Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  Kaip geografija veikia valstybių likimą?

2012 09 18

Istorijoje savo ženklą paliko tiek šlovinga Irano praeitis antikos laikais, tiek Rusijos kelias į galybės zenitą. Apie valstybių geografinės padėties privalumus ir trūkumus daug kalba ir rašo amerikiečių žurnalistas ir knygų autorius Robertas D. Kaplanas (Robert D. Kaplan). Jis nagrinėja, kaip šalių padėtis žemėlapyje veikia jų likimą, ir aiškina, kaip praeities pamokos padeda išvengti konfliktų ateityje. Pasak žurnalisto, geografija yra žmonijos istorijos fonas. Ji svarbesnė net už valdymo filosofiją, ypač tada, kai reikia apibrėžti valstybę. Geografija nusako šalies apribojimus ir galimybes. Pavyzdžiui, Didžioji Britanija yra sala, tiksliau, didelė sala, todėl jai nereikia bijoti sausumos išpuolių. Tai net prisidėjo prie demokratijos įsitvirtinimo šioje valstybėje.

Pažvelkime į Jungtinių Valstijų žemėlapį. Šiaurės rytuose daug patogių uostų. Tai padėjo susiformuoti kolonijoms. O štai Afrikos pakrantės didelės, bet natūralių uostų sąlyginai mažai ir tai istorijos tėkmėje trukdė plėtrai. Rusijos nacionalinį charakterį formavo invazijų baimė, tai lėmė savotišką nesaugumą ir įtarumą. Taigi iš žemėlapių galima daryti daugybę apibendrinimų. Jie gali meluoti, bet iš esmės atspindi šalių gyvavimo aplinkybes bei kiekvienos valstybės išskirtinumą, patogumą plėtoti technologijas. Kitais žodžiais tariant, valstybės gimsta skirtingose starto pozicijose.

Kalbant apie istorijos pamokas, verta paminėti Miuncheną. O pamokymas yra: „Drąsiai priešinkitės diktatoriams dabar, nes jei to nepadarysite šiandien, jie užims dar daugiau teritorijos ir rytoj nuniokos dar daugiau“. Įsiveržkite į Bosniją, kol ne per vėlu, nuverskite Sadamą Huseiną (Saddam Hussein), kol ne per vėlu, sutrukdykite žudynėms Sirijoje, kol ne per vėlu.

Kalbėdamas apie Rusiją, R. D. Kaplanas pažymi, kad Vakarų žiniasklaida ypač mėgsta rodyti neapykantą Vladimirui Putinui. Ji ne visada pastebi, kad Rusijos prezidentas nėra totalitarizmo didvyris, o tiesiog normalus eilinis pusiau diktatorius. Beje, paveiktas didelio iš praeities kilusio geografinio nesaugumo. V. Putinas Europoje įžvelgia tai, ką carai ir valdytojai matė prieš jį: invazijos, nukreiptos prieš Rusiją, grėsmę iš švedų, lenkų, prancūzų, vokiečių ir lietuvių pusės. Būtent dėl to prezidentas siekia milžiniškos įtakos Baltijos valstybėse ir vis dar neįsisąmonina Varšuvos pakto žlugimo. Tačiau tenka susitaikyti, kad Baltijos šalys jau yra NATO narės ir įtakos jose taip lengvai neperimsi. Bet jis pabandys. Per dujotiekius, kriminalines grupuotes ir kibernetines atakas.

Pagal 2012 m. rugsėjo 11 d. „Radio Free Europe / Radio Liberty“ informaciją parengė Irma Baranauskaitė.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras