Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  Ar B. Obama gali pasitikėti Europa? (1)

2013 01 23

Kamuojamas sudėtingų Jungtinių Valstijų vidaus problemų, Barakas Obama savo antrojoje kadencijoje norėtų atiduoti daugelį tarptautinių klausimų į Europos Sąjungos (ES) rankas. Tačiau Liberalių strategijų centro pirmininkas Ivanas Krastevas klausia, ar Europa pasiruošusi tokiai užduočiai. Ar ES nori ir gali apsaugoti dabartinę liberalią Europos tvarką, kai Rusija vis dažniau Vakarams atsuka nugarą, Turkija praranda viltį prisijungti prie ES, o Europos periferijoje vyrauja chaosas? Ir ar ES galėtų būti patikima Amerikos partnerė už Europos ribų, kai Vašingtonui stinga resursų ir užsidegimo toliau būti visuotiniu policininku, kai pasaulis skendi nuolatinėje suirutėje? Tai – svarbiausi klausimai, nulemsiantys Jungtinių Valstijų prezidento Barako Obamos Europai skirtą darbotvarkę per jo antrąją kadenciją.

Finansų krizė privertė Ameriką jausti savo visuotinės galios ribas. Vis dėlto B. Obama geriau už savo pirmtakus ir kritikus suvokia tiek šios valstybės vaidmenį pasaulyje, tiek veiksmus Irake ir Afganistane, tiek ir nuolat apie save primenančią skolų krizę ir viso to pasekmes. Krizė paskatino amerikiečius pažvelgti į save iš šalies ir tai, ką jie pamatė, nesužavėjo. Todėl natūralu, kad prezidentui reikės imtis reformų šalies viduje, o ne pertvarkų pasaulyje. Taigi, Jungtinėms Valstijoms reikalingas solidus partneris.

Amerikos pertvarkymo projektui reikia laiko, tad B. Obama turi išsiaiškinti, kiek efektyvi gali būti ES kaip regioninė ir kiek ambicinga – kaip visuotinė galia. Darosi akivaizdu, kad Jungtinės Valstijos nebeturi resursų tęsti įsipareigojimų tokiose vietose kaip Balkanai ar Ukraina. B. Obamos „perkrovimas“ santykiuose su Rusija – jau istorija ir Vašingtonas nori perduoti Briuseliui visas su Europa susijusias problemas.

Tačiau ir pati ES patiria sunkumų – euro krizę keičia galimo Didžiosios Britanijos pasitraukimo klausimas. Tai užgožia net Graikijos ateities iššūkius. Nesunku atspėti, kad be D. Britanijos ES taptų dar periferiškesnė ir susirūpinusi tik savimi. Britų įtakos ES mažėjimas sukeltų Vašingtonui dar daugiau problemų. Kyla klausimas, ar Jungtinės Valstijos pakankamai įtakingos, kad galėtų išlaikyti Jungtinę Karalystę Europos Sąjungoje (ES). Jungtinių Valstijų ir ES santykiuose stinga svarių idėjų. Prezidentas B. Obama neturi esminės strategijos, skirtos ES. Vietoj to egzistuoja daug baimių ir vilčių. Pagrindinė užduotis – rasti balansą tarp jų ir taip apibrėžti antrosios kadencijos politiką.

Pagal 2013 m. sausio 17 d. „Deutsche Welle“ informaciją parengė Irma Baranauskaitė.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 1)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (31)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (83)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras