Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Dviejų diktatorių draugystė: prieš ką ji nukreipta?

Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas
2007 03 29

Baltarusija ir Venesuela – dvi skirtinguose pasaulio kraštuose esančios valstybės – tokios nepanašios beveik pagal visus parametrus, išskyrus vieną – jas abi valdo diktatoriškai nusiteikę politikai. Jau beveik metai pastebimas jų polinkis bičiuliautis, ir šios bičiulystės kertiniu akmeniu tampa bendradarbiavimas energetikos srityje.

Svarbiausia pastarojo meto naujiena – Karakase šios šalys pasirašė susitarimą dėl prekių mainų ir galimybės Baltarusijai jau šiemet pradėti naftos gavybą Venesueloje.

Tokios panašios ir tokios skirtingos

Bet pirmiausia – keletas šių dviejų valstybių duomenų palyginimui.

Rodikliai

Baltarusija

Venesuela

Gyventojai

10,3 mln.

26 mln.

Plotas

207 000 kv. km

912 000 kv. km

BVP (vieta pasaulyje)

80 mlrd. dol. (80)

176 mlrd. dol. (48)

BVP 1 gyv. (vieta pasaulyje)

7800 dol. (80)

6900 dol. (91)

Pagrindiniai pajamų šaltiniai

Mašinų gamybos pramonė

Naftos gavyba (24 proc. BVP)

Eksportas

19,6 mlrd. dol. (2004 m.)

69 mlrd. dol.

Importas

21 mlrd. dol. (2003 m.)

29 mlrd. dol.

Infliacija

9,5 proc. (2006 m.)

15,8 proc. (2006 m.)

Užsienio skola

5,5 mlrd. dol. (2006 m.)

36 mlrd. dol.

Nedarbas

1,6 proc. (2005 m.)

9 proc. (2006 m. spalis)

Šaltinis: https://www.cia.gov/

Sprendžiant iš šių skaičių, ekonominis abiejų valstybių pajėgumas maždaug vienodas, nors ekonomikos struktūra labai skirtinga, o Baltarusijoje – dar ir paveldėta iš sovietinių laikų. Venesueloje ji Hugo Čaveso (Hugo Chavez) pastangomis grindžiama nacionalizavimo projektais, ypač valstybei superkant akcijas iš didžiųjų bendro su užsieniu kapitalo energetikos kompanijų.

Atkreiptinas dėmesys, kad vyraujant planinei ekonomikai Baltarusija išvengia didelio nedarbo ir užsienio skolos. Tačiau dėl naftos gavybos Venesuelos eksporto ir importo santykis daug palankesnis H. Čaveso režimui. Nors Venesuela yra trečia pasaulyje pagal naftos gavybą (po Rusijos ir Saudo Arabijos), o BVP kur kas didesnis už Baltarusijos, pastarojoje BVP vienam gyventojui tenka daugiau. BVP kaitos tendencijos irgi palankesnės Minskui: per 12 metų, kai prezidentu išrinktas A. Lukašenka, BVP 1 gyventojui čia išaugo maždaug trečdaliu, o Venesuelos per tą laiką sumažėjo šeštadaliu. Tai iš dalies lėmė ir didesnis Venesuelos gyventojų prieaugis (per 10 metų – apie 4 mln.).

Nafta – už sutirštintą pieną ir mėsos konservus

Kovo 19–25 d. Karakase visą savaitę vyko įtemptos derybos. Tarp dviejų valstybių pasirašytos 22 sutartys politikos, prekybos, ekonomikos, karinėje ir karinių technologijų srityse. Taip pat susitarta dėl bendrų kompanijų sukūrimo, Minsko automobilių ir traktorių fabrikų produkcijos, įrenginių pieninėms ir ūkio technikos tiekimo. Pasirašytas susitarimas ir dėl dujų įvedimo į Venesuelos gyvenvietes ir miestus, baltarusių statybininkų ir specialistų darbo Karakaso rajone statant penkių tūkstančių butų miestelį. Taip pat buvo pasirašytas memorandumas dėl abiejų valstybių investicinio fondo ir banko sukūrimo.

Be to, Baltarusija ruoš maisto siuntas į Lotynų Ameriką. Kaip pažymėjo diskusijose dalyvavęs Baltarusijos žemės ūkio ministro pavaduotojas Vasilijus Pavlovskis, šiuo metu Venesueloje yra kuriamas valstybinis maisto išteklių rezervas. Dėl to jie labai domisi sutirštinto pieno, mėsos konservų ir sauso pieno siuntomis. Karakasas susirūpinęs ne šiaip sau: blogėjant santykiams su JAV, jis mobilizuoja ne tik gyvosios jėgos, kapitalo, bet ir maisto rezervus.

O Hugo Čavesas Baltarusijai skirs naftos gavybos plotus su išplėtota infrastruktūra, kur bus galima išgauti iki 2 mln. tonų naftos per metus. Baltarusijos naujienų agentūros „BelTA“ pranešimais, tai Venesuelos prezidentas pareiškė kalbėdamasis su Baltarusijos saugumo tarybos sekretoriumi Viktoru Šeimanu. H. Čavesas nurodė energetikos ir naftos ministrui Rafaeliui Ramiresui ne tik išskirti Baltarusijai perspektyvius naftos gavybai rajonus, bet ir įdarbinti baltarusių specialistus jau  šiais metais.

Strateginis diktatorių aljansas

Baltarusijos saugumo tarybos sekretorius V. Šeimanas Venesueloje dažnas svečias. Karakase jis viešėjo pernai rugsėjo 7-8 dienomis ir tuomet pasirašė 23 susitarimus, tarp jų – ir karinio bendradarbiavimo srityje. Kontraktų apimtis – milijardas dolerių.

Prieš tai Minske lankėsi pats H. Čavesas. Liepos pabaigoje Baltarusijos sostinėje jis ir A. Lukašenka sudarė vadinamąjį „strateginį aljansą“. Venesuelos lyderis pareiškė, kad abi šalys „turi laikytis už rankų ir spausti viena kitai ranką, o gal abi, kad apgintume tėvynę ir atsispirtume vidaus ir išorės grėsmėms, kurias mūsų nacionaliniams projektams kelia imperializmas.“ Nuo svečio liepos 23 d. neatsiliko ir A. Lukašenka, kuris tvirtino savo namus suręsiantis pats, be kitų pagalbos, be svetimų „architektų“ ir „rangovų“ pastangų. Po susitikimo su A. Lukašenka Minske Venesuelos prezidentas pareiškė, kad jis čia suradęs dar vieną draugą, su kuriuo galima suformuoti kovos komandą. Su kuo kovotų ši komanda, aišku – su Vašingtonu.

Baltarusijos lyderis tuomet apdairiai pridūrė, kad „mes galime sukurti futbolo, ledo ritulio ar beisbolo komandą. “Vizito tikslas – sustiprinti draugystę su „paskutiniu Europos diktatoriumi“, o pastarasis iš Venesuelos tikisi gauti naftos.

Žiniasklaida tuomet pranešė, kad Venesuela susitarė pirkti Baltarusijos oro gynybos sistemas. Tokie užsakymai Kinijoje ir Baltarusijoje H. Čavesui leistų atsilaikyti prieš JAV grasinimus ir 2005 metų gegužę įvestą ginklų embargą. Derybose Maskvoje H. Čavesas susitarė pirkti 30 naikintuvų ir 30 sraigtasparnių, kitos karinės technikos. Paskui aukštas svečias buvo dar nuvykęs į Iraną ir Vietnamą. O Vašingtonui jis pagrūmojo: jeigu Jungtinės Valstijos ginčys rinkimų rezultatus, jis padarys viską, kad Amerika netektų Venesuelos naftos (pernai JAV iš šios šalies importavo apie 12 proc. visos įvežamos naftos). „The Wall Street Journal“ nurodo, kad tai būtų labai skausminga Vašingtonui, kurio apsirūpinimas energijos ištekliais dažnai lemia jų kainą visame pasaulyje.

Pribaigti mirtiną priešą – Ameriką...

Akivaizdu, kad glaudi draugystė nukreipta prieš savo priešus: Venesuela konfrontuoja su JAV, o Minskas nesutaria su Maskva.

JAV ir Venesuelos santykiai ėmė blogėti, kai prieš septynerius metus, 1999-ųjų vasario 2 dieną, po visos serijos maištų į valdžią atėjo pulkininkas Hugo Čavesas. Jis ne kartą kaltino Vašingtoną organizavus nepavykusius perversmus prieš jį, pavyzdžiui, 2002 metų balandį. „Tuomet Vašingtonas norėjo į valdžią atvesti jam lojalią vyriausybę, kad galėtų kontroliuoti šalies naftos ir dujų telkinius“, - kalbėjo Hugo Čavesas. Visa jo stiprybė – didžiulės naftos atsargos. Paragvajuje jis nedviprasmiškai pareiškė, kad „pigios naftos era baigiasi“ ir jos kainos nepaliaujamai augs. Tai ir yra tas kumštis, kuriuo Venesuelos lyderis grasina Vašingtonui.

Venesuela yra ketvirta naftos tiekėja Amerikai, kasdien parduodanti pusantro milijonų barelių šios žaliavos. Jos tiekimas nesumažėjo net tuomet, kai Venesueloje 2002 m. gruodį–2003 m. vasarį kilo ekonominė krizė, ir naftos gavyba krito iki žemiausio lygio. Tai, kad Venesuela yra Karibų jūros baseine ir todėl naftos transportavimas į Ameriką gana pigus, amerikiečiams yra labai svarbus faktorius.

Londono laikraštis „The Times“ prisimena Dž. Bušo metinį pranešimą, kuriame jis iš naujo įvardijo „blogio ašies“ šalis. Jame nebuvo paminėta Venesuela, bet, kaip rašo britų dienraštis, kiekvienas amerikietis supranta, kur silpnoji jo vieta: juk visa Amerika važinėja automobiliais, kuriems reikalingas vis labiau politiniais tikslais naudojamas naftos produktas...

Norėdamas papildyti šalies iždą, H. Čavesas surengė konsultacijas su Naftą eksportuojančių šalių organizacijos (OPEC) narėmis, kad užkirstų kelią pasaulinių naftos kainų kritimui. Jungtinės Valstijos importuoja apie 60 proc. visos reikiamos naftos, ir tai dvigubai daugiau negu prieš du dešimtmečius.

Venesuelos revoliucinis lyderis ne tik lanko Baltarusiją, Kubą ar Rusiją. Pavyzdžiui, sausio viduryje Karakase viešėjo Irano prezidentas Mahmudas Ahmadinežadas. Kaip pranešė laikraštis „Los Angeles Times“, abu lyderiai nutarė įkurti investicinį fondą, kuris bus naudojamas išsilaisvinimo iš JAV įtakos projektams finansuoti. Anksčiau buvo pranešta, kad jame bus 2 milijardai dolerių, tačiau dabar jis mažų mažiausiai padvigubėjo...

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (89)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras