Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  Ankara ir Berlynas: unikali partnerystė

2012 11 13

Turkijos premjeras Recepas Tayyipas Erdoganas, apsilankęs Berlyne, supranta, kad jo šalis – svarbi Vokietijos partnerė sprendžiant tiek verslo, tiek užsienio politikos problemas. Vis dėlto ši partnerystė kupina iššūkių ir dvišaliai santykiai ne visada lengvi. Turkija siekia aktyviai dalyvauti tarptautinėje politikoje, sustiprinti savo ryšius ir įtaką joje. Šiame procese svarbus vaidmuo tenka Vokietijai, ypač kalbant apie ekonomiką, prekybą ir dvišalę darbotvarkę. Vokietija – didžiausia Turkijos prekybos partnerė netgi per Europos ekonomikos ir finansų krizę. Ji taip pat ir investicijų šioje šalyje lyderė. Šiandien Turkija – lygiavertė ekonomikos partnerė daugeliui valstybių.

Nauja Turkijos užsienio politika itin aktyvi, ir Vokietijos valdžios pareigūnai tuo žavisi. Pasak jų, įspūdingi ir ekonomikos rodikliai. Daugeliui Arabų pavasario šalių ir jų žmonėms Turkija galėtų būti įkvėpimo šaltinis ar netgi modelis, nes jau nuėjo ilgą pokyčių kelią, tapo svarbiu regiono žaidėju ir ambicingu tarptautinės arenos veikėju. Tiesa, liko ir neišspręstų klausimų.

Vienas jų – Turkijos narystė Europos Sąjungoje (ES). Vokietijos kanclerė Angela Merkel tam priešinasi ir siūlo privilegijuotos partnerystės alternatyvą. Buksuojantis stojimo į ES procesas kenkia Turkijos demokratizacijai. Demokratinių teisių ir laisvių situacija taip pat turi trūkumų. Neseniai Turkija padidino spaudimą savo žiniasklaidai, 100 žurnalistų dėl įvairių kaltinimų yra įkalinti.

Pastaraisiais metais Turkija tapo dar svarbesnė Vokietijai, bet net stiprėjant bendradarbiavimo ryšiams „naujoji Turkija“ Berlynui kartais yra labai sudėtingas partneris. Turkijos ir Vokietijos vyriausybės sutaria dėl integracijos politikos krypčių, bet nesutaria dėl prieigų. R. T. Erdoganas garsiai kritikuoja kai kurias A. Merkel politikos gaires, tačiau kartu siekia glaudžių ryšių su Vokietijos visuomene. Vis dėlto asimiliacija net nekvepia. „Niekas negali atimti mūsų kultūros ir identiteto. Asimiliacija yra nusikaltimas žmogiškumui“, – sako Turkijos premjeras.

Nederėtų pamiršti, kad R. T. Erdoganas ruošiasi rinkimams ir Vokietija – jo agitacinės kampanijos dalis. Taigi jis kreipiasi į Turkijos bendruomenę turėdamas galvoje būsimus rinkimus. Toks elgesys turi ir rėmėjų, ir oponentų. Opozicijos grupės jau planuoja demonstracijas prieš R. T. Erdoganą ir jo politiką.

Pagal 2012 m. spalio 30 d. „Deutsche Welle“ informaciją parengė Irma Baranauskaitė.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (31)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (83)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras