Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  Natalija Žuravliova. Užsispyrusi Estija netenka šimtų milijonų dolerių

2012 12 13

Siekdama įvertinti galimybes pagal projektą statyti trečią ir galbūt ketvirtą dujotiekio „Nord Stream“ liniją  bendrovė „Nord Stream AG“ Estijos užsienio reikalų ministerijai pateikė prašymą šalies Baltijos jūros ekonominėje zonoje leisti ištirti keturių kilometrų pločio ruožą.

Estijos vyriausybė nusprendė atsisakyti tyrimų, pranešė naujienų agentūra „Interfax“. Beje, pirmąsyk Estija atmetė prašymą leisti atlikti tyrimus savo ekonominėje zonoje 2007 metais ir jos parlamentas primygtinai rekomendavo Baltijos jūros regiono šalims savo vandenyse neleisti statyti dujotiekio.

Įdiegtos dvi dujotiekio atšakos neina per Estijos ekonominę zoną, o Suomių įlankoje statybos darbus teko vykdyti ties Suomija, kur jūros dugnas nebuvo palankus šiems darbams.

Ekspertai įsitikinę, kad Estijai būtų labai naudinga dalyvauti projekte „Nord Stream“. Bendrovės „AForex“ analitiko Nareko Avakjano nuomone, tranzito pajamos kasmet sudarytų 200–250 milijonų dolerių, o kartu su apsaugos ir aptarnavimo paslaugomis ir įvertinus galimą nuolaidą dujoms Estijos pelnas sudarytų 500–600 milijonų dolerių.

Estijos nenorą į savo teritoriją įsileisti projektą „Nord Stream“ ekspertai aiškina tuo, kad estai iš „Gazpromo“ siekia  išimtinių prekybos lengvatų. Julija Voitovič iš agentūros „Investcafe“ priminė, kad 2011 metais Estija gavo 15 proc. nuolaidą dujoms apmokėti, tačiau pagal su „Gazpromu“ pasirašytą sutartį kaina buvo susieta su brangstančia nafta, todėl įpusėjus 2012 metams sutartinė kaina padidėjo per 50 proc., palyginti su 2011 metais. „Taigi, Estija siekia didesnių lengvatų“, – spėjo Rusijos analitikė.

Pagal 2012 m. gruodžio 6 d. „Vzgliad“ informaciją parengė Geopolitinių studijų centras.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (31)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (84)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras