Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Rusija
 
  „Putino priesakai“ ir D. Medvedevo programa (II) (2)

Matas Jakaitis
2012 06 27

Pirmoje straipsnio dalyje buvo kalbama apie naujojo Rusijos prezidento V. Putino įsakus, pasirašytus netrukus po inauguracijos gegužės 7 dieną. Tų įsakų, kuriuose nurodomos naujos vyriausybės veiklos gairės, pagrindu buvo parengta kandidato į Rusijos Federacijos ministro pirmininko postą D. Medvedevo kalba, pasakyta gegužės 8 d. jam prisistatant Valstybės Dūmoje.

D. Medvedevo prisistatymas Dūmoje ir jo kalba buvo grynas formalumas, nes, kaip pristatydamas jį sakė V. Putinas, idėja, kad D. Medvedevas bus vyriausybės vadovu, visuomenei bei parlamentui buvo pateikta dar iki Dūmos ir prezidento rinkimų ir dabartinis jo teikimas nėra tai, „ką būtų galima pavadinti sukčiavimu ar kokiu nors politiniu žaidimu“. Visuomenė jau iš anksto žinojo, kas bus naujasis premjeras.

Iš esmės D. Medvedevo – kandidato į Rusijos premjerus – kalba buvo variacijos Putino „priesakų“ tema: tos pačios mintys, tie patys skaičiai kaip ir V. Putino diena anksčiau pasirašyti įsakai. Tai rodo, kad tų įsakų turinys D. Medvedevui buvo žinomas iš anksto, nes parengti 44 minutes trunkančią programinę kalbą, kurioje parlamentarų teismui būtų pateikiama būsimos vyriausybės veiklos programa ir taip nuosekliai būtų kartojamas prezidento įsakų turinys, per vieną naktį neįmanoma.

Savo kalboje D. Medvedevas palietė svarbiausias Rusijos ekonominės, socialinės, finansinės, kultūrinės raidos problemas, kalbėjo ir savo pamėgta tema – apie numatomas inovacijas ir modernizaciją. Kaip jis pats teigė, visi jo pateikti skaičiai ir rodikliai yra „užfiksuoti kaip pavedimai vyriausybei žinomame labai sisteminiame Rusijos prezidento įsakų rinkinyje“. Taigi ir vėl – „Putino priesakai“.

D. Medvedevo programinę kalbą galima rasti adresu http://blog.da-medvedev.ru/post/220/transcript. Šioje straipsnio dalyje panagrinėsime tik kai kurias vieno iš V. Putino „priesakų“ – įsako „Apie ilgalaikę valstybės ekonomikos politiką“ (ir atitinkamos D. Medvedevo kalbos dalies teiginių) įgyvendinimo galimybes.

D. Medvedevas teigia, kad „per laikotarpį iki 2020 metų turi būti sukurta ne mažiau kaip 25 milijonai efektyvių darbo vietų“, ir pirmiausia – ne žaliavų gavybos srityje. Čia jis, atrodo, kiek persistengė, nes minėtame V. Putino įsake pateikiamas nurodymas skamba taip: „25 milijonų aukšto našumo darbo vietų sukūrimas ir modernizavimas“. Kodėl kandidatas į premjerus praleido žodį apie taip jo mėgstamą modernizaciją – neaišku, bet tai keičia jo pažado esmę. Panagrinėkime šį rodiklį kiek plačiau.

Laikraščio „Novaja gazeta“ žurnalisto N. Kričevskio duomenimis, 2012 m. vasario mėn. Rusijoje buvo 36,1 milijono darbo vietų (neskaičiuojant darbo vietų smulkiajame versle ir individualiame žemės ūkyje): apdirbamojoje pramonėje – 6,1 mln., mokymo sferoje – 5,7 mln., sveikatos apsaugoje – 4,5 mln., gynybos pramonėje – apie 3 mln. ir t.t. 25 mln. naujų darbo vietų sukūrimas padidintų bendrą darbo vietų skaičių iki maždaug 60 milijonų, t. y. apie 70 procentų. Įvertinant tai, kad ekonomikoje, pagrįstoje rinkos santykiais, darbo vietų skaičiaus didėjimas yra tiesiogiai susijęs su ekonomikos augimu, vargu ar tikėtina, kad Rusijos ekonomika per aštuonerius metus galėtų tiek išaugti, juolab kad Rusijoje kol kas nematyti tokios ūkinės veiklos srities, kuri galėtų užtikrinti tokį „kinišką“ proveržį.

Tiesa, kaip birželio 14 d. teigė V. Putinas (http://www.newsru.com/russia/14jun2012/putinairforce.html), Rusijos gynybos pramonės įmonėms valstybiniam užsakymui vykdyti iki 2020 m. bus skirta 20 trilijonų rublių (apie 2,5 trilijono litų). Galbūt ši milžiniška pinigų suma padės sukurti vieną kitą milijoną naujų darbo vietų šioje pramonės šakoje, bet, kaip tvirtina žinomas karinis analitikas A. Golcas, tas papildomas milijonas darbo vietų kartu su esamais trimis milijonais tik padės „užversti karinius sandėlius nereikalinga ir neefektyvia produkcija“. O kur rasti D. Medvedevo pažadėto darbo dar 23–24 milijonams?

Čia ir išlenda V. Putino „priesako“ subtilybė, kurios nepagavo D. Medvedevas: žodis „modernizavimas“ V. Putino įsake. Juk jei valdžia dar sovietinių laikų stakles pakeis pigiai pirktomis nenaujomis užsieninėmis, tai ar darbo vieta nebus modernizuota? Arba jeigu buhalteriui duos kompiuterį, tai ar jo darbas nebus spartesnis? Taigi ir tos „efektyvaus darbo vietos“ tikrai galės būti skaičiuojamos milijonais. Taip ir D. Medvedevas savo pažadą (tiesa, kiek „modernizuotą“) galės įvykdyti.

Toliau D. Medvedevas (V. Putinas) nurodo, kad iki 2020-ųjų būtina „darbo našumą padidinti 1,5–2 kartus, palyginti su buvusiu 2011 metais“. Tačiau nei prezidentas, nei premjeras nekonkretizuoja, kurioje ekonomikos ar kitos veiklos srityje tai būtina padaryti. Iš čia išeitų, kad turima omenyje bendras visų Rusijos ūkinės veiklos sričių (pramonės, žemės ūkio, transporto, aptarnavimo sektoriaus, socialinių paslaugų ir t. t.) vidutinis darbo našumas, t. y. santykio tarp valstybės sukuriamo BVP ir visų darbo vietų reikšmė turi padidėti 1,5–2 kartus. Įvertinus D. Medvedevo pažadėtus 25 milijonus naujų darbo vietų, tai arba BVP iki nurodyto laiko turėtų didėti 2,5–3,4 karto, arba esant normaliems vidutiniams BVP augimo tempams darbo vietų turėtų sumažėti kiek mažiau nei 1,5–2 kartus. Kitaip tas santykis nepadidės.

„The World Factbook“ 2011 metų duomenimis, Rusijoje apie 60 proc. BVP sukuriama aptarnavimo sektoriuje, tad juo labiau sunku tikėtis, kad, pavyzdžiui, kiemsargio, kirpėjo, gydytojo, mokytojo ar banko klerko darbo našumas taip greitai galėtų padidėti pusantro–du kartus. O kad pramonės sfera, kurios įnašas į BVP sudaro apie 37 proc., užtikrintų nurodytą padidėjimą, jai reikėtų didinti savo darbo našumą 4–5,4 karto. Ar tai realu?

Ir dar vienas įdomus D. Medvedevo pažadas, kurį reikia įvykdyti iki 2018 m.: „Mūsų uždavinys – pasiekti, kad investicijos padidėtų iki 25 proc. BVP, o toliau galbūt ir iki 27 proc., įskaitant žymų užsienio investicijų augimą“ (V. Putinas savo įsake nurodo, kad 25 proc. investicijų augimas turi būti užtikrintas net iki 2015 m.). Tačiau nei V. Putinas, nei D. Medvedevas nepatikslina, apie kokias investicijas kalbama – privataus verslo, valstybines ar užsienio (tiesa, pastarąsias D. Medvedevas pamini), vadinamąsias „portfelines“ ar į realų ekonomikos sektorių, trumpalaikes ar ilgalaikes ir t. t.

Jeigu čia turima omenyje valstybinės (paimamos iš biudžeto) investicijos, tai įvykdyti užduotį jokių keblumų nėra: Rusijos federalinės statistikos tarnybos „Rosstat“ duomenimis, 2011 m. valstybinės investicijos sudarė 19,7 proc. BVP, o įvertinant V. Putino paminėtus 20 trilijonų rublių, iki 2020 m. skirtų vien gynybos pramonės kompleksui, šis rodiklis iki to laiko gali net padvigubėti. Taigi nurodytą užduotį bus visai nesunku įvykdyti, bet ar tuo verta džiaugtis? Juk tos pačios „The World Factbook“ duomenimis, 2011 m. Brazilijos valstybinės investicijos sudarė 19 proc. BVP, Indijos – 30,7 proc., o Kinijos – net 54,2 procento. Taigi išeitų, kad Rusija numato lygiuotis į tokias valstybes kaip Haitis (25 proc.), Tanzanija (26,1 proc.) ar Botsvana (26,6 proc.). Keistoka.

Kita vertus, pastaruoju metu Rusijos žiniasklaidoje pilna pranešimų, kad užsienio kapitalas (investicijos) bėga iš šalies. Rusijos centrinio banko duomenimis, 2011 m. kapitalo ištekėjimas iš Rusijos pasiekė 80,5 milijardo JAV dolerių (2010 m. buvo „tik“ 33,6 mlrd.), o per keturis 2012-ųjų mėnesius išplaukė jau 43 mlrd. JAV dolerių. Taigi jei imtume valstybines investicijas ir iš jų atimtume užsienio kapitalo ištekėjimą, tai D. Medvedevo (V. Putino) užduotis iki 2018 m. padidinti investicijas iki 25 proc. BVP atrodytų rimta. Bet juk D. Medvedevas savo kalboje minėjo „įskaitant žymų užsienio investicijų augimą“. Tada darosi visiškai neaišku.

Kai kurie Rusijos apžvalgininkai, nagrinėję minėtų V. Putino įsakų ir D. Medvedevo kalbos turinį, teigia, kad jų reziumė galėtų būti maždaug tokia: idėjos – V. Putino, jų realizacija ir atsakomybė už įvykdymą – D. Medvedevui. Čia dar būtų galima pridurti, kad nors ir kokios būtų idėjos ar jų realizacijai užtikrinti reikalingi rodikliai (skaičiai) ir laimėjimai, vis vien, atėjus laikui, bus rasta būdų pranešti Rusijos visuomenei, jog „Putino priesakai“ yra sėkmingai įgyvendinti.

Apibendrinant abi straipsnio dalis galima teigti, kad tiek prezidento V. Putino, tiek premjero D. Medvedevo nurodytos Rusijos ekonominės ir socialinės raidos gairės primena kelių dešimtmečių senumo SSKP programas: parengta nekonkrečiai ir mažai galvojant apie pateikiamų idėjų realizavimo galimybes. O Rusijos visuomenė, bent jau didžioji jos dalis (tikėtina – programų ir gairių autorių nuomone), visa tai priims su entuziazmu.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 2)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (33)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras