Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Rusija
 
  „Gazpromui“ laikas sunerimti? (I) (7)

Vadim Volovoj, politikos mokslų daktaras
2012 09 10

Kaip rugpjūčio pabaigoje pranešė rusų informacinė agentūra „Finmarket“, Rusijos ekonominės raidos ministerija (ERM) mano, kad 2016 m. „skalūninių dujų revoliucija“ Amerikoje gali sukelti rimtų problemų „Gazpromo“ dujų verslui Europoje, nes JAV dujos bus kur kas pigesnės (žinoma, jeigu amerikiečiams iki to laiko pavyks įrengti pajėgumus jų eksportui) (http://www.finmarket.ru/z/nws/hotnews.asp?id=3025522). O ir vidaus rinkoje, valdininkų teigimu, konkurenciją koncernui vis dažniau sudaro nepriklausomi tiekėjai, tokie kaip dujų gavybos bendrovė „Novatek“. Tiesa, pastarosios valdyme dalyvauja artimas V. Putino bendražygis Genadijus Timčenka, todėl pavadinti ją visiškai nepriklausoma tiekėja sunku. Tačiau „Gazpromui“ tai vis tiek rinkos dalies praradimas. Šiame kontekste ERM siūlo dujų milžinui didinti savo investicijų efektyvumą ir derinti savo politiką šioje srityje su vyriausybe.

Kiek rimta yra „Gazpromo“ situacija? Jo atstovai ne kartą sakė, kad skalūninių dujų gavybos Amerikoje augimas yra panašus į „Holivudo filmą“. Pavyzdžiui, koncerno vadovas A. Mileris pareiškė: „Skalūninės dujos – gerai suplanuota pasaulinė viešųjų ryšių akcija. Tokių viešųjų ryšių kampanijų daug: globalus atšilimas, biokuras.“ Savo ruožtu aukšto rango „Gazpromo“ vadybininkas S. Komlevas pažymėjo, kad Amerikai vargu ar pavyks organizuoti skalūninių dujų eksportą.

Kita vertus, neseniai buvo pranešta, kad „Gazpromas“, Prancūzijos energetikos kompanija „Total“ ir norvegų kompanija „Statoil“ nusprendė pristabdyti milžiniško Štokmano gamtinių dujų telkinio Barenco jūroje įsavinimą („Statoil“ net grąžino savo akcijas bendroje įmonėje). Tokio sprendimo priežastimi tapo kompanijų nesugebėjimas susitarti dėl ekonominių investicinio plano aspektų (pirmiausia tai mokesčių lengvatų iš Rusijos pusės ir paprastų bei suskystintųjų dujų gamybos santykio klausimai). Tačiau reikšmės taip pat turėjo tai, kad suskystintas Štokmano dujas buvo planuojama eksportuoti į JAV, bet dabar Amerikai jų nebereikia.

O dėl ilgalaikių „Gazpromo“ perspektyvų aiškūs yra du dalykai. Koncernui, kad užsitikrintų daugiau ar mažiau ramų gyvenimą ilgesniam laikui, skubiai reikalingi nauji didelio laidumo magistraliniai dujotiekiai ir ilgamečiai dujų kontraktai.

Šiuo atveju negalima pasakyti, kad „Gazpromo“ padėtis yra beviltiška. Metų pabaigoje planuojama paleisti „Šiaurės srauto“ antrąją liniją, tada bendras dujotiekio laidumas pasieks 55 mlrd. kubinių metrų dujų per metus, o tai yra reikšmingas laimėjimas norint sustiprinti Vokietijos (Europos) priklausomybę nuo rusiškų angliavandenilių resursų. Dabar ruošiamasi realizuoti dujotiekio „Pietų srautas“ projektą (63 mlrd. kubinių metrų dujų per metus): jo statyba turėtų prasidėti iki metų pabaigos ir pasibaigti 2017-aisiais. Šio dujotiekio atsiradimas reikš ne tik Europos „dujinę apsuptį“, bet ir atsisveikinimą su ES proteguojamo dujotiekio „Nabucco“ projektu bei nesukalbamos Ukrainos tranzitinio vaidmens (jos tranzitinės infrastruktūros reikšmės) sumenkinimą.

Kita vertus, nors pagrindinės Europos energetinės kompanijos gerai sutaria su „Gazpromu“ ir dažnai komplikuoja ES pastangas energetinės nepriklausomybės stiprinimo srityje, Europa atkakliai stengiasi diversifikuoti savo energetinį aprūpinimą, ieškodama įvairiausių alternatyvų. Todėl Rusijos dujų milžinui būtina ieškoti ir kitų partnerių. Pirmasis taikinys – Kinija.

Jos ekonomikai reikia labai daug išteklių, ir V. Putinas 2012 m. birželį pareiškė, kad tikisi pradėti prekybą „artimiausiu metu“. Bet viskas nėra taip paprasta, kaip atrodo. Draugystė yra gerai, bet svarbiausia – kaina. Kaip pažymėjo Rusijos ambasadorius Kinijoje S. Razovas: „Mes aiškiname savo draugams Kinijoje, kad mums, Rusijai, yra svarbus vienodas pelnas. Kitaip tariant, mes esame pasiruošę tiekti dujas į Rytus, taip pat ir į Kiniją, ne pigiau, ne blogesnėmis sąlygomis negu į Vakarų Europą, kur mes tradiciškai, dešimtmečiais šias dujas tiekiame“ (http://vz.ru/news/2012/7/11/588010.html). Tačiau kinai įvairiais būdais stengiasi numušti kainą. Vienas iš jų – anksčiau minėtos skalūninės dujos.

Kitaip tariant, Pekinas bando spausti „Gazpromą“, leisdamas suprasti, kad šalis turi didžiules skalūninių dujų atsargas (galbūt – didžiausias pasaulyje). Tačiau realijos yra tokios, jog Kinijai jau artimiausiu metu reikės daug dujų, o plataus masto skalūninių dujų gavybos organizavimas šalyje stringa (http://vz.ru/news/2012/6/7/582659.html). S. Razovas tvirtai tiki, kad vienaip ar kitaip susitarti pavyks (pavyzdžiui, bus sukurta bendra dujų skirstymo įmonė, kurioje „Gazpromui“ atiteks 49 proc. akcijų, už kurias jis sutiks sumažinti eksporto kainą). Jeigu taip, rusų koncernas galės lengviau atsikvėpti ateities iššūkių akivaizdoje.

Lygiagrečiai „Gazpromas“ svarsto suskystintųjų dujų tiekimo Indijai galimybes. Kaip 2012 m. gegužę pareiškė „Gazpromeksport“ vadovas A. Medvedevas: „Mes matome didžiulį šios šalies potencialą dujų suvartojimo srityje. Mes žiūrime į Indiją kaip į labai svarbią rinką savo suskystintosioms dujoms iš perspektyvių projektų. Pažymėtina, kad geografinė Indijos padėtis leidžia tiekti dujas tiek iš mūsų Tolimųjų Rytų projektų, tiek, pavyzdžiui, iš Štokmano.“

Apskritai suskystintųjų dujų tema „Gazpromo“ versle tampa vis populiaresnė, tai irgi turėtų padėti išsaugoti koncerno laivą ant bangos artėjančios konkurencinės audros metu. Jau veikia suskystintųjų dujų gamykla Sachaline, jos pajėgumą planuojama didinti. 2016 m. siekiama pradėti skystinti dujas Jamale. Nereikėtų pamiršti ir Štokmano.

Pagaliau, pamažu kyla vidinė dujų kaina Rusijoje. Žinoma, šis procesas priklauso nuo bendros šalies ekonominės raidos: bijodama socialinių protestų, valdžia neišdrįs gerokai pakelti kainos vien dėl „Gazpromo“ interesų. Tačiau jeigu Rusijos ekonominis vystymasis vyks sėkmingai – augs pramonė (suprask: dujų paklausa) ir gyventojų pajamos, – „Gazpromas“ gaus rimtą (turint omenyje dabartinį labai žemą vidaus kainos lygį) papildomą rezervą investicijoms į „šviesią ateitį“.

Apibendrinant galima pasakyti, kad vidutinėje perspektyvoje Rusijos dujų milžinas turėtų susidurti su aštresne konkurencija pasaulinėje dujų rinkoje. Dėl to „Gazpromas“ tikrai nebankrutuos, bet jam skubiai reikia užbaigti „Pietų srautą“ (įtvirtinti pozicijas Europoje), susitarti su energetiškai nepasotinama Kinija ir aktyviau plėtoti suskystintųjų dujų pajėgumus, kad susikurtų tvirtą pagrindą galimai kovai su „skalūninių dujų revoliucija“.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 7)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (90)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras