Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Lietuva
 
  Kodėl jaunimui nerūpi politika (8)

Komentarai:

Julius, 2012 10 05 04:07
Nesutinku su pagrindine prielaida: "Jaunimas nesidomi politika." Šiuo teiginiu tarsi bandoma pasakyti, jog vyresnė karta politika domisi labiau. Kyla natūralus klausimas: kuo pagrįstas šis teiginys?

Žinoma, galima rodyti į balsuojančių amžių, kad daugiausia balsuoja vyresni žmonės. Bet jeigu žmogus atėjo balsuoti, ar jau galima sakyti, kad jis "domisi" politika?

Mano manymu, vien faktas, jog balsuoja mažiau nei pusė rinkėjų, parodo, kad politika nesidomi ne tik jaunimas, bet ir vyresni žmonės. Kitas faktas, kad daug balsų gauna populistinės partijos, irgi rodo rinkėjų "domėjimosi" politika lygį. Ir čia ne tik jaunimo problema, tai galioja visiems.

Tuo tarpu kalbant apie jaunimą, manau ateityje jis bus žymiai politiškai aktyvesnis nei dabartinė vyresnioji karta (ir žymiai polišitkai brandesnis - mažiau balsavimo už populistus). Viena svarbiausių priežasčių - internetas. Jau dabar soc. tinkluose galima stebėti didėjantį, vadinkim, "pilietinį aktyvumą" - diskutuojama ir dalinamasi įvairiomis politinėmis temomis, formuojasi nuomonių lyderiai, kurių žinutės pasiekia tūkstančius kitų soc. tinklų dalyvių ir t.t. Svarbiausia - visame tame dalyvauja daugiausia jaunimas. Taip pat svarbu suvokti, kad tai tik pradžia - toliau vystosi internetas, įvairios bendravimo ir bendradabiavimo jame formos, ir, mano nuomone, ateityje internetas bus svarbiausia politinė platforma norint pasiekti savo rinkėjus. Visa tai leidžia tikėtis žymiai didesnio rinkėjų (dabartinio jaunimo) įsitraukimo į politinius procesus.

E->, 2012 10 02 15:52
liberalai nesureikšminami, tiesiog jų vedlys paliko gerą įspūdį tiesioginiame eteryje. Patys liberalai - tikrai ne ta politinė jėga, kurią būtų galima girti už viską.

nepasiduok, 2012 10 02 12:46
marazmui

E., 2012 10 02 09:55
Nevertėtų sureikšminti liberalų. Jie to neverti.

nepasiduosiu, 2012 10 01 23:40
akivaizdu, kad autorius yra nupirktas kažkokios monopolijos

To Vidas, 2012 10 01 17:36
Bendravardi Jūs esate visiškai teisus.

Vidas, 2012 10 01 16:05
"Nerūpi" dar ir dėl to, kad jų į politines grupuotes neįsileidžia senimas, bijantis, kad tie paverš iš jų įtaką ir valdžią. Taip yra didžiosiose partijose ir, beje, kone kiekvienoje įstaigoje...

_nevers, 2012 10 01 13:20
Gerb. autoriau, nevadinkite A. Paleckio politiku :))) Tėvo gėda, rusų pakalikas. Skaitant jo įkurtos organizacijos, kuri kažkokiu stebuklingu ir teisiškai pagrįstu (?) keliu gali kelti savo kanditatūras į parlamentą, darosi bloga. Esu jaunas, domiuosi politika ir valstybės gyvenimu, bet kai artėja rinkimai ir pamatai, kas darosi valdžioje... Kokie žmonės kandidatuoja, kokios utopinės partijų programos, kiek melo išsakoma, kiek mėšlo verčiama vienas ant kito. Kaip šunys. Kyla noras išvažiuot iš čia, nes žmogus nereikalingas valstybei.

 
 
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (89)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras