Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  V. Putinas ir Kremliaus propagandos plėtra

2012 11 15

Kremlius kuria naują agitacijos ir propagandos administraciją, kuri daugiausia dėmesio skirs vyresnio amžiaus žmonėms, nes režimas tikisi juos paveikti ar bent jau išlaikyti tokius pačius. Jaunimą tikimasi paveikti per ilgesnį laiką. Tam naudojamos tokios priemonės kaip patriotinio išsilavinimo stiprinimas, moralinių pagrindų plėtojimas Rusijos visuomenėje, pasitelkiamos socialinės organizacijos. Ir viskas skirta tam, kad būtų „gerbiama valstybė, šeimos vertybės ir įstatymų laikymasis“.  Šios idėjos itin prie širdies Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui. Vis dėlto jis pripažįsta, kad nereikia be saiko idealizuoti ir tuo labiau kartoti praeities.

Maskvos analitikai pastebi, kad, nepaisant šių kalbų, V. Putinas remiasi sovietų modeliais, kad apibrėžtų ir skatintų patriotizmą, tačiau, pasak kritikų, minėtos naujovės trukdys reformoms. Iš vienos pusės, V. Putinas siekia visiškai kontroliuoti ideologinę savo valstybės erdvę, nepasitikėdamas anksčiau tam sukurtomis grupėmis ir tikėdamas, kad nauja sistema veiks. Iš kitos pusės, Rusijos prezidentas bandys paveikti savo gyventojus ir jų įsitikinimus. Tai padaryti nėra paprasta, turint galvoje ir didesnį šalies atvirumą, ir interneto įtaką.

Pasak Rusijos politikos ekspertų, naujoji administracija bandys pritraukti žmonių paramą Kremliui, kuri bus priešpriešinta „protestuojančiai mažumai“. Visgi tokia prieiga gali suveikti neigiamai. Tie, kuriuos norima pritraukti, siekia išlaikyti savo padėties status quo, bet V. Putiną nebūtinai. Tai gali surišti Rusijos prezidento rankas dėl naujų iniciatyvų ir netgi pakirsti jo legitimumą. V. Putinas gali prarasti daugelio rusų paramą. Be to, jis gali susikurti dar didesnių problemų dėl naujos administracijos ypatybių: tikslų prieštaringumo, įvairialypio visuomenės požiūrio, sąlyginės komunikacijos. Net kai kurie prezidento rėmėjai įspėja, kad opozicijai bus dar viena priežastis protestuoti, o ir pačios idėjos prasilenkia su laikmečio realybe.

Nors ir siekdama pritraukti rėmėjus ir sužadinti kritikų viltis, naujoji administracija, ko gero, didelės įtakos neturės. Svarbesnis kitas aspektas – V. Putinas nurodė jai ignoruoti didelę rusų grupę, kurių vertybės susiformavo žlungant Sovietų Sąjungai. Tai pasako daug. Jis nesitiki atgauti jų pasitikėjimo, bet mano galįs remtis vyresniais žmonėmis, kurių nostalgiją sovietų laikams beveik neabejotinai pervertina. Be to, prezidentas daug tikisi ir iš Rusijos jaunimo, kurio paramos bando siekti globėjiškais gestais.

Pagal 2012 m. lapkričio 2 d. „Eurasia Daily Monitor“ informaciją parengė Irma Baranauskaitė.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (31)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (84)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras