Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Gruzija po parlamento rinkimų: kuriuo keliu ketinama eiti?

Aivaras Bagdonas, VU TSPMI doktorantas
2012 11 14

Po šių metų spalio 1 d. įvykusių Gruzijos parlamento rinkimų šioje valstybėje padvelkė nauji politiniai vėjai. Opozicinis blokas „Gruzijos svajonė“ su milijardieriumi Bidzina Ivanišviliu priešakyje Michailo Saakašvilio vadovaujamą Vieningąjį nacionalinį judėjimą įveikė surinkęs 54,85 procento rinkėjų balsų pagal partijų sąrašus ir 39 iš 73 deputatų vietų vienmandatėse apygardose. Viešoji erdvė bemaž iškart prisipildė įvairių prognozių, kokie pokyčiai Gruzijos laukia jau artimiausioje ateityje. Tarp jų paminėtini ir įvairių apžvalgininkų bei ekspertų nuogąstavimai dėl galimo šios valstybės grįžimo Rusijos įtakon.

Pagrindo tokiems nuogąstavimams iš pirmo žvilgsnio esama. Viena vertus, B. Ivanišvilis, didžiąją gyvenimo dalį praleidęs Rusijoje (kur ir susikrovė metinį Gruzijos biudžetą viršijantį 6,4 mlrd. JAV dolerių vertės savo turtą), politinių simpatijų šiai valstybei neslepia. Lapkričio 1 d., t. y. praėjus vos 7 dienoms nuo naujosios Gruzijos vyriausybės patvirtinimo, premjeras B. Ivanišvilis paskyrė politologą ir diplomatą Z. Abašidzę specialiuoju atstovu santykių su Rusija sureguliavimo klausimams. Pats Z. Abašidzė šio posto įsteigimą pavadino įrodymu, kad Gruzijos vyriausybė pasirengusi „atidaryti naują nepriklausomą santykių su Rusija kanalą“.

Esamą politinę padėtį Gruzijoje komplikuoja ir paties M. Saakašvilio inicijuotas valdančiųjų šalies asmenų galios perskirstymas. Politine rokiruote laikytini Gruzijos Konstitucijos pakeitimai nuo 2013 m. dalį prezidento įgaliojimų perleis premjerui. Įvairių ekspertų nuomone, Gruzijos prezidentas jau kitąmet taps nuo ministro pirmininko priklausoma figūra.

Parlamento rinkimų rezultatai taip pat patvirtino, kad B. Ivanišvilis yra rimtas M. Saakašvilio politinis konkurentas, pagrįstai galintis siekti pergalės 2013 m. spalį vyksiančiuose Gruzijos prezidento rinkimuose. Dabartinis šalies vadovas, prezidento pareigas einantis jau antrą kadenciją, kitąmet kandidatuoti nebegalės. Alternatyvaus kandidato, kuris savo charizma galėtų prilygti M. Saakašviliui ir tapti rimtu B. Ivanišvilio konkurentu artėjančiuose prezidento rinkimuose, Vieningasis nacionalinis judėjimas kol kas neturi.

Ir vis dėlto kalbėti apie greitą provakarietiškos Gruzijos užsienio politikos krypties kaitą į prorusišką vargu ar būtų galima. Pirmiausia parlamento rinkimai nepakeitė vieno itin svarbaus fakto – Gruzijos prezidentu tebėra ir iki 2013 m. pabaigos liks vakarietiškų pažiūrų M. Saakašvilis. Ši politinė figūra jau ne kartą demonstravo nepalaužiamą valią ir ryžtą laikytis vakarietiškos Gruzijos užsienio politikos nepaisant Rusijos spaudimo. Mažai tikėtina, kad šią savo nuostatą šalies vadovas bus linkęs keisti ir dabar.

Gruzijos prezidentas tebėra ir (kitąmet įsigaliojus minėtoms Konstitucijos pataisoms) liks svarbi politinė figūra Gruzijos politiniame gyvenime. Todėl alternatyvaus politinio lyderio, t. y. B. Ivanišvilio, iškilimas leidžia kalbėti apie šiuo metu Gruzijoje besiformuojančią dvivaldystę. Tokiomis aplinkybėmis naujasis premjeras greičiausiai bus linkęs gerai apgalvoti savo sprendimus ir vengti esminių pokyčių šalies vidaus bei užsienio politikoje. Priešingu atveju jis rizikuotų iššvaistyti rinkėjų paramą sau bei savo vadovaujamam blokui „Gruzijos svajonė“, populiarumo viršūnę pasiekusiam parlamento rinkimų išvakarėse Gruzijoje kilus kalinių žeminimo skandalui. Artėjančių prezidento rinkimų kontekste tai būtų didelė B. Ivanišvilio klaida, kurios politikas sau leisti tikrai negali.

Juolab kad iš dominuojančių pozicijų stumiamas Vieningasis nacionalinis judėjimas su M. Saakašviliu priešakyje savo turėtų pozicijų gražiuoju užleisti neketina. Pavyzdžiui, po kalinių žeminimo skandalo, kurio eskalavimui rinkimų kampanijos metu B. Ivanišvilis skyrė itin daug dėmesio, atsitokėjusi valdžia smogė atsakomąjį smūgį. Spalio pradžioje Gruzijos vidaus reikalų ministerijos išplatintoje slapta kamera filmuotoje vaizdo medžiagoje matyti žmogus, siūlantis policininkui 25 tūkst. eurų už tai, kad šis nufilmuotų sulaikyto žmogaus sumušimą nuovadoje. Šis pavyzdys byloja, kad prezidentas bei jo rėmėjai yra pasiryžę kelti viešumon ir aktyviai kritikuoti B. Ivanišvilio ir jo parankinių klaidas. Tvyrant tokiai atmosferai glaudaus dialogo su Rusija plėtra būtų klaidingas žingsnis. Diduma Gruzijos gyventojų po 2008 m. karo į didžiąją kaimynę žvelgia su baime, tad intensyvus dvišalių santykių su šia valstybe plėtojimas galėtų tapti svarbiu politiniu koziriu prezidentui ir jo bendražygiams mėginant mažinti šalies gyventojų paramą blokui „Gruzijos svajonė“ ir jo lyderiui.

Didelę įtaką valstybės vidaus bei užsienio politikai turės ir bloko „Gruzijos svajonė“ gebėjimas dirbti kartu. Pažymėtina, kad bloke yra net šešios partijos, kurios jau ne kartą spėjo pasižymėti prieštaringais pasisakymais. Ne mažiau svarbu ir tai, kad po paskutinių rinkimų M. Saakašviliui lojalus Vieningasis nacionalinis judėjimas parlamente gavo kiek mažiau nei pusę – 67 vietas iš 150. Taigi kol kas nežinia, kaip naujajai parlamento daugumai seksis įgyvendinti šalies vidaus bei užsienio politiką, ypač esant tokiai stipriai opozicijai.

Viena iš pagrindinių priežasčių, dėl ko šiemet krito Gruzijos gyventojų parama M. Saakašviliui bei jo vadovaujamam politiniam judėjimui, – klaidingi valdančiųjų politiniai ir ekonominiai sprendimai, stabdantys šalies ekonominę plėtrą. Dalis gruzinų tebekaltina M. Saakašvilį dėl 2008 m. karo su Rusija, turėjusio Gruzijai itin skaudžių pasekmių. B. Ivanišvilio vadovaujamo bloko pergalė gali būti laikoma šalies visuomenės reakcija į šias ir kitas M. Saakašvilio klaidas. Tačiau kartu ji – ir kruopščiai parengtos bei vykdytos rinkimų kampanijos produktas. Todėl jau greitu metu Gruzijos pilietinės visuomenės parama išrinktajai parlamento daugumai bei jos lyderiui gali imti kisti priklausomai nuo jų gebėjimo nebekartoti M. Saakašvilio ir opozicijoje likusio Vieningojo nacionalinio judėjimo klaidų, vykdyti efektyvias reformas ir t. t. Radikalūs sprendimai Gruzijos vidaus arba/ir užsienio politikoje šiame kontekste būtų rizikingi, todėl vargu ar palankūs naujajai politinei daugumai.

Taigi prognozuoti B. Ivanišvilio užsienio politiką suksiant Rusijos kryptimi kol kas tikrai per anksti. Šį teiginį patvirtina Ukrainos pavyzdys. 2010 m. vasarį šios valstybės prezidentu išrinkus Viktorą Janukovyčių daugelis politikos ekspertų Ukrainai prognozavo grįžimą prie prorusiškos užsienio politikos. Vis dėlto Ukraina pasirinko balansavimo tarp Vakarų ir Rusijos politiką, o integracija į Europos Sąjungą bent jau formaliai liko vienu iš šios valstybės užsienio politikos prioritetų. Neatmestina, kad šiuo keliu gali pasukti ir Gruzija.

Bent jau kol kas B. Ivanišvilis deklaruoja neketinąs nutraukti ryšių su euroatlantinėmis struktūromis. Veikiau net priešingai. Spalio 25 d. per šalies parlamento posėdį Kutaisyje politikas, pristatydamas naujosios vyriausybės veiklos programą, pabrėžė, kad narystės ES siekimas, euroatlantinė orientacija ir integracija į NATO išliks Gruzijos užsienio politikos prioritetais. Anot jo, „santykiai su JAV – svarbiausia Gruzijos sąjungininke – bus grindžiami 2009 metų sausį pasirašyta Strateginės partnerystės chartija“ ir t. t.

Naujojo premjero ir jo vadovaujamo bloko pergalė parlamento rinkimuose žymi politinės galios sklaidos pokyčius Gruzijoje. Vis dėlto mažai tikėtina, kad šie pokyčiai lems radikalią Gruzijos užsienio politikos prioritetų kaitą. Neabejotinai keisis Gruzijos dialogas su Rusija. Tikėtina, kad jau artimiausiu metu ims daugėti formalių abipusių politinių pareiškimų, deklaruosiančių Kremliaus ir Tbilisio santykiuose prasidėjusį atšilimą ir t. t. Kita vertus, parlamento dauguma turėtų ir toliau siekti euroatlantinės integracijos.

Ryškesnių pokyčių šalies užsienio politikoje galima tikėtis nebent po 2013 m. spalį turinčių įvykti Gruzijos prezidento rinkimų ir tik tuo atveju, jei šiuos rinkimus laimėtų B. Ivanišvilis arba jam artimas politikas. Iki tol kalbėti apie galimą Gruzijos suartėjimą su Rusija silpstančių Gruzijos ryšių su Vakarų valstybėmis sąskaita vargu ar verta.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (38)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (107)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras