Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  „Pietų srautas“ tarp „Gazpromo“ ir ES

2012 12 12

Rusijos dujų giganto „Gazpromo“ kalbos apie dujotiekio „Pietų srautas“ povandeninės dalies tiesimo pradžią virsta darbais. Jis turėtų tiekti gamtines dujas Juodąja jūra į Europos Sąjungą (ES). Tačiau kyla klausimas, ar viskas iš tiesų taip paprasta, nes būta oficialių pasisakymų apie minėtų darbų pradžią anksčiausiai 2014-aisiais metais. Be to, ES pareigūnai teigia, kad galutinis maršrutas dar turi būti pateiktas Briuseliui, o pritarimo lauktina tik ateinančiais metais.

ES energetikos komisaro atstovė spaudai Marlena Holzner pabrėžė, kad prie galutinės projekto fazės net nepriartėta: studijos neužbaigtos, nėra oficialių patvirtinimų.

„Neturime jokios konkrečios informacijos. Viskas tarsi kybo ore. Europos Komisijai (EK) nepranešta, kad tai – galutinis maršrutas. Juk tai reikštų aiškias gaires, kur „Pietų srautas“ prasideda, kur baigiasi, per kurias valstybes eina. To nepateikta. Nėra ir jo viso poveikio aplinkai įvertinimo. Trumpai tariant, nieko galutinio“, – kalbėjo ji.

Detalus viso maršruto planas turi būti pateiktas Briuseliui. Be to, privalomas socialinio ir poveikio aplinkai įvertinimas. Visa tai gali užtrukti daugiau nei metus, nes studijos reikalauja konsultacijų su kiekvienos veikiamos valstybės valdžia ir visuomene.

Pasak „Pietų srauto“ projekto atstovų, jie sutinka su tokiu situacijos vertinimu, bet esą paskelbdama apie darbų pradžią Rusija tiesiog parodė, kaip rimtai yra nusiteikusi ir kad būtinai jį įgyvendins. Jų teigimu, viskas bus oficialiai sutvarkyta ir pagal ES įstatymų bazę, juk dabar Rusija neseniai tapo Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) nare.

Kyla klausimas, kodėl „Gazpromas“ taip skubėjo paskelbti apie darbus? Tai galėjo būti susiję su kaltinimais dujų gigantui antikonkurencine praktika Vidurio ir Rytų Europoje. Rusija esą nustebusi dėl tokių veiksmų, todėl nusprendė pasielgti savaip ir turėti mažiau reikalų su ES valdžia.

Kai kurių energetikos ekspertų teigimu, minėtas skubėjimas galėjo būti nulemtas ir Rusijos vidaus politikos įvykių, nes Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nurodė premjerui Dmitrijui Medvedevui darbus pradėti iki 2012 metų pabaigos. Tai tapo valstybės, Kremliaus prestižo ir „Gazpromo“ patikimumo klausimu, netgi tarptautiniu mastu.

Analitikų teigimu, šiame kontekste svarbu aplenkti ir konkurentų dujotiekį „Nabucco“, kuris, sujungdamas Kaspijos regioną ir Artimuosius Rytus su Europos Sąjungos (ES) rinkomis, sumažintų Europos priklausomybę nuo Rusijos dujų.

Pagal 2012 m. gruodžio 7 d. „Radio Free Europe / Radio Liberty“ informaciją parengė Irma Baranauskaitė.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (33)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras