Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Lietuva
 
  Ką prisimename Laisvės dieną

Dr. Arvydas Anušauskas, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas
2012 09 04

Rugpjūčio 31-ąją minime Laisvės dieną, nors daugelis su tuo susijusių reikšmingų įvykių jau baigia išsitrinti iš atminties. O juk anuomet reikalavimą išvesti iš Lietuvos okupacinę kariuomenę savo parašu patvirtino vos ne kiekvienas suaugęs šalies gyventojas. Masiškiausia šio įvykio demonstracija buvo Lietuvos laisvės lygos inicijuota 1989 m., kai buvo renkami parašai po peticija su šiuo reikalavimu.

Su Sąjūdžio parama buvo surinkta 1,65 mln. parašų ir įteikta Maskvai. Lietuvos Sąjūdis, ruošdamasis į Aukščiausiąją Tarybą, savo rinkimų programoje suformulavo pagrindinius principus, kurie vėliau buvo įgyvendinami: „Tarpvalstybinės derybos dėl Sovietinės kariuomenės statuso, kaip užsienio kariuomenės, nustatymo ir palaipsninio išvedimo iš Lietuvos teritorijos terminų bei sąlygų siekimas“. Prieš tokius teiginius iš karto buvo pradėti naudoti propagandiniai dezinformaciniai metodai. Vien ką rodo Baltijos laivyno vado admirolo V. Ivanovo 1991 m. balandžio mėn. laiško Lietuvos Aukščiausiajai Tarybai citatos: „Kai „nepriklausomybės“ teritorija pamažu apsiriboja „valdžios bunkerio“ teritorija, nors ir vadinasi Aukščiausiąja Taryba“, „kai artėja valdžios paralyžius“, „panašios falsifikacijos (…) neturi nieko bendro su darbščios lietuvių liaudies tikro savarankiškumo siekiu“ ir pan.

Okupacinės armijos tikslai aiškiausiai suformuluoti 1991 m. rugpjūčio 18 d. pučo metu Valstybinio komiteto ypatingajai padėčiai Sovietų Sąjungoje paskelbtame nutarime Nr. 1: „Nedelsiant išformuoti valdžios ir valdymo struktūras, sukarintus junginius, kurių veikimas prieštarauja SSRS Konstitucijai ir SSRS įstatymams.“ Pradėta ruoštis Aukščiausiosios Tarybos rūmų šturmui, jame turėjo dalyvauti 107-osios motorizuotosios šaulių divizijos daliniai, 97-asis parašiutininkų desanto pulkas, Vitebsko 103-iosios oro desanto divizijos padalinys.

Po nesėkmingo pučo visomis priemonėmis buvo stengiamasi atitolinti okupacinės kariuomenės išvedimą. 1991 m. rugsėjo 30 d. Vilniuje, Šiaurės miestelyje dislokuotų karinių dalinių karininkai SSRS gynybos ministrui ir LR AT pirmininkui V. Landsbergiui išsiuntė ultimatyvų pareiškimą: butus perduoti karininkų asmeninėn nuosavybėn nemokamai, iki 1994 m. neperdislokuoti ir neišformuoti Lietuvoje dislokuotų karinių dalinių. Tai buvo vienas paskutinių pučistų šalininkų Lietuvoje pareiškimų, tačiau 1992–1993 metais Rusijos kariuomenės buvimas Lietuvos teritorijoje jau buvo naudojamas siekiant Lietuvos pusės nuolaidų. Kai 1991 m. rugpjūčio 27 d. LR Aukščiausioji Taryba priėmė nutarimą „Dėl visiško SSRS ginkluotųjų pajėgų išvedimo iš Lietuvos Respublikos“, Rusijos pusė iškėlė naują sąlygą – kariuomenės išvedimo pradžios Baltijos šalyse galima tikėtis tik po jos išvedimo iš kitų Rytų Europos valstybių, t. y. ne anksčiau kaip 1994 metais.

1991 m. spalio 5 d. Baltijos valstybių tarybos posėdyje Lietuvos delegacija, vadovaujama V. Landsbergio, laikėsi nuostatos, kad sovietinės kariuomenės padėtis Baltijos valstybėse negali būti derybų objektu, jos buvimas yra nelegalus ir derybos tik legalizuotų SSRS armijos buvimą. Armijos išvedimas turi prasidėti nedelsiant ir trukti ne ilgiau kaip iki metų pabaigos. Buvo sutarta laikytis suderintų išvedimo principų: neleisti karinių dalinių papildymo šaukiamaisiais, išvesti kariuomenę iš sostinių (iki 1991 m. gruodžio 1 d.), neleisti išformuoti karinių dalinių vietoje ir derėtis dėl socialinių garantijų kariškiams, nesiejant to su išvedimo procesu, reikalauti Pabaltijo karinės apygardos ir jos struktūrų panaikinimo. Visa tai gerokai paveikė svetimos kariuomenės sudėtį ir galimybes.

Siekiant pristabdyti išvedimo procesą, iš Maskvos pusės buvo keliamas kompensacijų už paliekamą turtą klausimas. Bet pagal tarptautinės teisės nuostatas Lietuvos Respublikos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą Lietuvos teritorijoje buvo neginčijamos ir negalėjo būti derybų ar susitarimų objektu. Lietuva 1991 m. lapkričio 28 d. išleido įstatymą, kuriuo nustatė, kad SSRS kariuomenės naudojami pastatai ir statiniai priklauso Lietuvos Respublikai. Kariuomenės buvimo Lietuvoje statusas buvo pagrįstas tik Sovietų Sąjungos įstatymais. Tarptautinė teisė nepripažino ir jokios įgijimo senaties – teisės pažeidimas (Lietuvos okupacija) negalėjo sukurti Sovietų Sąjungai jokių teisių Lietuvos atžvilgiu: ex injuria jus non oritur (iš neteisėtumo teisė negimsta). Tai lietė ir nekilnojamąjį turtą, kurį Lietuvos teritorijoje valdė ar sukūrė okupacinė kariuomenė.

Tik vėliau, jau svetimai kariuomenei palikus Lietuvos teritoriją, buvo nustatyta, kad SSRS kariuomenė paliko turto (panaudojamo Lietuvos ūkio ar jos kariuomenės poreikiams) už 716 mln. dolerių, o ekologinė žala siekė 1,78 mlrd. dolerių (be okupacinės kariuomenės buvimo ir Lietuvos kariuomenės turto nusavinimo padarytos žalos).

Padaryta didžiulė žala Lietuvos valstybei, jos piliečiams, gamtai, ūkiui ir kultūrai buvo tiesioginė Sovietų Sąjungos okupacijos ir aneksijos pasekmė, nulemta 50 metų trukusio okupacinės kariuomenės buvimo Lietuvos teritorijoje. Lietuva sunkiai, bet tapo pirmąja Rytų Europos valstybe, išsivadavusia nuo okupacinės kariuomenės 1993 m. rugpjūčio 31 dieną. Lietuvos piliečiai savo pastangomis pagal tarptautinės teisės nuostatas likvidavo vieną pagrindinių okupacijos ir aneksijos padarinių.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (89)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras