„Sunkūs laikai sudarė prielaidas tobulėti ir, pažvelgę į Estiją, matome, kad tai buvo vienintelis tikras kelias. Kartu Vokietija parodė, kad yra konkurencingos ekonomikos Europos šalis ir kad struktūrinės reformos tiesiog būtinos“, –pasakė Estijos prezidentas Tomas Hendrikas Ilvesas, su darbo vizitu apsilankęs VFR ir susitikęs su jos prezidentu Joachimu Gauku (Joachim Gauck).

„Vokietija visai Europai parodė pavyzdį, kad reikia elgis atsakingai, racionaliai, logiškai. Be to, Vokietija, kuri subūrė Vakarų ir Rytų [gyventojus], yra lyderė siekiant įveikti nesusipratimus tarp Vakarų ir Rytų Europos, – toliau kalbėjo T. H. Ilvesas. – Europa viena, čia neturi būti „naujokų“ ir „veteranų“, arogancijos ir šališkumo, kad tai <...> mums visiems nesmogtų. Šiuo atžvilgiu Vokietija Europai reikalinga kaip ori vadovė“.

Estijos prezidentas mano, kad ekonominės, o ypač finansinės sanglaudos reikia ne tik šalims, kuriose įvestas euras, bet ir visoms kitoms ES valstybėms. Pasak jo, Estija suinteresuota, kad išvengtume susiskaldymo ar nors jį sušvelnintume, kad nesutrikdytume ES vidaus rinkos funkcionavimo. Pasak T. H. Ilveso, Estija norėtų, kad būtų daugiau šalių, kurios naudojasi euru, ir šiuo atžvilgiu stipria kandidate laiko Latviją.

Pagal 2012 m. liepos 4 d. „Postimees.ee“ informaciją parengė Geopolitinių studijų centras.

„Ekspertų lygiu vyksta konsultacijos, kuriose dalyvauja bendrovių ir ministerijų specialistai. Kol kas nėra nustatytos ministrų susitikimo datos“, – sakė ener­ge­ti­kos mi­nis­tro pa­ta­rė­ja Dai­va Ri­ma­šaus­kai­tė. Pa­sak jos, kon­sul­ta­ci­jos yra tęs­ti­nis pro­ce­sas, at­siž­vel­gus į esa­mą pa­dė­tį ir Vy­riau­sy­bės nutarimus.

2010-ųjų pabaigoje–2011-ųjų pradžioje prasiveržus arabų sukilimams pradėjo keistis galios santykiai tiek Afrikoje, tiek Artimuosiuose Rytuose. Šiame kontekste iškilo ir laimėtojai, ir pralaimėtojai. Vis dėlto regiono veikėjų stipriosios ir silpnosios pusės labai sparčiai kinta atsižvelgiant į įvykius, todėl regionų galios pusiausvyra išlieka labai nestabili.

Rusija gali nemėgti Baltijos šalių ir būti nepatogi kaimynė Lietuvai, Latvijai ir Estijai, bet pavojaus joms nekelia, nes galutinai susitaikė su jų nepriklausomybe. Taip mano visuomeninio judėjimo „Rusijos dešiniųjų jėgų sąjunga“ prezidentas Leonidas Gozmanas.

Remdamiesi SEB bankų užsakymu atliktos apklausos duomenimis, SEB banko Estijoje analitikai teigia, kad Baltijos šalyse daugiausia naujų bendrovių steigia estai. Tai pripažįsta ir Estijos verslininkai.

Dar ne taip seniai buvo galima manyti, kad blogiausi finansų krizės Europoje aspektai jau praeityje. Vis dėlto toks vaizdas pasirodė apgaulingas. Iš dalies nedidelė problema (bent jau savo mastu) buvo Kipras, bet prie jo krizės prisidėjo ir vadinamosios trijulės (Europos Komisija, Europos centrinis bankas ir Tarptautinis valiutos fondas) neužtikrintas veikimas. To pakako, kad būtų išprovokuota didžiulė krizė, savo straipsnyje „Project Syndicate“ rašo garsus Vokietijos politikas Joška Fišeris (Joschka Fischer).