Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Saugumas ir grėsmės
 
  „Didvyrio“ kaina – 3 mlrd. eurų (7)

Komentarai:

Ponia Gina, 2016 03 30 10:15
Sveiki Am ponia Gina Campana, Mes esame teisėti ir patikimas paskolos skolintojas. mes apdalinti paskolas aiškiai ir suprantamai sąlygų, esant 3% palūkanų norma. Nuo $ 2000 iki $ 6.000.000 JAV dolerių, Euro ir svaras Tik Mes apdalinti verslo paskolos, asmeninės paskolos, studentų paskolų, automobilių paskolos ir paskolos atsiperka sąskaitas, ar pradėti verslą, Jei jus domina, susisiekite su mumis paskolos informaciją šis el.pašto: lendingkeyloanfunds@hotmail.com

Dievas telaimina tave.
Linkėjimai,
Ponia Gina Campana
Paštas: lendingkeyloanfunds@hotmail.com


Nurchaci, 2013 12 19 16:53
Vadinamasis "Kalnų Karabachas", o paprasčiau kalbant - armėnų okupuotos Azerbaidžano teritorijos, nėra kažkokios "ginčijamos teritorijos", tai tarptautiškai pripažinta Azerbaidžano teritorijos dalis. Pabrėžiu - šių teritorijų priklausymą Azerbaidžanui pripažįstra visos be išimties pasaulio valstybės ir tarptautinė organizacijos. O okupantai ir lieka tik okupantais, kaip ir rusai Abchazijoje ir Cchinvalio regione.
Dar vienas dalykas - Azerbaidžane jau seniai nėra Rusijos karinių bazių. Vertėtų politologui išmanyti tokius "niuansus", o ne raudoti dėl "savo karininko netekusios" Armėnijos. Priminsiu, kad Armėnijos agresijos prieš Azerbaidžaną metų žuvo keliasdešimt tūkstančių žmonių, o beveik milijonas tapo pabėgėliais.

Micius, 2012 10 30 09:47
Aš ir neteigaiu, kad būtent mažino linija yra efemeriško ir griaunančio vokiečių sekmingo antuolio pasekmė, tačiau vertinant iš tų laikų pozicijos, ji buvo apgailėtina, o Hitlerio veržimasis apeinant ją, tai vėlgi Hitlerio sumanumo ir keistų, bet sėkmingų sprendimų pasekmė, nes kad ir ko jis besiimtų nuo jo atėjimo į valdžią iki pat nesėkmių Rusijos gilumoje 1942-1943 m., jam sekėsi, kad ir kokių jis neįmanomų sumanymų ir planų turėjo, nors ir seniems genberolams preištaraujant.

Vytenis to Micius, 2012 10 29 19:53
Įvertinę Mažino linijos įtvirtinimus vokiečiai atsisakė frontalinės atakos idėjos.Jie nusprendė Mažino liniją apeiti.Dėl prancūzų pralaimėjimo kalta ne Mažino linija,o jungtiniai britų-prancūzų daliniai,kurie neužkirto kelio vokiečių manevrams Prancūzijos-Belgijos pasienyje.Beje,jei ne Hitlerio malonė, sąjungininkams šis pralaimėjimas būtų buvęs dar skaudesnis.Hitleris įsakė Guderiano tankams netrukdyti britų-prancūzų evakuacijai iš Diunkerko.Daugiau nei 300000 sąjungininkų spruko per Diunkerką.

Micius, 2012 10 26 13:32
Visų pirma, Azerbaidžano kario paleidimas ( perleidimas), man primena Austrijos (povyza drįsčiau pavadinti) Golovato ekstradicijos buvimo/nebuvimo reikalu, kontekstas kitas, bet aplinkybės panašios, dėl geopilitinių tikslų. Dėl mažino linijos, tai ji pripažinta kaip viena neefektyviausių gynybinių linijų. Dėl Lietuvos nesipriešinimo 1940, Nesigynėme todėl, kad viskas buvo įtvirtinta sutarčių- paktų kontekste, kurio laikėsi tik Lietuva. 1939 m., pradžioje dėl savitarpio pagalbos su SSSRS, o tolaiu sekė provokacijos, kurias Lietuvos politikai bandė visais įmanomais būdais glaistyti, tik jaunos šalies naivumas neleido įžvelgti klastos net tada kai po ultimatumo įteikimo 1940 m. birželio mėneio įžengiant jau daug didesniems sovietiniams daliniams, vis dar galvojama buvo aukščaiusiuose slouoksniuose, kad dar neviskas prarasta, todėl ką bevedžiotumėme, kito pasirinkimo kaip tai manė tada nebuvo, tik mažo bejėgio kačiuko cypavimai "gal laukinis ir piktas šuo mane aplenks". Apskritai jei kalbant į temą, visi turi tų istorinių skriaudų, tik nevisi skirtingai su jomis susitaiko, japonai, amerikiečių atžvilgiu, bent jau tarptautinėje arenoje nėra tokie angažuoti kelti istorines skriaudas , kaip Armenai prieš Turkus( nors visiškai kitas istorinis kontekstas, mentalitetas ir t.t. galbūt čia ir slypi visa problematika), o tų pavyzdžių turime begales, tik nevisi vienodai su jomis gyvena, ir sugyvena ir t.t.:)

Vytenis Antanui, 2012 10 25 22:46
1) "Tai tokia šalis, kuri visada daro tai, kas jiems naudinga".

Leisk paklausti, kuri valstybė daro tai, kas jai yra nenaudinga? Visos valstybės yra savanaudės. Prancūzija šiuo aspektu nėra išskirtinė.

2) "Prieš II pas. karą visada palaikė lenkus, o ne lietuvius tarpusavio kovose. Atseit stipresnė. Kuo baigėsi, visi žinome, vieniša lenkų kavalerija ant arklių prieš Guderiano tankus ir Sovietų sąjungos pjautuvą su kūjum. Keistasis karas. Bet kai pačią naciai užpuolė, tai britų padedama tik 3-4 dienom ilgiau atkovojo, nei lenkai. Ir įkūrė marionetinį Viši režimą."

Manau, kad mums, lietuviams, negalima šaipytis iš lenkų ir prancūzų pasipriešinimo trukmės, nes patys 1940 m. sovietų invazijos metu mes priešinomės lygiai 0 (nulį) dienų. Ir mes savo krašto gynybai niekada neskyrėme tiek dėmesio ir lėšų, kiek skyrė prancūzai statydami Mažino liniją. Gynyba subyrėjo ir linija neteko savo prasmės tik dėl to, kad jungtinėms britų-prancūzų pajėgoms nepavyko sustabdyti nacių įsiveržimo per Prancūzijos-Belgijos sieną-ten nebuvo jokių įtvirtinimų. Ir tada spruko ne tik prancūzų, bet ir būsimosios NATO ašies - Jungtinės Karalystės - kariai (gėdinga evakuacija iš Diunkerko). Beje, į istorijos vadovėlius kažkodėl nebuvo įrašytas gėdingas britų elgesys po pralaimėjimo Prancūzijoje. Jie Viduržemio jūroje plaukiantiems prancūzų karo laivams pareiškė ultimatumą: arba plaukiate į Jungtinę Karalystę, arba mes jums skandiname (britai bijojo, kad šių laivų neperimtų naciai). Prancūzai nesutiko ir britai atidengė ugnį į savo buvusius sąjungininkus. Ir tai tu pavadintum "nesavanaudišku" elgesiu?

Antanas, 2012 10 24 11:03
1. Armėnai - tokie patys kaip ir žydai. Patys muša, patys rėkia. Kiša didelius pinigus į žiniasklaidą. Prieš šimtą metų turkų vykdytą genocidą prieš juos prancūzai pripažino, bet prieš 20 metų jau į pačių armėnų vykdytas civilių pjautynes pražiūrėjo.
2. Keletą žodžių apie prancūzus. Tai tokia šalis, kuri visada daro tai, kas jiems naudinga. Tos šalies vienas prezidentas lietuvius laikė gentimi, kitas bandė mus išmokyti tylėti. Prieš II pas. karą visada palaikė lenkus, o ne lietuvius tarpusavio kovose. Atseit stipresnė. Kuo baigėsi, visi žinome, vieniša lenkų kavalerija ant arklių prieš Guderiano tankus ir Sovietų sąjungos pjautuvą su kūjum. Keistasis karas. Bet kai pačią naciai užpuolė, tai britų padedama tik 3-4 dienom ilgiau atkovojo, nei lenkai. Ir įkūrė marionetinį Viši režimą. Kaip tada politika buvo neveiksni, taip ir dabar NATO neveiksni. Kodėl apie Prancūziją rašau? Todėl, kad ji turi daug svertų NATO organizacijoje. O armėnų diaspora ten didelė...
3.Armėnai kažkada gyveno sporadiškai, turkai juos mušė, rusai glaudė prie savęs. Atidavė azerų ir gruzinų žemes armėnams. Ir tas karas 1992 metų kažkoks absurdas. Kyšo rusų ausys. Ir jei ne Rusijos glėbys, azerai seniai atkariautų Kalnų Karabachą. Azerbaidžane
4. Žudiko aš neteisinu, bet ką gali galvoti žmogus, kuriam nuo 14 metų kiekvieną dieną viena tiesa buvo kalama į galvą.

 
 
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (89)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras