Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  Vokietijos piliečiai siekia svaresnio balso

2012 09 11

Paprastai dėl politikos krypčių sprendžia partijos, bet vis dažniau atsiranda ir tiesioginės demokratijos iniciatyvų, ypač populiarios jos vietiniu lygmeniu. Vietiniai politikai dažnai nepaiso rinkėjų poreikių tiek kalbant apie aplinkkelių, elektros energijos tiekimo linijų tiesimą, tiek apie vėjo turbinų įrengimą ar vietos mokesčių nustatymą. Anksčiau piliečiams tekdavo laukti kitų rinkimų, kurie esą pakeistų situaciją. Tačiau 1956 metais viena Vokietijos žemė leido savo piliečiams teikti peticijas vietiniams referendumams rengti. Po kiek laiko ši praktika įsitvirtino visoje valstybėje ir paveikė daugelį vietos valdžios sprendimų.

Organizacijos „Mehr Demokratie“ („Daugiau demokratijos“) atstovas spaudai Ralfas Uwe Beckas mano, kad įsitraukti į tokias iniciatyvas tikrai verta. Tyrimas, atliktas bendradarbiaujant su Vupertalio ir Marburgo universitetais, parodė, kad 40 proc. žmonių pasiekdavo tai, ką užsibrėždavo. Į ataskaitą įtraukti beveik 6 tūkst. atvejų, kai paprasti piliečiai savo politinėmis iniciatyvomis bandė paveikti vietos politiką. Apie 300 tokių procesų prasidėdavo kiekvienais metais. R. U. Beckas tai vadina atskiru politinio dalyvavimo būdu.

Eilinių žmonių iniciatyvos vis labiau populiarėja, o tradicinės partijos ima prarasti savo patrauklumą, ypač dėl politikos kūrimo proceso. Visgi minėtosioms iniciatyvoms Vokietijoje vis dar nemažai barjerų ir kliūčių. Kartais neleidžiama ginčyti viešų statybų projektų arba taisyklės pateikti peticiją būna labai sudėtingos. Ir net jei referendume pritaria aiški dauguma, kampanija dar toli gražu nėra laimėta. Daug iniciatyvų pralaimi net sulaukusios balsų daugumos būtent dėl to, kad dažnai įstatymai reikalauja, jog pritartų mažiausiai 30 proc. turinčių teisę balsuoti. Tai labai daug.

Daugiausia sėkmingų iniciatyvų yra Bavarijoje. Čia barjerai nedideli ir piliečiai noriai naudojasi tokiomis galimybėmis. Antra vertus, tokios praktikos sulaukia ir nemažos kritikos. Tam itin prieštarauja konservatyvios politinės jėgos. Jos pabrėžia, kad politiniai klausimai yra kompleksiški ir į juos taip paprastai neatsakysi „taip“ arba „ne“. Taip pat baiminamasi, kad piliečiai veiks dėl savo siaurų interesų, o ne dėl bendro gėrio. Tokie „įsisiautėję piliečiai“ esą stabdys socialinę ir ekonominę plėtrą. Vis dėlto minėtas tyrimas rodo, kad prie iniciatyvų kaip tik labiau prisideda išsilavinę ir bendradarbiauti linkę žmonės. Toks įsitraukimas dažnai net stabilizuoja komplikuotas situacijas ir nuramina visuomenę.

Pagal 2012 m. rugsėjo 7 d. „Deutsche Welle“ informaciją parengė Irma Baranauskaitė.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras