Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  Egiptui reikia tvarios politikos

2013 01 09

Egipto ekonomika griuvėsiuose, o paprasti žmonės kenčia. Valstybei reikia svarios ekonominės darbotvarkės, tačiau politinės jėgos to tarsi nepastebi. Taip mano Aberdyno universiteto politologas Andrea Teti. Per paskutinius keletą mėnesių ekonominė situacija Egipte smarkiai pablogėjo ir tai neišvengiamai veikia jo visuomenę tiek didžiuosiuose miestuose, tiek provincijoje. Pasak A. Teti, politiniai faktoriai gerokai prisidėjo prie ekonomikos nuosmukio. Musulmonų brolijos veiksmai įnešė daug netikrumo į politinį ir ekonominį gyvenimą. Nepavyko pasiekti ir planuoto turizmo atsigavimo. Perėjimo procesas taip pat nebuvo nuoseklus: jis nepadėjo suformuluoti ekonominės politikos tikslų, nors tikėtasi, kad būtent ji atneš Egiptui taip reikalingą tvarią ir įvairias sritis apimančią plėtrą. Pokyčiai politiniame lygmenyje turėjo daug neigiamos įtakos valstybės ekonomikai.

Dabar Egipto musulmonų brolija yra atsakinga už politinius ir ekonominius sprendimus šalyje. A. Teti manymu, ji praranda vis daugiau paramos, prieš ją mobilizuojasi žmonės, laiko ją atsakinga už tuntus problemų. Vis dėlto Musulmonų brolija – didžiausia ir geriausiai organizuota politinė jėga Egipte, lemianti nacionalinius valstybės sprendimus. Paklaustas, ar kitos politinės partijos bei organizacijos gali pasinaudoti Musulmonų brolijos sunkumais, Aberdyno universiteto politologas akcentuoja, kad trumpuoju laikotarpiu gali atsirasti gana nemažai politinių judėjimų, o tai dar labiau apsunkina Egipto situaciją. Juk Musulmonų brolija lengvai neužleis šalies politinės arenos. Jos rankose ir organizaciniai pajėgumai.

Kalbėdamas apie situacijos Egipte pagerėjimą, A. Teti klausia, kaip tas pagerėjimas suprantamas. Juk žvelgiant iš Musulmonų brolijos pozicijų viskas vyksta gana sklandžiai. Ji ir toliau konsoliduoja savo galias, įsitvirtina valdžioje. Tiesa, žiūrint opozicijos ir Egipto, kaip valstybės, akimis, nepavyksta išvengti sumaišties ir susipainiojusių prioritetų, ekonominių ir politinių nesklandumų. Stabilumo nėra, nieko nepasiekta ekonomikos stiprinimo srityje, kaip jau minėta, sudėtinga ir turizmo padėtis. Nuo protestų bandoma atbaidyti drakoniškomis bausmėmis, tam pasitelkiami ir turimi įstatymai, ir įvedami nauji. Aptartos tendencijos suteikia dar daugiau įtampos politiniam klimatui Egipte.

Pagal 2013 m. sausio 6 d. „Deutsche Welle“ informaciją parengė Irma Baranauskaitė.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (33)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras