Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  Putinizmo krizė

2013 01 03

Žvelgiant į Vladimiro Putino valdymą Rusijoje, kyla nemažai klausimų. Kodėl jis griebiasi represinių priemonių prieš savo oponentus? Juk V. Putino režimas vyrauja jau beveik 14 metų ir kontroliuoja daugumą viešųjų institucijų, visą saugumo aparatą, įskaitant prokurorus, jis gali be įspėjimo uždrausti bei cenzūruoti bet kurią žiniasklaidos informavimo priemonę. Tad kam atvirai kovoti su žurnalistais, smulkiaisiais verslininkais ir nevyriausybinėmis organizacijomis, kai toks elgesys neišvengiamai slopina socialinį bei ekonominį gyvenimą ir pasmerkia valstybę stagnacijai? Negi liūtą išgąsdino pelė? O gal toji pelė toli gražu nėra maža ir nepavojinga?

Vyriausybės pasirodymas nuvilia: per pastaruosius mėnesius valdžia išleido keletą naujų represinių įstatymų, privertė išeiti iš darbo ne vieną įtakingą žurnalistą, persekiojo žmogaus teisių gynėjus, merus bei žinomus politikus. Politiniai lyderiai, valdžios pareigūnai ir teisėjai net nebando apsimesti, kad Rusijos teisinė sistema nepriklausoma ir teisinga. Kompromatai (netikri, sufabrikuoti kaltinimai) naudojami liberaliai ir atvirai. Jungtinių Valstijų tarptautinės plėtros agentūros (US AID) ir rusiškos radijo stoties „Radio Svoboda“ uždarymas simbolizuoja pastangas apriboti nuomonės laisvę ir bendradarbiavimą su užsieniu.

Vis dėlto šie suvaržymai nesulaikė opozicijos ir nenutildė kritikos. Internetas išlieka gyvas, o daugelyje Rusijos miestų gatvėse vyksta protestai. Net persekiojami Rusijos protestų lyderis Sergejus Udalcovas ir tinklaraštininkas Aleksejus Navalnas sugebėjo išlikti žaidime, o žmonės juos remia. Atsiranda vis daugiau judėjimų ir institucijų, nepatenkančių į V. Putino orbitą, o tai autoritariniam režimui yra didžiulis pasiekimas. Juk internetas negali būti visiškai kontroliuojamas, todėl pamažu tampa laisvų pasisakymų vieta.

Neįmanoma nepastebėti prieš V. Putiną nukreiptų demonstracijų praėjusią žiemą ir pavasarį. Protestai mobilizavo šimtus tūkstančių rusų ir darė didžiulį spaudimą centrinei, regioninei ir vietinei valdžiai net kelis mėnesius. Šių naujų ir galingų srovių Kremlius negalėjo užgniaužti net vadindamas užsienio agentais. Buvo suabejota valdžios galimybėmis užtikrinti vis geresnius gyvenimo standartus. Be to, ypač jaunesnės kartos žmonėms V. Putinas ir jo pareigūnai atrodo atitrūkę nuo realybės ir atgyvenę. Tai pasakytina ir apie D. Medvedevo pavyzdį bei jo vaidmenį būnant prezidentu. Kaip šalies vadovas jis nepasiekė nieko nei teisės viršenybės, nei ekonominės modernizacijos srityse. Visiems buvo aišku, kas slypi už jo valdymo, ir tai dar labiau paveikė vis prastėjantį politinį ir socialinį Rusijos klimatą.

Dar ir dėl to ši V. Putino kadencija bus kitokia negu ankstesnės. Jam itin trūksta aiškios strategijos, inovatyvios dvasios ir politinio lankstumo, o turimi politiniai, ekonominiai ir socialiniai resursai senka. Autoritariniai klientelistiniai režimai priklausomi tiek nuo tylaus gyventojų paklusimo, tiek nuo elito lojalumo. V. Putino atveju šios grandys vis silpnėja.

Pagal 2012 m. gruodžio 28 d. portalo http://www.project-syndicate.org/ informaciją parengė Irma Baranauskaitė.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (31)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (84)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras