Net tada, kai buvęs Vokietijos kancleris Helmutas Kolis (Helmut Kohl) ir buvęs Rusijos prezidentas Borisas Jelcinas kartu ramiai prakaituodavo saunoje, o vėliau dabartinis Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir buvęs Vokietijos kancleris Gerhardas Šrioderis (Gerhard Schröder) kartu sėdėjo rogėse Sankt Peterburge, istorinė našta ir toliau gadino Vokietijos ir Rusijos santykius, nors Sovietų Sąjunga žlugo 1991 m., o Šaltasis karas yra tarsi ir praeities dalis.

Iki šios dienos apiplėšto Vokietijos meno trofėjai yra Rusijos muziejų saugyklose. Pažadų pasiekti abiem pusėms priimtinus šios problemos sprendimus niekada nebuvo laikomasi.

Skirtingos sąvokos, kurias abi valstybės kartoja minėtosioms meno vertybėms apibūdinti, atskleidžia daug. Berlynas į Raudonosios armijos pagrobtus meno kūrinius žiūri kaip į įžūlią vagystę ir reikalauja juos grąžinti. Maskva, priešingai, laiko juos moraline kompensacija už žiaurumus, kuriuos vokiečiai įvykdė per karą. Be to, speciali Rusijos komisija apskaičiavo, kad 427 sovietų muziejai ir 4 tūkst. bibliotekų nukentėjo nuo vokiečių. Remiantis komisija, daugiau negu 110 mln. knygų ir publikacijų buvo sunaikinta. 1997 metų vasarį Valstybės Dūma (Rusijos žemieji parlamento rūmai), kuri tuo metu buvo kontroliuojama komunistų ir nacionalistų daugumos, paskelbė ginčijamus kūrinius iš Vokietijos nuolatine Rusijos nuosavybe.

Meno kūrinių grąžinimas Vokietijai tapo dar tolesne perspektyva, nes tvirti Berlyno ir Maskvos santykiai pastaraisiais metais gerokai atvėso. Net šventė, atidariusi „Vokietijos metus“ Rusijoje birželio viduryje, nesulaukė nė vieno iš šių valstybių vadovų. Dėl savo įtemptos darbotvarkės Rusijos prezidentas V. Putinas tikriausiai nesurado laiko susitikti su Vokietijos prezidentu Joachimu Gauku (Joachim Gauck).

Remiantis Rusijos kultūros ministerija, mažiau negu 10 proc. iš Vokietijos paimtų meno kūrinių vis dar tebėra Rusijoje. Nuo 1955 iki 1960 metų Sovietų Sąjunga grąžino 1,5 mln. muziejų artefaktų komunistų valdomai Rytų Vokietijai, iš jų – 1 240 darbų iš Drezdeno senųjų meistrų galerijos, 16 tūkst. grafikos darbų ir daugiau negu 100 tūkst. monetų. Garsusis Pergamo altorius tuo metu taip pat buvo grąžintas Vokietijai kaip ir „Žalioji Vault“.

Nuo 1996 metų Maskvos A. Puškino muziejus nuolatinėje kolekcijoje turi „Priamo lobį“, kurį Vokietijos pirklys ir archeologas Heinrichas Šlymanas (Heinrich Schliemann) 1873 metais rado Trojoje ir atgabeno namo į Vokietiją. Muziejaus rūsiai taip pat saugo ir Merovingų dinastijos auksą.

Pagal 2012 m. liepos 13 d. „Spiegel Online International“ informaciją parengė Irma Baranauskaitė.

„Ekspertų lygiu vyksta konsultacijos, kuriose dalyvauja bendrovių ir ministerijų specialistai. Kol kas nėra nustatytos ministrų susitikimo datos“, – sakė ener­ge­ti­kos mi­nis­tro pa­ta­rė­ja Dai­va Ri­ma­šaus­kai­tė. Pa­sak jos, kon­sul­ta­ci­jos yra tęs­ti­nis pro­ce­sas, at­siž­vel­gus į esa­mą pa­dė­tį ir Vy­riau­sy­bės nutarimus.

2010-ųjų pabaigoje–2011-ųjų pradžioje prasiveržus arabų sukilimams pradėjo keistis galios santykiai tiek Afrikoje, tiek Artimuosiuose Rytuose. Šiame kontekste iškilo ir laimėtojai, ir pralaimėtojai. Vis dėlto regiono veikėjų stipriosios ir silpnosios pusės labai sparčiai kinta atsižvelgiant į įvykius, todėl regionų galios pusiausvyra išlieka labai nestabili.

Rusija gali nemėgti Baltijos šalių ir būti nepatogi kaimynė Lietuvai, Latvijai ir Estijai, bet pavojaus joms nekelia, nes galutinai susitaikė su jų nepriklausomybe. Taip mano visuomeninio judėjimo „Rusijos dešiniųjų jėgų sąjunga“ prezidentas Leonidas Gozmanas.

Remdamiesi SEB bankų užsakymu atliktos apklausos duomenimis, SEB banko Estijoje analitikai teigia, kad Baltijos šalyse daugiausia naujų bendrovių steigia estai. Tai pripažįsta ir Estijos verslininkai.

Dar ne taip seniai buvo galima manyti, kad blogiausi finansų krizės Europoje aspektai jau praeityje. Vis dėlto toks vaizdas pasirodė apgaulingas. Iš dalies nedidelė problema (bent jau savo mastu) buvo Kipras, bet prie jo krizės prisidėjo ir vadinamosios trijulės (Europos Komisija, Europos centrinis bankas ir Tarptautinis valiutos fondas) neužtikrintas veikimas. To pakako, kad būtų išprovokuota didžiulė krizė, savo straipsnyje „Project Syndicate“ rašo garsus Vokietijos politikas Joška Fišeris (Joschka Fischer).