Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Robotas ir žmogus karo lauke (4)

Vadim Volovoj, politikos mokslų daktaras
2012 12 14

Prieš kurį laiką žinoma tarptautinė organizacija „Human Rights Watch“ (HRW), besirūpinanti žmogaus teisėmis, kartu su Harvardo teisės mokykla paskelbė tyrimą „Prarandant žmogiškumą: argumentai prieš robotus žudikus“ („Losing Humanity: The Case Against Killer Robots“, <http://www.hrw.org/sites/default/%20files/reports/arms1112ForUpload_0.pdf>), kuriame kritikuoja šalis, kuriančias kovinius robotus. Kariškiai, žinoma, akcentuoja jiems patogius šio tiek karine, tiek kitomis prasmėmis aktualaus klausimo aspektus, bet jų pozicija neabejotinai turi ir silpnų vietų. Bet kuriuo atveju dėmesio yra verti abiejų pusių aiškinimai.

Šaltakraujiški žudikai ir atsakomybė

Pirmiausia HRW suskirsto robotus (kaip „mechanizmus, galinčius suvokti aplinkinį pasaulį ir veikti pagal programą“) į tris grupes pagal jų autonomiškumo lygį: tuos, kur žmogus yra valdymo sistemoje (angl. human-in-the-loop); tuos, kur žmogus yra virš sistemos (angl. human-on-the-loop), ir tuos, kur žmogus neturi įtakos sistemai (angl. human-out-of-the-loop). Pirmuoju atveju mašina gali savarankiškai aptikti ir atrinkti taikinius, bet sprendimą dėl jų sunaikinimo priima žmogus operatorius (pavyzdžiui, nepilotuojami žvalgybiniai-koviniai lėktuvai). Antruoju atveju robotai sugeba patys surasti taikinius ir nuspręsti, kuriuos iš jų sunaikinti, bet žmogus operatorius gali įsikišti į procesą bet kuriuo momentu (pavyzdžiui, naujos kartos robotų naikintuvų grupė). Trečiuoju atveju turimas omenyje kino terminatoriaus tipo sudėtingas įrenginys, kurio praktinis funkcionavimas, HRW atstovų nuomone, būtų problemiškiausias.

Pagrindiniai žmogaus teisių gynėjų priekaištai karinių robotų šalininkams yra keli. Pirma, robotai neturi ir niekada neturės žmogaus emocinės ir loginės vertinimo sistemos, todėl jų sprendimai nevienareikšmėse situacijose gali turėti neigiamų padarinių. Pavyzdžiui, jeigu prieš robotą guli sužeistas kareivis su ginklu rankoje arba prieš jį stovi ginkluotas, bet aiškiai norintis pasiduoti priešininkas, mašina gali vis dar galvoti, kad taikinys yra agresyviai nusiteikęs ir todėl turi būti sunaikintas. Antra, pasaulyje yra daugybė autoritarinių režimų, kuriems reikalingi šaltakraujiški žudikai, be dvejonių vykdantys nusikaltėliškus įsakymus. Pavyzdžiui, per revoliuciją žmonių kariuomenė gali atsisakyti šaudyti į savus ar net pereiti sukilėlių pusėn. O robotai darys tai, kas jiems bus liepta. Trečia, jeigu vienu ar kitu atveju paaiškės, kad mašina suklydo ir nužudė nekaltą žmogų, padarė karinį nusikaltimą, kas bus kaltas, ką reikės teisti? Kadangi bausti robotą yra beprasmiška, variantai lieka keli: karininkas, kuris davė robotui įsakymą ar nusprendė, kad jis gali veikti savo nuožiūra; roboto programuotojas, kuris blogai jį užprogramavo; roboto gamintojas (įmonė ir/ar darbininkas), kuris padarė klaidą mašinos gamybos metu. Tačiau bausti bet kurį iš šių subjektų už roboto klaidą būtų ne visai sąžininga, todėl klausimas iš esmės lieka neatsakytas.

Šiame kontekste HRW tyrimo autorių verdiktas yra vienareikšmis: kovinių robotų kūrimo tyrimai, jų gamyba ir naudojimas turi būti teisiškai uždrausti globaliu mastu, nes po 20–30 metų gali būti jau per vėlu.

Mažiau karių – mažiau aukų ir išlaidų

Pagrindinis kariškių argumentas, žinoma, yra tas, kad robotai pakeis gyvus kareivius, o tai reiškia kelis dalykus. Pirma, bus išsaugota daugiau žmonių gyvybių: a) žus mažiau kareivių nuo svetimų ir savų ugnies (vadinamosios „draugiškos ugnies“, aukų per karinius konfliktus dar pasitaiko dėl žmogiškojo faktoriaus, o robotai turėtų sumažinti jų tikimybę); b) žus mažiau civilių, nes nepavargstančios mašinos veiks tiksliau ir be šališkų emocijų.

Antras svarbus argumentas robotų naudai yra tas, kad geram kariui paruošti reikia daug pinigų ir laiko. O jeigu jis buvo sužeistas ar nužudytas, reikia jį gydyti ar mokėti kompensaciją. Kovinių mašinų ir jų atsarginių dalių gamyba, žinoma, irgi nebus pigus reikalas, bet vis tiek atsieis pigiau, o ir pensijos robotui mokėti nereikės.

Pagaliau, reaguodami į žmogaus teisių gynėjų priekaištus, pavyzdžiui, JAV ir Didžiosios Britanijos kariškiai žada, kad žmogus visada kontroliuos robotų veiksmus, kurie bus apriboti įstatymų.

Tačiau akivaizdu, kad šie pažadai yra nieko verti, nes kariuomenei rūpi ne tiek aukų (savų ar priešo) skaičius, kiek užduoties įvykdymas, o, tarkim, nepilotuojamas naikintuvas gali atlikti daugiau nei pilotuojamas, nes didesnių pagreičių ir sudėtingesnių manevrų apkrova lakūnui yra nepakeliama. Kaip sakoma: tikslas pateisina priemones.

Be to, kaip savo socialiniame tinklalapyje rašo profesorius Williamas Astore‘as: „Robotai naikina mūsų ryšį su žiauriomis žudymo realijomis karo metu ir gundo greitu sprendimu bei palankia pabaiga. (...) Kare retai kada yra veiksmingi greiti sprendimai, technologiniai ar kitokie. Jis paprasčiausiai pernelyg chaotiškas ir nenuspėjamas. (...) Net GPS nukreipiamos bombos gali nepataikyti į taikinį arba dėl blogos žvalgybos pataikyti ne ten, kur reikia. „Viskas kontroliuojama“ yra mėgstamiausia JAV kariškių fantazija.“

Kur ta riba?

Kol kas filmo „Terminatorius“ scenarijus atrodo pernelyg apokaliptinis. Tačiau, kaip rašoma straipsnyje „Robotai kare: mokslininkai diskutuoja dėl etinių klausimų“ („Robots at War: Scholars Debate the Ethical Issues“, <http://chronicle.com/article/Moral-Robots-the-Future-of/134240/>): „Jeigu yra kažkas, dėl ko Ronaldas C. Arkinas [sako, kad sukūrė robotų etinės sistemos (angl. ethical governor) algoritmus. – V. V.] ir jo kritikai galėtų sutarti, tas kažkas – supratimas, kad autonominės sistemos jau ateina į karo lauką, ir dabar pats laikas apie tai kalbėti. Skirtumas yra tas, jog R. Arkinas nori, kad kalbų rezultatu taptų tyrimai ir tokių sistemų valdymas, o jo atkakliausi oponentai siekia, kad ši ginkluotė būtų uždrausta.“

Manytina, kad kariškiai nesustos ir eis iki galo – autonominio kovinio roboto sukūrimo. Jiems visuomet atrodys, kad čia nėra nieko pavojingo, nes jie „viską kontroliuoja“. Tačiau bet kokie kompiuteriai ir programos „streikuoja“, ypač pradinėje jų kūrimo stadijoje. Todėl tiesiog neišvengiama, kad nemalonių incidentų su nepagrįstais civilių nužudymais, o svarbiausia – su „terminatorių“ nepaklusnumu, pasitaikys. Tada robotų šalininkai tikriausiai atsipeikės, bet gali būti per vėlu.

Istorija akivaizdžiai parodė, kad žmonija buvo nepasiruošusi branduolinio ginklo išradimui ir tik didelėmis pastangomis sugebėjo įvesti tam tikrą „branduolinę tvarką“. Su autonominėmis žudymo mašinomis gali būti dar blogiau ir dar sunkiau. Čia kaip su klonavimu ar didžiuoju hadronų greitintuvu – svarbu suprasti, kur ta riba, ir tris kartus pagalvoti, ar verta ją peržengti.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 4)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (90)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras