Kofio Anano (Kofi Annan) pasitraukimas tikrai nebuvo netikėtumas. Nobelio taikos premijos laureatas pastarosiomis savaitėmis tapo kone tragiška diplomatijos figūra. Nors Vakarai, Rusija, Kinija, Iranas ir netgi Sirijos lyderiai iš esmės pritarė jo taikos planui baigti kovas ir pradėti dialogą, realybė pasirodė kitokia. Sirijos diktatorius Bašaras Asadas (Bashar al Assad) padarė sąlyginių nuolaidų, tačiau tokios jos atrodo tik iš pirmo žvilgsnio, nes jis nukreipia vis daugiau smurto tiek prieš sukilėlius, tiek prieš civilius. Rusija ir Kinija vetavo bet kokius Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijos bandymus padidinti spaudimą Damasko režimui. Saudo Arabija, tyliai pritarus Vakarams, tiekė sukilėliams ginklų. Vakarų šalių diplomatai užsiminė, kad K. Ananui gali nepavykti dialogu išspręsti konflikto.

Perspektyvos išties niūrios. K. Anano bandymai ir viltys žlunga. Paliaubos, dėl kurių sukilėliai ir vyriausybė susitarė pavasarį, taip ir nebuvo įgyvendintos. Jungtinių Tautų stebėtojų misijos likimas taip pat neaiškus. Jos pabaiga būtų prieštaringai vertinamas žingsnis. Kofio Anano pasitraukimas – dar vienas ženklas, kad taikus šio fundamentalaus klausimo sprendimas žlugo. Ko gero, Sirijos ateitis priklausys nuo karinių priemonių. Dabartinėje situacijoje įmanomi du scenarijai: 1) konfliktas bus toks žiaurus, kad abi pusės pagaliau bus priverstos pradėti derybas; 2) tikėtinesnis scenarijus – B. Asado režimas žlugs. Prognozuotina, kad susiskaldžiusioje valstybėje tada kils pilietinis karas tarp etninių ir religinių grupių. Užsitęsęs konfliktas sugriaus šalies infrastruktūrą ir destabilizuos visuomenę ir apskritai Siriją labai ilgam laikui, o tai turės sukrečiančių pasekmių visam regionui. Jau dabar žuvo 16 tūkst. žmonių, šimtai tūkstančių pabėgėlių. Tai paveikė visą valstybę.

NATO ir toliau neryžtingai svyruoja. Pralaimėjus diplomatijai, vis garsiau kalbama apie karinę intervenciją. Vakarai dvejoja, ypač po patirties Afganistane ir Irake, ir nenori vėl įklimpti. Dėl oro smūgių nukentėtų ir civiliai. Šioje situacijoje sudėtinga išvengti tarptautinės teisės ir žmogaus teisių pažeidimų, gal tik jie nebūtų tokie siaubingi, kaip tie, kuriuos vykdo vyriausybės kariuomenė.

Jungtinių Valstijų prezidentas Barakas Obama (Barack Obama) puikiai suvokia galimas minėtų scenarijų pasekmes savo valstybei ir tarptautinei bendruomenei, todėl naudojasi gudrumu. Bus ieškoma žmogaus, perimsiančio K. Anano misiją. Tik jam reikės gerokai daugiau negu tik nepriekaištingos reputacijos ir ryžto.

Pagal 2012 m. rugpjūčio 4 d. „Deutsche Welle“ informaciją parengė Irma Baranauskaitė.

„Ekspertų lygiu vyksta konsultacijos, kuriose dalyvauja bendrovių ir ministerijų specialistai. Kol kas nėra nustatytos ministrų susitikimo datos“, – sakė ener­ge­ti­kos mi­nis­tro pa­ta­rė­ja Dai­va Ri­ma­šaus­kai­tė. Pa­sak jos, kon­sul­ta­ci­jos yra tęs­ti­nis pro­ce­sas, at­siž­vel­gus į esa­mą pa­dė­tį ir Vy­riau­sy­bės nutarimus.

2010-ųjų pabaigoje–2011-ųjų pradžioje prasiveržus arabų sukilimams pradėjo keistis galios santykiai tiek Afrikoje, tiek Artimuosiuose Rytuose. Šiame kontekste iškilo ir laimėtojai, ir pralaimėtojai. Vis dėlto regiono veikėjų stipriosios ir silpnosios pusės labai sparčiai kinta atsižvelgiant į įvykius, todėl regionų galios pusiausvyra išlieka labai nestabili.

Rusija gali nemėgti Baltijos šalių ir būti nepatogi kaimynė Lietuvai, Latvijai ir Estijai, bet pavojaus joms nekelia, nes galutinai susitaikė su jų nepriklausomybe. Taip mano visuomeninio judėjimo „Rusijos dešiniųjų jėgų sąjunga“ prezidentas Leonidas Gozmanas.

Remdamiesi SEB bankų užsakymu atliktos apklausos duomenimis, SEB banko Estijoje analitikai teigia, kad Baltijos šalyse daugiausia naujų bendrovių steigia estai. Tai pripažįsta ir Estijos verslininkai.

Dar ne taip seniai buvo galima manyti, kad blogiausi finansų krizės Europoje aspektai jau praeityje. Vis dėlto toks vaizdas pasirodė apgaulingas. Iš dalies nedidelė problema (bent jau savo mastu) buvo Kipras, bet prie jo krizės prisidėjo ir vadinamosios trijulės (Europos Komisija, Europos centrinis bankas ir Tarptautinis valiutos fondas) neužtikrintas veikimas. To pakako, kad būtų išprovokuota didžiulė krizė, savo straipsnyje „Project Syndicate“ rašo garsus Vokietijos politikas Joška Fišeris (Joschka Fischer).