Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  Moldovos ir Rusijos problemos dėl dujų

2012 09 19

Moldova primygtinai siekia gauti 30 proc. nuolaidą už Rusijos tiekiamas dujas. Rusija parengė bendradarbiavimo pasiūlymą, kurį rugsėjo 12 d. smulkiau pakomentavo RF energetikos ministras Aleksandras Novakas, tačiau keliamos dvi sąlygos.

Pirmiausia, Moldova iki 2015 m. sausio 1 d. privalo denonsuoti 2011 metų spalį pasirašytą protokolą dėl prisijungimo prie ES energetinio bendradarbiavimo sutarties. „Tai būtų sąlyga, kad galėtume svarstyti klausimą dėl Moldovai tiekiamų dujų kainos sumažinimo“, – sakė A. Novakas ir pažymėjo, kad Rusijai nepatinka, jog Moldova pasirašė minėtąjį protokolą, kad nuo 2012 metų jai būtų taikomi ES trečiojo energetikos paketo reikalavimai.

Antra sąlyga: Moldova, norėdama gauti nuolaidą Rusijos dujoms, privalo sureguliuoti skolą koncernui „Gazprom“.

„Gazpromas“ valdo 50 proc. didžiausios Moldovos dujų bendrovės „Moldovagaz“, kuri turi 28,8 tūkst. km vamzdynų ir savo šalies teritorija tiekia Rusijos dujas. Pernai tranzitu buvo patiekta apie 20 mlrd. kub. m. Tranzito sąlygas bendrovės „Gazprom“ ir „Moldovagaz“ derina kasmet. Maskva norėtų, kad „Gazpromas“ su Moldova pasirašytų naują tiekimo sutartį, kuri galiotų 2012–2014 m. ir numatytų tiekti ne daugiau nei 10,4 mlrd. kub. m už ne daugiau 3,9 mlrd. JAV dolerių.

Prisijungusi prie ES energetinio bendradarbiavimo sutarties Moldova nuo 2015 m. vykdytų trečiojo energetinio paketo įsipareigojimus, kurie, be kita ko, numato būtinumą atskirti energijos šaltinių gamybą nuo jų transportavimo ir pardavimo. Europos Komisijos nuomone, dėl to padidėtų konkurencija, atsirastų naujų rinkos dalyvių, sumažėtų energijos kainos. Dėl ES trečiojo energetikos paketo „Gazpromas“ galėtų netekti dujotiekių (o kartu ir padarytų investicijų). Lietuvos valdžia jau priėmė sprendimą dėl anksčiau minėto atskyrimo ir bendrovės „Lietuvos dujos“ restruktūrizavimo. 7,1 proc. „Lietuvos dujų“ akcijų valdantis „Gazpromas“ praktiškai neteks magistralinių dujotiekių. Tai būtų smūgis koncernui, kuris „vamzdį“ laikė savo rankose, „artimiausiame užribyje“ kontroliavo tiekimą ir realizavimą, diktavo kainas užsienio pirkėjams.

Moldovos skola koncernui „Gazprom“ sudaro 4,1 mlrd. JAV dolerių. Tai didžiausia skola, palyginti su kitų buvusių Sovietų Sąjungos valstybių  skolomis, ir pinigine verte 25 proc. didesnė nei Moldovos metiniai pirkimai už 1,06 mlrd. JAV dolerių. „Gazpromas“ jau nebe pirmi metai bylinėjasi su „Moldovagazu“, koncernui surištos rankos, nes jis negali sumažinti dujų tiekimo per Padnestrę, kadangi tai smogtų Balkanų pusiasalio vartotojams.

Moldovos premjero pirmasis pavaduotojas V. Lazaras teigė, kad jo šalis neturi skolų koncernui „Gazprom“ už tiektas dujas, jam įsiskolino bendrovė „Moldovagaz“. Leidiniui „Kommersant“ V. Lazaras paaiškino, jog skola susidarė dėl to, kad „Moldovagazas“ nebuvo gavęs pinigų iš bendrovės „Tiraspoltransgaz“, kuri aprūpina dujomis Padnestrę, ir iš dalies – dėl įkainių skirtumo.

„Nenuostabu, kad, Moldovai pasirašius dokumentus dėl energetinio bendradarbiavimo su ES, Rusija tiekia dujas ta pačia kaina kaip ir kitiems Europos vartotojams. Ir visai logiškas yra reikalavimas padengti įsiskolinimą, o tada prašyti nuolaidos“, – teigė bendrovės „Finam-Management“ ekspertas Dmitrijus Baranovas. Pasak eksperto, padengti skolą pagal „Moldovagazo“ sudarytą sutartį su „Gazpromu“ reikės bet kokiu atveju – ir jei Moldovai pasisektų gauti nuolaidą Rusijos dujoms, ir jei ji pasirinktų bendradarbiavimą su Europa.

Pagal 2012 m. rugsėjo 13 d. leidinio „Vzgliad“ informaciją parengė Geopolitinių studijų centras.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras