Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  Vokietijos dvejonės dėl Europos

2012 09 04

Vokietijos jau nebejaudina savotiški euro zonos „nenaudėlių“ pantomimos spektakliai, nes šį kartą šalies kanclerė Angela Merkel rodo savo viršenybę. Įvairiems politikos žinovams dar nespėjus pavaizduoti Vokietijos kanclerės kaip Europos laivo kapitonės, Graikijos premjerui Antoniui Samarasui sakančios, kad nebėra daugiau cukraus taupymo priemonių medicinai pasaldinti, A. Merkel pati išplatino vaizdo medžiagą „Aš noriu Europos“. Jai pritarė daug akademikų, politikų ir netgi Vokietijos futbolo žvaigždė, Vokietijos rinktinės ir Miuncheno „Bayern“ klubo gynėjas Filipas Lamas (Philip Lahm). Pabrėždama, kad Europos Sąjunga (ES) puoselėja taiką, gerovę ir kaimynių tarpusavio supratimą, A. Merkel sakė tikinti, kad 27 šalių blokas įveiks valstybių skolų krizę, remdamasis tvaria ir stipria euro zona bei Europos Sąjunga.

Nenuostabu, kad vaizdo medžiaga labiau remiasi retorika negu realiu turiniu, tačiau pagrindinė politinė žinutė aiški: nepaisant griežtų žodžių apie skolas, deficitus ir krizę, Vokietija nori likti ES širdimi, nes ši Europa yra ir pačios Vokietijos ateitis. Tiesą sakant, A. Merkel ir jos partija mato radikalią ES viziją – gilią fiskalinę ir politinę sąjungą. Fiskalinė pusė apima mokesčių harmonizavimą, griežtai prižiūrimą Stabilumo ir augimo paktą su automatinėmis sankcijomis valstybėms, kurios pažeidžia skolos ir deficito taisykles. Be to, galimybė, kad ES komisaras bus atsakingas už tiesioginę intervenciją biudžeto politikai peržiūrėti į krizę įklimpusiose šalyse.

Angela Merkel siekia stiprios Europos, kuri atneštų Vokietijai gerovės kupiną ateitį. Jos partijoje daug diskutuojama apie euro zonos krizės priežastis ir prigimtį, darbo rinkos reformų įgyvendinimą labiausiai krizės paveiktose šalyse, kurios tiesiog chroniškai praranda savo konkurencingumą.

Tokia yra Vokietijos centro dešinioji Europos vizija. Vokietijos kairė taip pat turi savąją. Vokietijos socialdemokratų partija (SPD) garsiai sako: „Pakeiskime Europą“. Ji skatina skirti daugiau lėšų mokslinių tyrimų plėtrai, atsinaujinančių šaltinių energetikai, švietimui, galimybėms įgyti išsilavinimą, o ne aklai taupymo politikai. Perteklius ekonomikoje taip pat yra problema. Pasisakoma už bendrą Europos fiskalinę politiką, kuri užtikrintų teisingą, veiksmingą, efektyvų ir ilgalaikį stabilumą. Nors abiejų pusių ideologinės pozicijos skirtingos, ypač dėl politinio atsako į euro zonos krizę, abi šalys pasisako už „daugiau Europos“.

Visgi šiuo metu Vokietijoje vyksta politinės diskusijos dėl Europos ateities scenarijų. Tačiau, ko gero, svarbiausi terminai minėtuose debatuose – tikėjimas Europos integracija, prisidėjimas prie subalansuotų biudžetų ir žemas infliacijos lygis.

Pagal 2012 m. rugpjūčio 25 d. „EU Observer“ informaciją parengė Irma Baranauskaitė.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras