Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  Estijos prezidentas: „Visagino jėgainės projektą galima vadinti neišnaudotų galimybių kaina“

2013 03 01

Regiono partneriai latviai ir estai Lietuvai žeria vis daugiau priekaištų dėl nevykstančios Visagino AE statybos.

Estijos prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas interviu „Lietuvos žinioms“ sakė: „Prieš septynerius metus susitikę Trakuose susitarėme imtis šio projekto. Kas pasikeitė per tą laiką? Galima sakyti, niekas. Beveik nepasistūmėjome į priekį. Septynerius metus klausėme, kaip svarbu priimti vieną ar kitą įstatymą. Ir laukėme.“

Be to, 2012 m. rudenį kartu su Seimo rinkimais Lietuvoje įvyko konsultacinio (patariamojo) pobūdžio referendumas, kurio metu apie 63 proc. apklaustųjų pasisakė prieš tai, kad šalyje būtų statoma nauja atominė elektrinė.

„Staiga vieną dieną pasakoma: „Mes to jau nebenorime.“ Tada susimąstai, kiek per tuos septynerius metus galėjome padaryti. Tai galime pavadinti neišnaudotų galimybių kaina. Estijai toks sprendimas reiškia viską, ko nepadarėme, nes planavome turėti atominę jėgainę. Galėjome imtis savo energetinių projektų. Septyneri metai – labai ilgas laikas. Tai trečdalis mūsų nepriklausomybės laikotarpio“, – priekaištavo Estijos vadovas.

Latvijos ekonomikos ministras Danielius Pavlutas sakė, kad jei Lietuva nuspręstų atsisakyti Visagino AE projekto, Latvija ir Estija turi savo būdų energetikos klausimams spręsti, tačiau kalbėti apie tai yra pernelyg anksti.

Estija ir Latvija prie jėgainės statybos projekto siūlėsi prisidėti finansiškai. Lietuvos Vyriausybė dėl naujos atominės elektrinės žada apsispręsti artimiausiais mėnesiais.

Pagal 2013 m. vasario 25 d. naujienų agentūros „Regnum“ informaciją parengė Geopolitinių studijų centras.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (33)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras