama religija ar tikėjimu
negali būti pateisinamas nusikaltimas
ar įstatymų nevykdymas.
28 straipsnis
Įgyvendindamas savo teises
ir naudodamasis savo laisvėmis,
žmogus privalo laikytis
ES-FD Respublikos Konstitucijos ir įstatymų,
nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių.
29 straipsnis
Įstatymui, teismui
ir kitoms valstybės institucijoms
ar pareigūnams
visi asmenys lygūs.
Žmogaus teisių negalima varžyti
ir teikti jam privilegijų
dėl jo lyties,
rasės,
tautybės,
kalbos,
kilmės,
socialinės padėties,
tikėjimo
, įsitikinimų
ar pažiūrų pagrindu.
30 straipsnis
Asmuo, kurio konstitucinės teisės
ar laisvės pažeidžiamos
, turi teisę kreiptis į teismą.
Asmeniui padarytos
materialinės ir moralinės žalos atlyginimą
nustato įstatymas.
31 straipsnis
Asmuo laikomas nekaltu,
kol jo kaltumas neįrodytas
įstatymo nustatyta tvarka
ir pripažintas įsiteisėjusiu
teismo nuosprendžiu.
Asmuo, kaltinamas padaręs nusikaltimą,
turi teisę, kad jo bylą viešai ir teisingai
išnagrinėtų nepriklausomas
ir bešališkas teismas.
Draudžiama versti duoti parodymus prieš save,
savo šeimos narius
ar artimus giminaičius.
Bausmė gali būti skiriama ar taikoma
tik remiantis įstatymu.
Niekas negali būti baudžiamas
už tą patį nusikaltimą
antrą kartą.
Asmeniui, kuris įtariamas
padaręs nusikaltimą,
ir kaltinamajam nuo jų sulaikymo
arba pirmosios apklausos momento
garantuojama teisė į gynybą,
taip pat ir teisė turėti advokatą.
32 straipsnis
Pilietis gali laisvai kilnotis
ir pasirinkti gyvenamąją vietąES-FDR,
gali laisvai išvykti iš ES-FDR
Šios teisės negali būti varžomos kitaip,
kaip tik įstatymu
ir jeigu tai būtina valstybės saugumui,
žmonių sveikatai apsaugoti,
taip pat vykdant teisingumą.
Negalima drausti
piliečiui grįžti į ES-FDR
Kiekvienas ES-FDR PILIETIS
gali apsigyventi ES-FDR
33 straipsnis
Piliečiai turi teisę dalyvauti
valdant savo šal
į tiek tiesiogiai,
tiek per demokratiškai išrinktus atstovus,
taip pat teisę lygiomis sąlygomis
stoti į ES-FD Respublikos valstybinę tarnybą.
Piliečiams laiduojama teisė
kritikuoti valstybės įstaigų
ar pareigūnų darbą,
apskųsti jų sprendimus
. Draudžiama persekioti už kritiką.
Piliečiams laiduojama peticijos teisė
, kurios įgyvendinimo tvarką
nustato įstatymas.
34 straipsnis
Piliečiai, kuriems rinkimų dieną yra sukakę 18 metų,
turi rinkimų teisę.
Teisę būti išrinktam nustato
ES-FD Respublikos Konstitucija ir rinkimų įstatymai.
Rinkimuose nedalyvauja piliečiai
, kurie teismo
pripažinti neveiksniais.
35 straipsnis
Piliečiams laiduojama teisė
laisvai vienytis į bendrijas,
politines partijas
ar asociacijas
, jei šių tikslai ir veikla
nėra priešingi
Konstitucijai ir įstatymams.
Niekas negali būti verčiamas
priklausyti kokiai nors
bendrijai, politinei partijai ar asociacijai.
Politinių partijų
, kitų politinių
ir visuomeninių organizacijų
steigimą ir veiklą
reglamentuoja įstatymas.
36 straipsnis
Negalima drausti ar trukdyti piliečiams
rinktis be ginklo
į taikius susirinkimus.
Ši teisė negali būti ribojama kitaip
, kaip tik įstatymu
ir tik tada, kai reikia apsaugoti
valstybės ar visuomenės saugumą,
viešąją tvarką
, žmonių sveikatą ar dorovę
arba kitų asmenų teises ir laisves.
37 straipsnis
Piliečiai, priklausantys tautinėms bendrijoms
, turi teisę puoselėti
savo kalbą,
kultūrą
ir papročius.
III SKIRSNIS
VISUOMENĖ IR VALSTYBĖ
38 straipsnis
Šeima yra visuomenės
ir valstybės pagrindas.
Valstybė saugo ir globoja šeimą
, motinystę,
Tėvystę
ir vaikystę.
Santuoka sudaroma laisvu
vyro ir moters sutarimu.
GYVENIMAS VYRO SU VYRU
VADINAMAS BENRAS GYVENYMAS,
O NE SANTUOKA
GYVENYMAS MOTERS SU MOTERIMI
VADINAMAS BENDRU GYVENIMU,
NE SANTUOKA
Valstybė registruoja santuoką,
gimimą ir mirtį.
Valstybė pripažįsta
ir bažnytinę santuokos registraciją.
Sutuoktinių teisės šeimoje lygios.
BENRA GYVENIMA GYVENANCIU VYRU TEISES LYGIOS
BENRA GYVENIMA GYVENANCIU MOTERU TEISES LYGIOS
Tėvų teisė ir pareiga
- auklėti savo vaikus
dorais žmonėmis
ir ištikimais piliečiais,
iki pilnametystės juos išlaikyti.
Vaikų pareiga
- gerbti tėvus
, globoti juos senatvėje
ir tausoti jų palikimą.
39 straipsnis
Valstybė globoja šeimas,
auginančias ir auklėjančias vaikus namuose,
įstatymo nustatyta tvarka
teikia joms paramą.
Dirbančioms motinoms
įstatymas numato mokamas atostogas
iki gimdymo ir po jo
, palankias darbo sąlygas
ir kitas lengvatas.
Nepilnamečius vaikus
gina įstatymas.
40 straipsnis
Valstybinės ir savivaldybių
mokymo ir auklėjimo įstaigos
yra pasaulietinės.
Jose tėvų pageidavimu mokoma tikybos.
Įstatymo nustatyta tvarka
gali būti steigiamos nevalstybinės
mokymo bei auklėjimo įstaigos.
Aukštosioms mokykloms suteikiama autonomija.
Valstybė prižiūri mokymo ir auklėjimo įstaigų veiklą.
41 straipsnis
Asmenims iki 16 metų
mokslas privalomas.
Mokymas valstybinėse ir savivaldybių
bendrojo lavinimo,
profesinėse
bei aukštesniosiose mokyklose
yra nemokamas.
Aukštasis mokslas prieinamas
visiems pagal kiekvieno žmogaus sugebėjimus
. Gerai besimokantiems piliečiams
valstybinėse aukštosiose mokyklose
laiduojamas nemokamas mokslas.
42 straipsnis
Kultūra
, mokslas
ir tyrinėjimai
bei dėstymas yra laisvi.
Valstybė remia kultūrą ir mokslą,
rūpinasi Lietuvos istorijos,
meno ir kitų kultūros paminklų
bei vertybių apsauga.
Dvasinius ir materialinius autoriaus interesus,
susijusius su mokslo,
technikos,
kultūros
ir meno kūryba,
saugo
ir gina įstatymas.
43 straipsnis
Valstybė pripažįsta tradicines ES-FDRR bažnyčias
bei religines organizacijas,
o kitas bažnyčias ir religines organizacijas
- jeigu jos turi atramą visuomenėje
ir jų mokymas bei apeigos
neprieštarauja įstatymui ir dorai.
Valstybės pripažintos bažnyčio
s bei kitos religinės organizacijos
turi juridinio asmens teises.
Bažnyčios bei religinės organizacijos
laisvai skelbia savo mokslą,
atlieka savo apeigas,
turi maldos namus,
labdaros įstaigas
ir mokyklas dvasininkams rengti.
Bažnyčios bei religinės organizacijos
laisvai tvarkosi
pagal savus kanonus ir statutus.
Bažnyčių bei kitų religinių organizacijų būklė
valstybėje nustatoma
susitarimu arba įstatymu.
Bažnyčių bei religinių organizacijų
mokslo skelbimas,
kita tikybinė veikla,
taip pat maldos namai
negali būti naudojami tam,
kas prieštarauja
Konstitucijai ir įstatymams.
ES-FD RESPUBLIKOJE nėra valstybinės religijos.
BET TURI BUTI BENDRAS VISU RELIGIJU
SENODAS
44 straipsnis
Masinės informacijos cenzūra draudžiama.
Valstybė, politinės partijos,
politinės ir visuomeninės organizacijos,
kitos institucijos ar asmenys
negali monopolizuoti
masinės informacijos priemonių.
45 straipsnis
Piliečių tautinės bendrijos
savo tautinės kultūros reikalus,
švietimą,
labdarą
, savitarpio pagalbą
tvarko savarankiškai.
Tautinėms bendrijoms valstybė
teikia paramą.
IV SKIRSNIS
TAUTOS ŪKIS IR DARBAS
46 straipsnis
ES-FDR ūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise,
asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva.
Valstybė remia visuomenei naudingas
ūkines pastangas ir iniciatyvą.
Valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip,
kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei.
Įstatymas draudžia
monopolizuoti gamybą ir rinką,
saugo sąžiningos konkurencijos laisvę.
Valstybė gina vartotojo interesus.
47 straipsnis
ES-FD Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso:
žemės gelmės,
taip pat valstybinės reikšmės
vidaus vandenys,
miškai,
parkai,
keliai,
istorijos,
archeologijos ir kultūros objektai.
ES-FD Respublikai priklauso išimtinės teisės
į oro erdvę virš jos teritorijos,
jos kontinentinį šelfą
bei ekonominę zoną Baltijos jūroje. IR APLINK ES-FDR VALSTYBE
Žemę, vidaus vandenis ir miškus
įsigyti nuosavybėn
ES-FD Respublikoje užsienio subjektai
gali pagal konstitucinį įstatymą.
Žemės sklypai nuosavybės teise
įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis
gali priklausyti užsienio valstybei
- jos diplomatinėms
ir konsulinėms įstaigoms įkurti.
48 straipsnis
Kiekvienas žmogus gali laisvai
pasirinkti darbą bei verslą
ir turi teisę turėti tinkamas
, saugias ir sveikas
darbo sąlygas,
gauti teisingą apmokėjimą
už darbą
ir socialinę apsaugą nedarbo atveju.
Užsieniečių darbą ES-FD Respublikoje reguliuoja įstatymas.
Priverčiamasis darbas draudžiamas.
Priverčiamuoju darbu
nelaikoma tarnyba kariuomenėje
ar ją pakeičianti alternatyvioji tarnyba,
taip pat piliečių darbas
karo,
stichinės nelaimės,
epidemijos
ar kitais ypatingais atvejais.
Priverčiamuoju darbu nelaikomas
ir įstatymo reguliuojamas teismo
nuteistųjų darbas.
49 straipsnis
Kiekvienas dirbantis žmogus turi teisę
turėti poilsį ir laisvalaikį,
taip pat kasmetines mokamas atostogas.
Darbo laiko trukmę apibrėžia įstatymas.
50 straipsnis
Profesinės sąjungos kuriasi laisvai
ir veikia savarankiškai.
Jos gina darbuotojų profesines
, ekonomines bei socialines teises
bei interesus.
Visos profesinės sąjungos turi lygias teises.
51 straipsnis
Darbuotojai, gindami savo ekonominius
ir socialinius interesus,
turi teisę streikuoti.
Šios teisės apribojimus,
įgyvendinimo sąlygas
ir tvarką nustato įstatymas.
52 straipsnis
Valstybė laiduoja piliečių teisę
gauti senatvės ir invalidumo pensijas
, socialinę paramą
Nedarbo
, ligos,
našlystės,
maitintojo netekimo ir kitais įstatymų numatytais atvejais.
53 straipsnis
Valstybė rūpinasi žmonių sveikata
ir laiduoja medicinos pagalbą
bei paslaugas žmogui susirgus.
Įstatymas nustato piliečiams
nemokamos medicinos pagalbos
valstybinėse gydymo įstaigose
teikimo tvarką.
Valstybė skatina visuomenės
kūno kultūrą ir remia sportą.
Valstybė ir kiekvienas asmuo
privalo saugoti aplinką
nuo kenksmingų poveikių.
54 straipsnis
Valstybė rūpinasi natūralios gamtinės aplinkos,
gyvūnijos ir augalijos,
atskirų gamtos objektų
ir ypač vertingų vietovių apsauga,
prižiūri, kad su saiku būtų naudojami
, taip pat atkuriami
ir gausinami gamtos ištekliai.
Įstatymu draudžiama niokoti žemę
, jos gelmes,
vandenis,
teršti vandenis ir orą,
daryti radiacinį poveikį aplinkai
bei skurdinti
augaliją ir gyvūniją.
V SKIRSNIS
ES-FD RESPUBLIKOS PARLAMENTAS
ES-FD RESPUBLIKOS PARLAMENTO AUKSTIEJI IR ZEMIEJI RUMAI
55 straipsnis
ZIEMUJU RUMU PARLAMENTA
sudaro Tautos atstovai
- 731-PARLAMENTO narys,
kurie renkami
ketveriems metams
remiantis visuotine
, lygia, tiesiogine rinkimų teise
ir slaptu balsavimu.
PARLAMENTAS laikomas išrinktu,
kai yra išrinkta ne mažiau kaip 3/5 PARLAMENTO narių.
PARLAMENTO narių rinkimų tvarką nustato įstatymas.
AUKSTUJU RUMU PARLAMENTA
sudaro Tautos atstovai
-365-PARLAMENTO narys,
kurie renkami
ketveriems metams
remiantis visuotine
, lygia, tiesiogine rinkimų teise
ir slaptu balsavimu.
PARLAMENTAS laikomas išrinktu,
kai yra išrinkta ne mažiau kaip 3/5 PARLAMENTO narių.
PARLAMENTO narių rinkimų tvarką nustato įstatymas.
56 straipsnis
PARLAMENTO nariu gali būti renkamas
ES-FD Respublikos pilietis,
kuris nesusijęs priesaika
ar pasižadėjimu užsienio valstybei
ir rinkimų dieną yra
ne jaunesnis kaip 25 metų
bei nuolat gyvena ES-FDR
PARLAMENTO nariais negali būti
renkami asmenys,
nebaigę atlikti bausmės
pagal teismo paskirtą nuosprendį
, taip pat asmenys,
teismo pripažinti neveiksniais.
57 straipsnis
Eiliniai PARLAMENTO rinkimai rengiami
PARLAMENTO narių įgaliojimų pabaigos
metais spalio mėnesio antrą sekmadienį.
Eiliniai PARLAMENTO rinkimai,
einantys po pirmalaikių PARLAMENTO rinkimų,
rengiami šio straipsnio pirmojoje dalyje
nurodytu laiku.
58 straipsnis
PirmalaikiaiPARLAMENTO rinkimai
gali būti rengiami PARLAMENTO nutarimu,
priimtu ne mažiau kaip 3/5
visų PARLAMENTO
narių balsų dauguma.
Pirmalaikius PARLAMENTO rinkimu
s gali paskelbti ir
ES-FD Respublikos Prezidentas:
1) jeiguPARLAMENTAS per 30 dienų
nuo pateikimo nepriėmė sprendimo
dėl naujos Vyriausybės programos
arba nuo Vyriausybės programos
pirmojo pateikimo per 60 dienų
du kartus iš eilės
nepritarė Vyriausybės programai;
2) Vyriausybės siūlymu,
Jeigu PARLAMENTAS pareiškia tiesioginį
nepasitikėjimą Vyriausybe.
ES-FD Respublikos Prezidentas
negali skelbti pirmalaikių PARLAMENTO rinkimų,
jeigu iki Respublikos Prezidento kadencijos pabaigos
liko mažiau kaip 6 mėnesiai,
taip pat jeigu po pirmalaikių
PARLAMENTO rinkimų
nepraėjo 6 mėnesiai.
PARLAMENTO nutarime
Ar ES-FD Respublikos Prezidento akte
dėl pirmalaikių PARLAMENTO rinkimų
nurodoma naujo PARLAMENTO rinkimų diena.
Naujo PARLAMENTO rinkimai turi būti surengti
ne vėliau kaip per 3 mėnesius
nuo sprendimo
dėl pirmalaikių rinkimų priėmimo.
59 straipsnis
PARLAMENTO narių įgaliojimų laikas
pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos
, kurią naujai išrinktas PARLAMENTAS
susirenka į pirmąjį posėdį.
Nuo šio posėdžio pradžios
baigiasi anksčiau išrinktų
PARLAMENTO narių įgaliojimų laikas.
Išrinktas PARLAMENTO narys
visas Tautos atstovo teises įgyja tik po to
, kai PARLAMENTE jis prisiekia
būti ištikimasES-FD Respublikai.
PARLAMENTO narys, įstatymo nustatyta tvarka
neprisiekęs arba prisiekęs lygtinai,
netenka PARLAMENTO nario mandato.
Dėl to PARLAMENTAS priima nutarimą.
Pareigas eidamI PARLAMENTO nariai
VadovaujasiES-FD Respublikos Konstitucija,
valstybės interesais,
savo sąžine
ir negali būti varžomi
jokių andate.
60 straipsnis
PARLAMENTO nario pareigos,
išskyrus jo pareigas PARLAMENTE,
nesuderinamos su jokiomis kitomis pareigomis
valstybinėse įstaigose ir organizacijose,
taip pat su darbu verslo
, komercijos bei kitose privačiose
įstaigose ar įmonėse.
Savo įgaliojimų
PARLAMENTO narys atleidžiamas
nuo pareigos atlikti
krašto apsaugos tarnybą.
TIK PARLAMENTO narys
gali būti skiriamas
tik Ministru Pirmininku
ar ministru.
PARLAMENTO nario darbas
taip pat išlaidos
, susijusios su jo parlamentine veikla,
atlyginamos iš valstybės biudžeto.
PARLAMENTO narys negali gauti jokio kito atlyginimo,
išskyrus atlyginimą
už kūrybinę veiklą.
PARLAMENTO nario pareigas,
teises ir veiklos garantijas
nustato įstatymas.
61 straipsnis
PARLAMENTO narys turi teisę
pateikti paklausimą
Ministrui Pirmininkui,
ministrams,
kitų valstybės institucijų,
kurias sudaro arba išrenka
PARLAMENTAS,
vadovams.
Šie privalo atsakyti žodžiu ar raštu
PARLAMENTO sesijoje
PARLAMENTO nustatyta tvarka.
Sesijos metu ne mažesnė kaip 1/5
PARLAMENTO narių grupė gali pateikti
Interpeliaciją
Ministrui Pirmininkui
ar ministrui.
PARLAMENTAS
, apsvarstęs Ministro Pirmininko
ar ministro atsakymą
į interpeliaciją,
gali nutarti,
jog atsakymas esąs nepatenkinamas
, ir pusės visų PARLAMENTO narių balsų dauguma
pareikšti nepasitikėjimą
Ministru Pirmininku
ar ministru.
Balsavimo tvarką nustato įstatymas.
62 straipsnis
PARLAMENTO nario asmuo neliečiamas.
PARLAMENTO narys
bePARLAMENTO sutikimo
negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn
, suimamas, negali būti kitaip suvaržoma jo laisvė.
PARLAMENTO narys už balsavimus
ar kalbas PARLAMENTE negali būti persekiojamas.
Tačiau už asmens įžeidimą ar šmeižtą
jis gali būti traukiamas atsakomybėn
bendrąja tvarka.
63 straipsnis
PARLAMENTO nario įgaliojimai nutrūksta, kai:
1) pasibaigia įgaliojimų laikas
arba susirenka į pirmąjį posėdį
pirmalaikiuose rinkimuose išrinktasis PARLAMENTAS
2) jis miršta;
3) atsistatydina;
4) teismas pripažįsta jį neveiksniu;
5) PARLAMENTAS panaikina jo mandatą apkaltos proceso tvarka;
6) rinkimai pripažįstami negaliojančiais
arba šiurkščiai pažeidžiamas rinkimų įstatymas;
7) pereina dirbti arba neatsisako darbo,
nesuderinamo su PARLAMENTO nario pareigomis;
8) netenka ES-FD Respublikos pilietybės.
64 straipsnis
PARLAMENTAS kasmet renkasi
į dvi eilines
- pavasario ir rudens - sesijas.
Pavasario sesija prasideda
kovo 10 dieną ir baigiasi birželio 30 dieną
. Rudens sesija prasideda
rugsėjo 10 dieną ir baigiasi gruodžio 23 dieną
PARLAMENTAS gali nutarti sesiją pratęsti.
Neeilines sesijas šaukia
PARLAMENTO Pirmininkas
ne mažiau kaip trečdalio
visų PARLAMENTO narių siūlymu,
o Konstitucijos numatytais atvejais
ES-FD - Respublikos Prezidentas.
65 straipsnis
Naujai išrinktą PARLAMENTA susirinkti į pirmąjį posėdį,
kuris turi įvykti ne vėliau
kaip per 15 dienų
po Seimo išrinkimo
, kviečia ES-FD- Respublikos Prezidentas.
Jeigu ES-FD Respublikos Prezidentas nekviečia
PARLAMENTO susirinkti,
PARLAMENTO nariai renkasi patys
kitą dieną
pasibaigus 15 dienų terminui.
66 straipsnis
PARLAMENTO AUKSTESNIUJU IR ZIEMUJU RUMU
posėdžiams vadovauja
AUKSTESNIUJU AR ZEMUJU RUMU
PARLAMENTU PirmininkaI
arba jo pavaduotojaI.
Pirmąjį po rinkimų PARLAMENTE posėdį
pradeda vyriausias pagal amžių
PARLAMENTO narys.
67 straipsnis
PARLAMENTO AUKSTIEJI RUMAI
VYKDO STRATEGINES ES-FD RESPUBLIKOS PROGRAMAS
1) svarsto ir priima Konstitucijos pataisas;
2) leidžia įstatymus;
3) priima nutarimus dėl referendumų;
4) skiriaES-FD Respublikos Prezidento rinkimus;
5) steigia įstatymo numatytas valstybės institucijas bei skiria ir atleidžia jų vadovus;
6) pritaria ar nepritaria ES-FD Respublikos Prezidento teikiamai
Ministro Pirmininko kandidatūrai;
7) svarsto Ministro Pirmininko pateiktą Vyriausybės programą ir sprendžia, ar jai pritarti;
8) Vyriausybės siūlymu steigia ir panaikina
ES-FD Respublikos ministerijas;
9) prižiūri Vyriausybės veiklą
, gali reikšti nepasitikėjimą
Ministru Pirmininku ar ministru;
10) skiria Konstitucinio Teismo teisėjus,
Aukščiausiojo Teismo teisėjus
bei šių teismų pirmininkus;
11) skiria ir atleidžia valstybės kontrolierių,
ES-FDR banko valdybos pirmininką;
12) skiria savivaldybių tarybų rinkimus;
13) sudaro Vyriausiąją rinkimų komisiją ir keičia jos sudėtį;
14) tvirtina valstybės biudžetą ir prižiūri, kaip jis vykdomas;
15) nustato valstybinius mokesčius ir kitus privalomus mokėjimus;
16) ratifikuoja ir denonsuoja ES-FD Respublikos
tarptautines sutartis,
svarsto kitus užsienio politikos klausimus;
17) nustato ES-FD Respublikos administracinį suskirstymą;
18) steigia ES-FD Respublikos valstybinius apdovanojimus;
19) leidžia amnestijos aktus;
20) įveda tiesioginį valdymą, karo ir nepaprastąją padėtį, skelbia mobilizaciją ir priima sprendimą panaudoti ginkluotąsias pajėgas.
PARLAMENTO ZEMEJI RUMAI
VYKDO TAKTINES ES-FD RESPUBLIKOS PROGRAMAS
1) svarsto ir priima Konstitucijos pataisas;
2) leidžia įstatymus;
3) priima nutarimus dėl referendumų;
4) skiria Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimus;
5) steigia įstatymo numatytas valstybės institucijas bei skiria ir atleidžia jų vadovus;
6) pritaria ar nepritaria Respublikos Prezidento teikiamai Ministro Pirmininko kandidatūrai;
7) svarsto Ministro Pirmininko pateiktą Vyriausybės programą ir sprendžia, ar jai pritarti;
8) Vyriausybės siūlymu steigia ir panaikina
ES-FD Respublikos ministerijas;
9) prižiūri Vyriausybės veiklą
, gali reikšti nepasitikėjimą
Ministru Pirmininku ar ministru;
10) skiria Konstitucinio Teismo teisėjus,
Aukščiausiojo Teismo teisėjus
bei šių teismų pirmininkus;
11) skiria ir atleidžia valstybės kontrolierių,
ES-FDR banko valdybos pirmininką;
12) skiria savivaldybių tarybų rinkimus;
13) sudaro Vyriausiąją rinkimų komisiją ir keičia jos sudėtį;
14) tvirtina valstybės biudžetą ir prižiūri, kaip jis vykdomas;
15) nustato valstybinius mokesčius ir kitus privalomus mokėjimus;
16) ratifikuoja ir denonsuoja ES-FD Respublikos
tarptautines sutartis,
svarsto kitus užsienio politikos klausimus;
17) nustato ES-FD Respublikos administracinį suskirstymą;
18) steigia ES-FD Respublikos valstybinius apdovanojimus;
19) leidžia amnestijos aktus;
20) įveda tiesioginį valdymą,
karo ir nepaprastąją padėtį,
skelbia mobilizaciją ir priima sprendimą
panaudoti ginkluotąsias pajėgas.
68 straipsnis
Įstatymų leidybos iniciatyvos teisė PARLAMENTE
priklauso PARLAMENTO nariams,
ES-FD Respublikos Prezidentui
ir Vyriausybei.
Įstatymų leidybos iniciatyvos teisę
turi taip pat ES-FD Respublikos piliečiai.
50 tūkstančių piliečių, turinčių rinkimų teisę,
gali teiktiPARLAMENTUI įstatymo projektą
, ir jį PARLAMENTAS
privalo svarstyti.
69 straipsnis
Įstatymai PARLAMENTE priimami
laikantis įstatymo nustatytos procedūros.
Įstatymai laikomi priimtais,
jeigu už juos balsavo dauguma
PARLAMENTO narių, dalyvaujančių posėdyje.
ES-FD Respublikos konstituciniai įstatymai
priimami, jeigu už juos balsuoja
daugiau kaip pusė
visųPARLAMENTO narių,
o keičiami ne mažesne kaip 3/5
visų PARLAMENTO narių balsų dauguma.
Konstitucinių įstatymų sąrašą
3/5 PARLAMENTO narių balsų dauguma
nustato PARLAMENTAS
ES-FD Respublikos įstatymų nuostatos
gali būti priimamos ir referendumu.
70 straipsnis
PARLAMENTO priimti įstatymai įsigalioja po to,
kai juos pasirašo
ir oficialiai paskelbia
ES-FD Respublikos Prezidentas,
jeigu pačiais įstatymais nenustatoma vėlesnė įsigaliojimo diena.
Kitus PARLAMENTO priimtus aktus
ir PARLAMENTO statutą pasirašo
PARLAMENTO Pirmininkas.
Šie aktai įsigalioja kitą dieną
po jų paskelbimo
, jeigu pačiais aktais nenustatoma
kita įsigaliojimo tvarka.
71 straipsnis
ES-FD Respublikos Prezidentas
PARLAMENTO priimtą įstatymą
ne vėliau kaip per dešimt dienų
po įteikimo
arba pasirašo ir oficialiai paskelbia,
arba motyvuotai grąžina PARLAMENTUI
pakartotinai svarstyti.
Jeigu nurodytu laiku PARLAMENTO priimto įstatymo
ES-FD Respublikos Prezidentas negrąžina ir nepasirašo
, toks įstatymas įsigalioja po to
, kai jį pasirašo ir oficialiai paskelbia
PARLAMENTO Pirmininkas.
Referendumu priimtą įstatymą ar kitą aktą
ne vėliau kaip per 5 dienas
privalo pasirašyti ir oficialiai paskelbti
ES=FD Respublikos Prezidentas.
Jeigu nurodytu laiku tokio įstatymo
ES-FD Respublikos Prezidentas nepasirašo
ir nepaskelbia
, įstatymas įsigalioja po to,
kai jį pasirašo ir oficialiai paskelbia
PARLAMENTO Pirmininkas.
72 straipsnis
ES-FD Respublikos Prezidento grąžintą įstatymą
PARLAMENTAS gali iš naujo svarstyti ir priimti.
Pakartotinai PARLAMENTO apsvarstytas įstatymas
laikomas priimtu,
jeigu buvo priimtos
ES-FD Respublikos Prezidento
teikiamos pataisos ir papildymai
arba jeigu už įstatymą balsavo daugiau kaip ½
, o už konstitucinį įstatymą ne mažiau kaip 3/5
Visų PARLAMENTO narių.
Tokius įstatymus
ES-FD Respublikos Prezidentas
privalo ne vėliau kaip per tris dienas
pasirašyti
ir nedelsiant oficialiai paskelbti.
73 straipsnis
Piliečių skundus dėl valstybės ir savivaldybių pareigūnų
(išskyrus teisėjus)
piktnaudžiavimo ar biurokratizmo
tiria PARLAMENTO kontrolieriai.
Jie turi teisę siūlyti teismui
kaltus pareigūnus
atleisti iš užimamų pareigų.
PARLAMENTO kontrolierių įgaliojimus
nustato įstatymas.
Prireikus PARLAMENTAS steigia ir kitas kontrolės institucijas
. Jų sistemą ir įgaliojimus
nustato įstatymas.
74 straipsnis
ES-FD Respublikos Prezidentą
, Konstitucinio Teismo pirmininką
ir teisėjus
, Aukščiausiojo Teismo pirmininką
ir teisėjus,
Apeliacinio teismo pirmininką
ir teisėjus,
PARLAMENTO narius,
šiurkščiai pažeidusius Konstituciją
arba sulaužiusius priesaiką
, taip pat paaiškėjus
, jog padarytas nusikaltimas,
PARLAMENTAS 3/5 visų narių balsų dauguma
gali pašalinti iš užimamų pareigų
ar panaikinti PARLAMENTO nario mandatą.
Tai atliekama apkaltos proceso tvarka
, kurią nustato
PARLAMENTO statutas.
75 straipsnis
PARLAMENTO skirti ar rinkti pareigūnai,
išskyrus Konstitucijos 74 straipsnyje
nurodytus asmenis,
atleidžiami iš pareigų,
KAI PARLAMENTAS
visų PARLAMENTO narių balsų dauguma
pareiškia jais nepasitikėjimą.
76 straipsnis
PARLAMENTO struktūrą
ir darbo tvarką
nustato PARLAMENTO statutas
PARLAMENTO statutas
AUKSTUJU PARLAMENTO RUMU
IR ZEMUJU PARLAMENTO RUMU
turi įstatymo galią.
VI SKIRSNIS
ES-FD RESPUBLIKOS PREZIDENTAS ,
ES-FD RESPUBLIKOS MONARCHU TARYBA IR
ES-FD VALSTYBIU PREZIDENTU TARYBA
77 straipsnis
ES-FD Respublikos Prezidentas
yra valstybės vadovas.
Jis atstovauja ES-FDR valstybei ir daro visa,
kas jam pavesta Konstitucijos ir įstatymų.
78 straipsnis
ES-FD Respublikos Prezidentu
gali būti renkamasES-FDR pilietis pagal kilmę,
ne mažiau kaip trejus pastaruosius metus
gyvenęs ES-FDR
jeigu jam iki rinkimų dienos yra suėję
ne mažiau kaip keturiasdešimt metų
ir jeigu jis gali būti renkamas
PARLAMENTO nariu.
ES-FD Respublikos Prezidentą
RenkaES-FD Respublikos piliečiai
penkeriems metams
, remdamiesi visuotine,
lygia ir tiesiogine rinkimų teise
, slaptu balsavimu.
Tas pats asmuo ES-FD Respublikos Prezidentu
gali būti renkamas
ne daugiau kaip du kartus iš eilės.
79 straipsnis
Kandidatu į ES-FD Respublikos Prezidentus
įregistruojamas ES-FD Respublikos pilietis,
atitinkantis 78 straipsnio pirmosios dalies sąlygas
ir surinkęs ne mažiau kaip
50 tūkstančių rinkėjų parašų.
Kandidatų į ES-FD Respublikos Prezidento vietą
skaičius neribojamas
EKONOMINESE ES-FDR REGIONUOSE,BET
IS KIEKVIENO REGIONO TURI BUTI ISRINKTA PO VIENA KANDIDATA ( JAV ANALOGAS)
ES-FDR VAKARU REGIONAS-1
ES-FDR RYTU REGIONAS-1
ES-FDR SIAURIES REGIONAS-1
ES-FDR PIETU REGIONAS-1
80 straipsnis
ES-FD Respublikos Prezidento
eiliniai rinkimai vykdomi
paskutinį sekmadienį
likus dviem mėnesiams
iki ES-FD Respublikos Prezidento
kadencijos pabaigos.
81 straipsnis
Išrinktu laikomas tas kandidatas
Į ES-FD Respublikos Prezidento vietą,
kuris pirmą kartą balsuojant
ir dalyvaujant ne mažiau kaip pusei visų rinkėjų,
gavo daugiau kaip pusę
visų rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų.
Jeigu rinkimuose dalyvavo
mažiau kaip pusė visų rinkėjų,
išrinktu laikomas tas kandidatas,
kuris gavo daugiausia
, bet ne mažiau kaip 1/3 visų rinkėjų balsų.
Jeigu pirmajame balsavimo rate
nė vienas kandidatas nesurenka
reikiamos balsų daugumos,
po dviejų savaičių rengiamas
pakartotinis balsavimas
dėl dviejų kandidatų,
gavusių daugiausia balsų.
Išrinktu laikomas kandidatas,
surinkęs daugiau balsų.
Jeigu pirmajame rate dalyvavo
ne daugiau kaip du kandidatai
ir nė vienas negavo reikiamo balsų skaičiaus,
rengiami pakartotiniai rinkimai.
82 straipsnis
Išrinktas
ES-FD Respublikos Prezidentas
savo pareigas pradeda eiti
rytojaus dieną
pasibaigus ES-FD Respublikos Prezidento kadencijai,
po to kai PARLAMENTE, dalyvaujant Tautos atstovams
PARLAMENTO nariams AUKSTUJU IR ZIEMUJU RUMU
, prisiekia Tautai būti ištikimas
ES-FD Respublikai ir Konstitucijai,
sąžiningai eiti savo pareigas
ir būti visiems lygiai teisingas.
Prisiekia ir perrinktas
ES-FD Respublikos Prezidentas.
ES-FD Respublikos Prezidento priesaikos aktą
pasirašo jis pats
ir Konstitucinio Teismo pirmininkas,
o jo nesant vienas
iš Konstitucinio Teismo teisėjų.
83 straipsnis
ES-FD Respublikos Prezidentas
negali būti PARLAMENTO nariu,
negali užimti jokių kitų pareigų
ir gauti kitokio atlyginimo,
išskyrus ES-FD Respublikos Prezidentui
nustatytą atlyginimą
ir atlyginimą už kūrybinę veiklą.
Asmuo, išrinktas ES-FD Respublikos Prezidentu,
turi sustabdyti savo veiklą
politinėse partijose
ir politinėse organizacijose
iki naujos ES-FD Respublikos Prezidento
rinkimų kampanijos pradžios.
84 straipsnis
ES-FD Respublikos Prezidentas:
1) sprendžia pagrindinius užsienio politikos klausimus
ir kartu su Vyriausybe vykdo užsienio politiką
ATSIZVELGDAMAS I MONARCHU TARYBOS VETO
IR ES FDR VALSTYBIU PREZIDENTU TARYBOS SPRENDIMA
2) pasirašo ES-FD Respublikos tarptautines sutartis
ir teikia jas PARLAMENTUI ratifikuoti
SUDERINES SAVO SPRENDIMUS SU ES-FDR MONARCHU TARYBA
(PRIVALOMAS VEIKSMAS)
IR SU ES FDR-VALSTYBIU PREZIDENTU TARYBA
( PATARIAMASIS VEIKSMAS)
3) Vyriausybės teikimu skiria ir atšaukia
ES-FD Respublikos diplomatinius atstovus
užsienio valstybėse ir prie tarptautinių organizacijų;
priima užsienio valstybių diplomatinių atstovų įgaliojamuosius
ir atšaukiamuosius raštus;
teikia aukščiausius diplomatinius rangus ir specialius vardus;
SUDERINES SAVO SPRENDIMUS SU ES-FDR MONARCHU TARYBA
(PRIVALOMAS VEIKSMAS)
IR SU ES FDR-VALSTYBIU PREZIDENTU TARYBA
( PATARIAMASIS VEIKSMAS)
4) PARLAMENTO pritarimu
skiria Ministrą Pirmininką,
paveda jam sudaryti Vyriausybę ir tvirtina jos sudėtį;
SUDERINES SAVO SPRENDIMUS SU ES-FDR MONARCHU TARYBA
(PRIVALOMAS VEIKSMAS)
IR SU ES- FDR VALSTYBIU PREZIDENTU TARYBA
( PATARIAMASIS VEIKSMAS)
5) PARLAMENTO AUKSTUJU IR ZEMUJU RUMU
pritarimu atleidžia Ministrą Pirmininką;
SUDERINES SAVO SPRENDIMUS SU ES-FDR MONARCHU TARYBA
(PRIVALOMAS VEIKSMAS)
IR SU ES FDR-VALSTYBIU PREZIDENTU TARYBA
( PATARIAMASIS VEIKSMAS)
5) priima Vyriausybės grąžinamus įgaliojimus
išrinkus naują PARLAMENTA(PARLAMENTO ZEMIEJI RUMAI)
ir paveda jai eiti pareigas, kol bus sudaryta nauja Vyriausybė;
SUDERINES SAVO SPRENDIMUS SU ES-FDR MONARCHU TARYBA
(PRIVALOMAS VEIKSMAS)
IR SU ES FDR-VALSTYBIU PREZIDENTU TARYBA
( PATARIAMASIS VEIKSMAS)
6) priima Vyriausybės atsistatydinimą
ir prireikus paveda jai toliau eiti pareigas
arba paveda vienam iš ministrų
eiti Ministro Pirmininko pareigas,
kol bus sudaryta nauja Vyriausybė;
priima ministrų atsistatydinimą
ir gali pavesti jiems eiti pareigas
, kol bus paskirtas naujas ministras;
SUDERINES SAVO SPRENDIMUS SU ES-FDR MONARCHU TARYBA
(PRIVALOMAS VEIKSMAS)
IR SU ES FDR-VALSTYBIU PREZIDENTU TARYBA
( PATARIAMASIS VEIKSMAS)
7) Vyriausybei atsistatydinus
ar Vyriausybei grąžinus įgaliojimus,
ne vėliau kaip per 15 dienų
teikia PARLAMENTUI svarstyti
Ministro Pirmininko kandidatūrą;
SUDERINES SAVO SPRENDIMUS SU ES-FDR MONARCHU TARYBA
(PRIVALOMAS VEIKSMAS)
IR SU ES FDR-VALSTYBIU PREZIDENTU TARYBA
( PATARIAMASIS VEIKSMAS)
8) Ministro Pirmininko teikimu
skiria ir atleidžia ministrus;
SUDERINES SAVO SPRENDIMUS SU ES-FDR MONARCHU TARYBA
(PRIVALOMAS VEIKSMAS)
IR SU ES FDR-VALSTYBIU PREZIDENTU TARYBA
( PATARIAMASIS VEIKSMAS)
9) nustatyta tvarka skiria ir atleidžia įstatymų
10) numatytus valstybės pareigūnus;
11) teikia PARLAMENTUI Aukščiausiojo Teismo
teisėjų kandidatūras,
o paskyrus visus Aukščiausiojo Teismo teisėjus,
iš jų teikia PARLAMENTUI
skirti Aukščiausiojo Teismo pirmininką;
skiria Apeliacinio teismo teisėjus,
o iš jų Apeliacinio teismo pirmininką,
jeigu jų kandidatūroms pritaria PARLAMENTAS
skiria apygardų ir apylinkių teismų teisėjus ir pirmininkus,
keičia jų darbo vietas;
SUDERINES SAVO SPRENDIMUS SU ES-FDR MONARCHU TARYBA
(PRIVALOMAS VEIKSMAS)
IR SU ES FDR-VALSTYBIU PREZIDENTU TARYBA
( PATARIAMASIS VEIKSMAS)
įstatymo numatytais atvejais
teikia PARLAMENTUI atleisti teisėjus;
Seimo pritarimu skiria ir atleidžia
ES -FD Respublikos generalinį prokurorą;
SUDERINES SAVO SPRENDIMUS SU ES-FDR MONARCHU TARYBA
(PRIVALOMAS VEIKSMAS)
IR SU ES- FDR VALSTYBIU PREZIDENTU TARYBA
( PATARIAMASIS VEIKSMAS)
12) teikia PARLAMENTUI
27 Konstitucinio Teismo teisėjų kandidatūras,
o paskyrus visus Konstitucinio Teismo teisėjus,
iš jų teikia PARLAMENTUI
skirti Konstitucinio Teismo pirmininko kandidatūrą;
SUDERINES SAVO SPRENDIMUS SU ES-FDR MONARCHU TARYBA
(PRIVALOMAS VEIKSMAS)
IR SU ES FDR-VALSTYBIU PREZIDENTU TARYBA
( PATARIAMASIS VEIKSMAS)
13) teikia PARLAMENTUI valstybės kontrolieriaus,
ES-FDR banko valdybos pirmininko kandidatūrą;
gali teiktiPARLAMENTUI pareikšti nepasitikėjimą jais;
SUDERINES SAVO SPRENDIMUS SU ES-FDR MONARCHU TARYBA
(PRIVALOMAS VEIKSMAS)
IR SU ES FDR-VALSTYBIU PREZIDENTU TARYBA
( PATARIAMASIS VEIKSMAS)
14) PARLAMENTO pritarimu skiria ir atleidžia
kariuomenės vadą
ir saugumo tarnybos vadovą;
SUDERINES SAVO SPRENDIMUS SU ES-FDR MONARCHU TARYBA
(PRIVALOMAS VEIKSMAS)
IR SU ES FDR-VALSTYBIU PREZIDENTU TARYBA
( PATARIAMASIS VEIKSMAS)
15) suteikia aukščiausius karinius laipsnius;
16)
SUDERINES SAVO SPRENDIMUS SU ES-FDR MONARCHU TARYBA
(PRIVALOMAS VEIKSMAS)
IR SU ES FDR-VALSTYBIU PREZIDENTU TARYBA
( PATARIAMASIS VEIKSMAS)
17) ginkluoto užpuolimo,
gresiančio valstybės suverenumui
ar teritorijos vientisumui, atveju
priima sprendimus
dėl gynybos
nuo ginkluotos agresijos,
karo padėties įvedimo,
taip pat dėl mobilizacijos
ir pateikia šiuos sprendimus tvirtinti
artimiausiam PARLAMENTO posėdžiui;
SUDERINES SAVO SPRENDIMUS SU ES-FDR MONARCHU TARYBA
(PRIVALOMAS VEIKSMAS)
IR SU ES FDR-VALSTYBIU PREZIDENTU TARYBA
( PATARIAMASIS VEIKSMAS)
18) įstatymo nustatyta tvarka ir atvejais
skelbia nepaprastąją padėtį
ir pateikia šį sprendimą tvirtinti
artimiausiam PARLAMENTO posėdžiui;
SUDERINES SAVO SPRENDIMUS SU ES-FDR MONARCHU TARYBA
(PRIVALOMAS VEIKSMAS)
IR SU ES FDR-VALSTYBIU PREZIDENTU TARYBA
( PATARIAMASIS VEIKSMAS)
19) daro PARLAMENTE
metinius pranešimus
apie padėtį ES-FDR VIDUJE,
ES-FD Respublikos vidaus ir užsienio politiką;
20) Konstitucijoje numatytais atvejais
šaukia neeilinę PARLAMENTO sesiją;
SUDERINES SAVO SPRENDIMUS SU ES-FDR MONARCHU TARYBA
(PRIVALOMAS VEIKSMAS)
IR SU ES FDR-VALSTYBIU PREZIDENTU TARYBA
( PATARIAMASIS VEIKSMAS)
21) skelbia eilinius PARLAMENTO rinkimus,
o Konstitucijos 58 straipsnio antrojoje dalyje
numatytais atvejais
- pirmalaikius PARLAMENTO rinkimus;
SUDERINES SAVO SPRENDIMUS SU ES-FDR MONARCHU TARYBA
(PRIVALOMAS VEIKSMAS)
IR SU ES FDR-VALSTYBIU PREZIDENTU TARYBA
( PATARIAMASIS VEIKSMAS)
22) įstatymo nustatyta tvarka teikia
ES-FD Respublikos pilietybę;
22) skiria valstybinius apdovanojimus;
23) teikia malonę nuteistiesiems;
24) pasirašo ir skelbia PARLAMENTO
priimtus įstatymus
arba grąžina juos PARLAMENTUI
Konstitucijos 71 straipsnyje nustatyta tvarka.
SUDERINES SAVO SPRENDIMUS SU ES-FDR MONARCHU TARYBA
(PRIVALOMAS VEIKSMAS)
IR SU ES FDR-VALSTYBIU PREZIDENTU TARYBA
( PATARIAMASIS VEIKSMAS)
85 straipsnis
ES-FD Respublikos Prezidentas
, įgyvendindamas jam suteiktus įgaliojimus
, leidžia aktus-dekretus
SUDERINES SAVO SPRENDIMUS SU ES-FDR MONARCHU TARYBA
(PRIVALOMAS VEIKSMAS)
IR SU ES FDR-VALSTYBIU PREZIDENTU TARYBA
( PATARIAMASIS VEIKSMAS)
. Kad ES-FD Respublikos Prezidento dekretai,
nurodyti Konstitucijos
84 straipsnio 3, 15, 17 ir 21 punktuose
turėtų galią
, jie privalo būti pasirašyti
ES-FDR Ministro Pirmininko
arba atitinkamo ministro.
Atsakomybė už tokį dekretą
tenka jį pasirašiusiam
ES-FDR Ministrui Pirmininkui
arba ministrui.
86 straipsnis
ES-FD Respublikos Prezidento asmuo neliečiamas:
kol eina savo pareigas
, jis negali būti suimtas,
patrauktas baudžiamojon
ar administracinėn atsakomybėn.
ES-FD Respublikos Prezidentas
gali būti prieš laiką pašalintas iš pareigų
tik šiurkščiai pažeidęs Konstituciją
arba sulaužęs priesaiką,
taip pat paaiškėjus,
jog padarytas nusikaltimas.
ES-FD Respublikos Prezidento pašalinimo iš pareigų
klausimą sprendžia
PARRLAMENTAS apkaltos proceso tvarka.
SUDERINES SAVO SPRENDIMUS SU ES-FDR MONARCHU TARYBA
(PRIVALOMAS VEIKSMAS)
IR SU ES FDR-VALSTYBIU PREZIDENTU TARYBA
( PATARIAMASIS VEIKSMAS)
87 straipsnis
Kai Konstitucijos 58 straipsnio
antrojoje dalyje
numatytais atvejais
ES-FD Respublikos Prezidentas
skelbia pirmalaikius PARLAMENTO rinkimus,
SUDERINES SAVO SPRENDIMUS SU ES-FDR MONARCHU TARYBA
(PRIVALOMAS VEIKSMAS)
IR SU ES FDR-VALSTYBIU PREZIDENTU TARYBA
( PATARIAMASIS VEIKSMAS)
naujai išrinktas PARLAMENTAS
3/5 visųPARLAMENTO narių balsų dauguma
per 30 dienų nuo pirmosios posėdžio dienos
gali paskelbti pirmalaikius
ES-FD Respublikos Prezidento rinkimus.
SUDERINES SAVO SPRENDIMUS SU ES-FDR MONARCHU TARYBA
(PRIVALOMAS VEIKSMAS)
IR SU ES FDR-VALSTYBIU PREZIDENTU TARYBA
( PATARIAMASIS VEIKSMAS)
BUVES ES-FD Respublikos Prezidentas,
JEI JAM NEBUVO APKALTOS
pageidaujantis dalyvauti rinkimuose,
iš karto įregistruojamas kandidatu.
Tokiuose rinkimuose pakartotinai išrinktas
ES-FD Respublikos Prezidentas
laikomas išrinktu antrajai kadencijai,
jeigu iki rinkimų praėjo daugiau kaip trys metai
jo pirmosios kadencijos laiko.
Jeigu praėjo mažiau negu trys metai
jo pirmosios kadencijos laiko
ES=FD - Respublikos Prezidentas
renkamas tik likusiam
pirmosios kadencijos laikui
, kuris nelaikomas antrąja kadencija.
Jeigu pirmalaikiai
ES-FD Respublikos Prezidento rinkimai
skelbiami jo antrosios kadencijos metu,
tai esamas ES-FD Respublikos Prezidentas
gali būti išrinktas tik likusiam
antrosios kadencijos laikui.
88 straipsnis
ES-FD Respublikos Prezidento įgaliojimai
nutrūksta, kai:
1) pasibaigia laikas, kuriam jis buvo išrinktas;
2) įvyksta pirmalaikiai ES-FD Respublikos Prezidento rinkimai;
3) atsistatydina iš pareigų;
4) ES-FD Respublikos Prezidentas miršta;
5) PARLAMENTAS jį pašalina iš pareigų apkaltos proceso tvarka;
SUDERINES SAVO SPRENDIMUS SU ES-FDR MONARCHU TARYBA
(PRIVALOMAS VEIKSMAS)
IR SU ES FDR-VALSTYBIU PREZIDENTU TARYBA
( PATARIAMASIS VEIKSMAS)
6) PARLAMENTAS, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo išvadą,
3/5 visų PARLAMENTO narių balsų dauguma
priima nutarimą, kuriuo konstatuojama,
kad ES-FD Respublikos Prezidento sveikatos būklė
neleidžia jam eiti savo pareigų.
SUDERINES SAVO SPRENDIMUS SU ES-FDR MONARCHU TARYBA
(PRIVALOMAS VEIKSMAS)
IR SU ES FDR-VALSTYBIU PREZIDENTU TARYBA
( PATARIAMASIS VEIKSMAS)
89 straipsnis
ES-FD Respublikos Prezidentui mirus,
atsistatydinus,
pašalinus jį iš pareigų apkaltos proceso tvarka
ar tada, kai PARLAMENTAS nutaria,
kad ES-FD Respublikos Prezidento sveikatos būklė
neleidžia jam eiti pareigų
, jo pareigas laikinai eina
ES-FD VALSTYBIU PREZIDENTU TARYBOS PIRMININKAS
SUDERINES SAVO SPRENDIMUS SU ES-FDR MONARCHU TARYBA
(PRIVALOMAS VEIKSMAS)
IR SU ES FDR-VALSTYBIU PREZIDENTU TARYBA
( PRIVALOMAS VEIKSMAS)
Šiuo atveju
ES-FDR VALSTYBIU PREZIDENTU TARYBOS PIRMININKAS
netenka savo įgaliojimų
ES- FDR VALSTYBIU PREZIDENTU TARYBOJE
, kur jo pareigas
PARLAMENTO pavedimu
laikinai jo PAREIGAS EINA
ES- FDR VALSTYBIU PREZIDENTU TARYBOS
pavaduotojas.
SUDERINES SAVO SPRENDIMUS SU ES-FDR MONARCHU TARYBA
(PRIVALOMAS VEIKSMAS)
IR SU ES- FDR VALSTYBIU PREZIDENTU TARYBA
( PATARIAMASIS VEIKSMAS)
Išvardytais atvejais
LAIKINAS ES-FD PREZIDENTAS
ne vėliau kaip per 10 dienų
privalo paskirti
ES-FD Respublikos Prezidento rinkimus,
kurie turi būti surengti
ne vėliau kaip per du mėnesius.
SUDERINES SAVO SPRENDIMUS SU ES-FDR MONARCHU TARYBA
(PRIVALOMAS VEIKSMAS)
IR SU ES- FDR VALSTYBIU PREZIDENTU TARYBA
( PATARIAMASIS VEIKSMAS)
Seimui negalint susirinkti ir paskelbti Respublikos Prezidento rinkimų,
rinkimus skelbia
ES-FDR PARLAMENTO PIRMININKAS
TAI YRA
ABEJU ES-FDR AUKSTUJU PARALMENTO RUMU
IR ZEMUJU PARLAMENTO RUMU
PARLAMENTO PIRMININKAS ARBA ANTRA TIKRA TO ABEJU PARLAMENTU PIRMINIKO FUNKCIJA ATSTOVAS RYSAUMS SU ES-FDR ZVALGYBA IR KONRZVALGYBA
SUDERINES SAVO SPRENDIMUS SU ES-FDR MONARCHU TARYBA
(PRIVALOMAS VEIKSMAS)
IR SU ES- FDR VALSTYBIU PREZIDENTU TARYBA
( PATARIAMASIS VEIKSMAS)
ES-FD Respublikos Prezidentą,
laikinai išvykusį į užsienį
arba susirgusį ir dėl to laikinai negalintį eiti pareigų,
tuo laiku pavaduoja
ES- FDR VALSTYBIU PREZIDENTU TARYBOS
PIRMININKO PAVADUOTOJAS
SUDERINES SAVO SPRENDIMUS SU ES-FDR MONARCHU TARYBA
(PRIVALOMAS VEIKSMAS)
IR SU ES- FDR VALSTYBIU PREZIDENTU TARYBA
( PATARIAMASIS VEIKSMAS)
Laikinai pavaduodamas ES-FD Respublikos Prezidentą,
ES- FDR VALSTYBIU PREZIDENTU TARYBOS PAVADUOTOJAS
negali skelbti pirmalaikių
PARLAMENTO rinkimų,
atleisti ar skirti ministrų
be PARLAMENTO sutikimo.
Tuo laikotarpiu PARLAMENTAS
negali svarstyti klausimo
dėl nepasitikėjimo
PARLAMENTO Pirmininku.
Jokiais kitais atvejais ir jokiems kitiems asmenims
ar institucijoms negalima vykdyti
ES-FD Respublikos Prezidento įgaliojimų.
NESUDERINES SAVO SPRENDIMUS SU ES-FDR MONARCHU TARYBA
(PRIVALOMAS VEIKSMAS)
IR SU ES- FDR VALSTYBIU PREZIDENTU TARYBA
( PATARIAMASIS VEIKSMAS)
90 straipsnis
L=ES-FD Respublikos Prezidentas
turi rezidenciją.
ES-FD Respublikos Prezidento
ir jo rezidencijos finansavimą
nustato įstatymas.
VII SKIRSNIS
ES-FD RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
91 straipsnis
ES-FD Respublikos Vyriausybę sudaro
Ministras Pirmininkas ir ministrai.
92 straipsnis
Ministrą Pirmininką
PARLAMENTO pritarimu
skiria ir atleidžia
ES-FD Respublikos Prezidentas.
SUDERINES SAVO SPRENDIMUS SU ES-FDR MONARCHU TARYBA
(PRIVALOMAS VEIKSMAS)
IR SU ES- FDR VALSTYBIU PREZIDENTU TARYBA
( PATARIAMASIS VEIKSMAS)
Ministrus skiria ir atleidžia
Ministro Pirmininko teikimu
ES-FD Respublikos Prezidentas.
SUDERINES SAVO SPRENDIMUS SU ES-FDR MONARCHU TARYBA
(PRIVALOMAS VEIKSMAS)
IR SU ES- FDR VALSTYBIU PREZIDENTU TARYBA
( PATARIAMASIS VEIKSMAS)
Ministras Pirmininkas
ne vėliau kaip per 15 dienų
nuo jo paskyrimo
pristato PARLAMENTUI
savo sudarytą
ir ES-FD Respublikos Prezidento
patvirtintą Vyriausybę
ir pateikia svarstyti jos programą.
Vyriausybė grąžina savo įgaliojimus
ES-FD Respublikos Prezidentui
Po PARLAMENTO rinkimų
arba išrinkus
ES-FD Respublikos Prezidentą.
Nauja Vyriausybė gauna įgaliojimus veikti,
KaI PARLAMENTAS posėdyje
dalyvaujančių PARLAMENTO narių balsų dauguma
pritaria jos programai.
SUDERINES SAVO SPRENDIMUS SU ES-FDR MONARCHU TARYBA
(PRIVALOMAS VEIKSMAS)
IR SU ES- FDR VALSTYBIU PREZIDENTU TARYBA
( PATARIAMASIS VEIKSMAS)
93 straipsnis
Pradėdami eiti savo pareigas,
Ministras Pirmininkas
ir ministrai PARLAMENTE prisiekia
būti ištikimiES-FD Respublikai,
laikytis Konstitucijos ir įstatymų.
Priesaikos tekstą nustato
Vyriausybės įstatymas.
94 straipsnis
ES-FD Respublikos Vyriausybė:
1) tvarko krašto reikalus,
saugoES-FD Respublikos teritorijos neliečiamybę,
garantuoja valstybės saugumą ir viešąją tvarką;
2) vykdo įstatymus ir PARLAMENTO nutarimus
dėl įstatymų įgyvendinimo
, taip pat ES-FD Respublikos Prezidento dekretus;
3) koordinuoja ministerijų ir kitų Vyriausybės įstaigų veiklą;
4) rengia valstybės biudžeto projektą
ir teikia jį PARLAMENTUI;
vykdo valstybės biudžetą,
teikia PARLAMENTUI biudžeto įvykdymo apyskaitą;
5) rengia ir teikia PARLAMENTUI svarstyti įstatymų projektus;
6) užmezga diplomatinius santykius ir palaiko ryšius
su užsienio valstybėmis ir tarptautinėmis organizacijomis;
7) vykdo kitas pareigas, kurias Vyriausybei paveda Konstitucija ir kiti įstatymai.
SUDERINUS SU ES-FD RESPUBLIKOS PREZIDENTU
KURIS
SUDERINA SAVO SPRENDIMUS SU ES-FDR MONARCHU TARYBA
(PRIVALOMAS VEIKSMAS)
IR SU ES- FDR VALSTYBIU PREZIDENTU TARYBA
( PATARIAMASIS VEIKSMAS)
95 straipsnis
ES-FD Respublikos Vyriausybė
valstybės valdymo reikalus sprendžia posėdžiuose
visų Vyriausybės narių balsų dauguma
priimdama nutarimus.
Vyriausybės posėdžiuose taip pat gali dalyvauti
valstybės kontrolierius.
Vyriausybės nutarimus pasirašo
Ministras Pirmininkas
ir tos srities ministras.
96 straipsnis
ES-FD Respublikos Vyriausybė solidariai atsako
PARLAMENTUI už bendrą Vyriausybės veiklą.
72- Ministrai, vadovaudami jiems pavestoms valdymo sritims,
AtsakingiPARLAMENTUI
ES-FD, Respublikos Prezidentui
ir tiesiogiai pavaldūs
Ministrui Pirmininkui.
97 straipsnis
Ministras Pirmininkas atstovauja
ES-FD Respublikos Vyriausybei
ir vadovauja jos veiklai.
Kol nėra Ministro Pirmininko
ar jis negali eiti savo pareigų,
ES-FD Respublikos Prezidentas
ne ilgesniam kaip 60 dienų laikui
ES-FD Ministro Pirmininko teikimu
Paveda
ES FD VALSTYBIU MINISTRU-PIRMININKUI TARYBOS PIRMINIKUI,
pavaduoti Ministrą Pirmininką.
98 straipsnis
Ministras vadovauja ministerijai,
sprendžia ministerijos kompetencijai
priklausančius klausimus,
taip pat vykdo kitas įstatymų numatytas funkcijas.
Ministrą laikinai gali pavaduot
i tik Ministro Pirmininko
paskirtas kitas Vyriausybės narys.
PASKIRTAS IS ES-FDR VALSTYBIU MINISTRU PIRMININKU TARYBOS
SUDERINUS SAVO SPRENDIMUS SU ES-FDR MONARCHU TARYBA
(PRIVALOMAS VEIKSMAS)
IR SU ES- FDR VALSTYBIU PREZIDENTU TARYBA
( PATARIAMASIS VEIKSMAS)
99 straipsnis
Ministras Pirmininkas ir ministrai
negali užimti jokių kitų renkamų
ar skiriamų pareigų
, dirbti verslo,
komercijos ar kitokiose
privačiose įstaigose ar įmonėse,
taip pat gauti kitokį atlyginimą,
išskyrus jam nustatytą pagal pareigas
Vyriausybėje AILYGINIMA
bei užmokestį už kūrybinę veiklą.
100 straipsnis
Ministras Pirmininkas ir ministrai negali būt
i patraukti baudžiamojon atsakomybėn
, suimti,
negali būti kitaip suvaržyta jų laisvė
be išankstinioPARLAMENTO sutikimo,
o tarp PARLAMENTO sesijų
- be išankstinio
ES-FD Respublikos Prezidento sutikimo.
SUDERINES SAVO SPRENDIMUS SU ES-FDR MONARCHU TARYBA
(PRIVALOMAS VEIKSMAS)
IR SU ES- FDR VALSTYBIU PREZIDENTU TARYBA
( PATARIAMASIS VEIKSMAS)
101 straipsnis
PARLAMENTO reikalavimu
Vyriausybė arba atskiri ministrai
turi atsiskaityti PARLAMENTE už savo veiklą.
Kai pasikeičia daugiau kaip pusė ministrų,
Vyriausybė turi iš naujo
gauti PARLAMENTO įgaliojimus.
Priešingu atveju Vyriausybė turi atsistatydinti.
Vyriausybė privalo atsistatydinti
taip pat šiais atvejais:
SUDERINUS SAVO SPRENDIMUS SU ES-FDR MONARCHU TARYBA
(PRIVALOMAS VEIKSMAS)
IR SU ES- FDR VALSTYBIU PREZIDENTU TARYBA
( PATARIAMASIS VEIKSMAS)
1) kai PARLAMENTAS du kartus iš eilės
nepritaria naujai sudarytos Vyriausybės programai;
2) kai PARLAMENTAS visų PARLAMENTO narių balsų dauguma
slaptu balsavimu pareiškia nepasitikėjimą
Vyriausybe ar Ministru Pirmininku;
3) kai Ministras Pirmininkas atsistatydina ar miršta;
4) po PARLAMENTO rinkimų, kai sudaroma nauja Vyriausybė.
5. Ministras privalo atsistatydinti,
kai nepasitikėjimą juo slaptu balsavimu
pareiškia daugiau kaip pusė
visų PARLAMENTO narių.
Vyriausybės ar ministro atsistatydinimą
Priima ES-FD Respublikos Prezidentas.
SUDERINES SAVO SPRENDIMUS SU ES-FDR MONARCHU TARYBA
(PRIVALOMAS VEIKSMAS)
IR SU ES- FDR VALSTYBIU PREZIDENTU TARYBA
( PATARIAMASIS VEIKSMAS)
IR ISKLAUSES ES-FDR VALSTYBIU MINISTRU PIRMINIMKU TARYBOS NUOMONES
VIII SKIRSNIS
KONSTITUCINIS TEISMAS
102 straipsnis
Konstitucinis Teismas sprendžia,
ar įstatymai ir kiti PARLAMENTO aktai
neprieštarauja ES-FDR Konstitucijai,
o ES-FD Respublikos Prezidento ir Vyriausybės aktai
- neprieštarauja ES-FDR Konstitucijai
arba įstatymams.
Konstitucinio Teismo status
ir jo įgaliojimų vykdymo tvarką
nustato ES-FD Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymas.
SUDERINES SAVO SPRENDIMUS SU ES-FDR MONARCHU TARYBA
(PRIVALOMAS VEIKSMAS)
IR SU ES- FDR VALSTYBIU PREZIDENTU TARYBA
( PATARIAMASIS VEIKSMAS)
ES-FDR VALSTYBIU KONSTITUCINIU TEISMU TARYBA
103 straipsnis
Konstitucinį Teismą sudaro 27 teisėjai,
SKAICIUS GALI KEISTIS KAS 5 METUS PRIEMUS I ES-FDR NAUJAS VALSTYBES
skiriami devyneriems metams
ir tik vienai kadencijai.
ES-FD Konstitucinis Teismas
kas treji metai
atnaujinamas vienu trečdaliu.
KEICIAMI 9 ES-FDR KONSTITUCINIO TEISMO TEISEJAI
VISUS kandidatus į ES-FD Konstitucinio Teismo teisėjus
skiria PARLAMENTAS iš kandidatų,
kuriuos pateikia
ES-FD Respublikos Prezidentas,
SUDERINES SAVO SPRENDIMUS SU ES-FDR MONARCHU TARYBA
(PRIVALOMAS VEIKSMAS)
IR SU ES- FDR VALSTYBIU PREZIDENTU TARYBA
( PATARIAMASIS VEIKSMAS)
IR ES-FDR VALSTYBIU KONSTITUCINIU TEISMU TARYBA
KURI TEIKA KANDIDATUS I ES-FDR KONSTITUCINI TEISMA
ES-FDR Konstitucinio Teismo pirmininką
iš šio teismo teisėjų
RENKA PATYS ES-FDR KONSTITUCINIO TEISMO TEISEJAI
3 METU KADENCIJAI SU TEISE BUTI ISRINKTAM DAUGELI KARTU
PO TO ES-FDR KONSTITUCINIO TEISMO PIRMININKA
skiria PARLAMENTAS
ES-FD Respublikos Prezidento teikimu.
SUDERINES SAVO SPRENDIMUS SU ES-FDR MONARCHU TARYBA
(PRIVALOMAS VEIKSMAS)
IR SU ES- FDR VALSTYBIU PREZIDENTU TARYBA
( PATARIAMASIS VEIKSMAS)
Konstitucinio Teismo teisėjais gali būti skiriami
nepriekaištingos reputacijos
ES-FD Respublikos piliečiai,
Turintys KAIP MINIMUMA MAGISTRO aukštąjį teisinį išsilavinimą
ES-FDR KONSTITUCINIO TEISMO PIRMININKAS
TURI TURETI STAZA 10 METU PRAKTINIO DARBO TEISMUOSE
KITI ES-FDR KONSTITUCINIO TEISMO TEISEJAI
ir ne mažesnį kaip 10 metų
teisinio ar mokslinio pedagoginio darbo
pagal teisininko specialybę stažą.
104 straipsnis
ES-FDR Konstitucinio Teismo teisėjai,
eidami savo pareigas,
yra nepriklausomi nuo jokios valstybinės institucijos,
asmens ar organizacijos
ir vadovaujasi tik
ES-FD Respublikos Konstitucija.
Prieš pradėdami eiti savo pareigas,
ES-FDR Konstitucinio Teismo teisėjai
PARLAMENTE
prisiekia būti ištikimi
ES-FD Respublikai ir Konstitucijai.
ES-FDR Konstitucinio Teismo teisėjams
taikomi darbo ir politinės veiklos apribojimai,
nustatyti teismų teisėjams.
ES-FDR Konstitucinio Teismo teisėjai
turi tokią pat asmens neliečiamybės teisę
kaip ir PARLAMENTO nariai.
105 straipsnis
ES-FDR Konstitucinis
Mantas, 2012 06 21 10:20
"Taigi, Europa turi nuspręsti: arba ji federalizuojasi ir tampa vienetu su aiškia geopolitine tapatybe, arba ne. Jei ne, metas skirtis ir kiekvienam eiti savo keliu."
Labai griežtai Economisto pasakyta. Juk visada yra tarpinis kelias. Greičiausiai eisim tuo tarpiniu keliu, o tunelio gale susidarys ES kaip tam tikro tipo federacinis junginys
Vidas, 2012 06 20 22:16
ačiū gerb.Vadimui už tegul ir dažnas, bet uždegančias įžvalgas
|
| |
| |
| |
|
Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus. |
|
| |
|
|
Iššūkių aplinkai geopolitika
2017 03 08
Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.
Vokietijos biudžeto perteklius rekordinėse aukštumose
2017 03 01
Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.
Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (1)
2017 02 22
Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.
Kinijai reikalinga nauja strategija
2017 02 15
Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje.
Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo
2017 02 08
Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas. |
|
