Jungtinių Valstijų prezidentui Barackui Obamai antrosios kadencijos pradžioje reikia paprasto būdo savo vizijai išreikšti ir ekonominei politikai pristatyti. Tokia metafora paryškintų politinį jo administracijos efektyvumą. Todėl kyla klausimas, kaip veikia sėkmingos politinės metaforos.

Per 2008-ųjų rinkimų kampaniją B. Obama ragino tikėti pokyčiais, bet šiais žodžiais paremta metafora neatspindi dabartinės Amerikos realybės. 2012-aisiais bandyta akcentuoti ėjimą į priekį. Tačiau tai nieko nepasako nei apie politiką, nei apie ją pagrindžiančią filosofiją. Juk bet kuris politikas, nesvarbu, liberalas ar konservatorius, nori judėti į priekį, o ne atgal. 1930-aisiais prezidentas Franklinas Ruzveltas (Franklin Roosevelt) pasitelkė metaforą, kuri gyva ir šiais laikais. Tai – naujas politikos kursas, naujas susitarimas tarp jo ir rinkėjų.

Šis „naujas susitarimas“ sukūrė komercinio sandėrio įspūdį, sąsajas su įmonės išpirkimu, derybų ir kompromiso įvaizdį. Tai nėra primesta ir skamba kaip pasiūlymas dirbti, dalyvauti, naudotis galimybėmis. Sandėriai gali būti geri arba blogi, teisingi arba išnaudotojiški, o žodis „naujas“ tarsi pasufleravo, kad šis susitarimas bus geresnis, patrauklesnis ir teisingesnis.

Norint sukurti gerą metaforą antrajai B. Obamos kadencijai, reikia apgalvoti, ką jis ketina per ją pasiūlyti. Svarbi integracinės ekonomikos idėja, nes amerikiečiai nori, kad kuo daugiau žmonių įsitrauktų į rinkos ekonomiką ir gautų darbus. Per pirmąją kadenciją B. Obama skyrė daug dėmesio šiems klausimams.

Į integracinę ekonomiką remiasi daugybė galimybių. Ne išimtis ir užsienio politika, nes Jungtinėms Valstijoms vadovaujantis tokia vizija jų ekonominiame gyvenime gali daugiau dalyvauti besivystančios šalys. Tai dar kartą įrodo metaforos visuotinumą ir naujus užsibrėžtus tikslus, kuriuos B. Obama sieks plėtoti Amerikos ateities kelyje.

Pagal 2013 m. sausio 10 d. portalo http://www.project-syndicate.org/ informaciją parengė Irma Baranauskaitė.

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.