Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  Marija Žolobova. V. Putinas Briuselyje eilinį kartą kėlė klausimą dėl bevizio režimo

2013 01 04

30-ajame ES ir Rusijos viršūnių susitikime RF prezidentas Vladimiras Putinas skubino pradėti taikyti Rusijai bevizį režimą, nes „išspręsti beveik visi techniniai klausimai“ ir beliko parodyti politinę valią: „Grynai politinis klausimas. Jį nėra paprasta spręsti mūsų Europos partneriams, nes 27 šalys mąsto nevienodai. Manau, kad nebuvimas (bevizio režimo) kenkia <...>, tai, esant tokiai prekių apyvartai, trukdo plėtoti ekonominius ryšius. Reikia apsišarvuoti kantrybe ir dialogu siekti tikslo.“

2006 m. pasirašytas susitarimas dėl vizų režimo supaprastinimo, 2011 m. gruodį buvo susitarta dėl laisvam judėjimui reikalingų priemonių. 2012 m. viršūnių susitikime V. Putinas, ragindamas kuo greičiau suteikti Rusijos žmonėms galimybę ES erdvėje lankytis be vizų, net išvardijo ne Europos šalis, kurios jau naudojasi bevizio režimo privalumais.

Kita svarbi ES ir Rusijos viršūnių susitikimo tema – energetinis bendradarbiavimas. Kalbėdamas apie 2009 m. patvirtintą ES trečiąjį energetikos paketą, V. Putinas pažymėjo, kad Europos Sąjunga turi teisę priimti bet kokius sprendimus, tačiau pabrėžė: „Šis paketas negali būti taikomas jau sudarytiems sandoriams, nes mes tai vertiname kaip Rusijos investicijų konfiskavimą. Tai paprasčiausiai įveda sumaištį ir žlugdo pasitikėjimą bendru darbu.“ Visgi V. Putinas išreiškė viltį, kad Rusija ir ES, remdamosi „pamatinių santykių plėtojimo interesais“, ras tinkamą ir abiem pusėms naudingą sprendimą.

Pagal 2012 m. gruodžio 21 d. „utro.ru“ informaciją parengė Geopolitinių studijų centras.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (33)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras